Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejos E. K. skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejos E. K. skundas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro D.Prankos 2010-07-16 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturoje 2010-07-15 buvo gautas pareiškejos E. K. skundas, kuriame ji nurode, jog jos kaimyne D. Z. grasino jos atžvilgiu.

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroras D.Pranka 2010 m. liepos 16 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejos E. K. skunda, kadangi nepadaryta veika, turinti LR BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiu. Nutarime konstatuota, kad vienas svarbiausiu LR BK 145 str. numatyto nusikaltimo požymiu – grasinimo realumas, taciau nagrinejamu atveju šio požymio nera (b.l. 2).

Vilniaus rajono apylinkes teismas, išnagrinejes pareiškejos E. K. skunda del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2010 m. liepos 16 d. nutarimo, 2010 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškejos E. K. skunda atmete. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutarti, visiškai pritare prokuroro argumentams, jog nera faktu, patvirtinanciu, jog yra realus pavojus ir realus grasinimas padaryti sunkias nusikalstamas veikas. Teismas nutarti motyvavo tuo, kad pareiškeja nepagristai skunde nurodo, kad prokuroras, priimdamas nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, neatliko butinu veiksmu – neapklause jos brolienes V. K., D. Z.. Teismas konstatavo, kad prokuroras, priimdamas skundžiama nutarima, remesi ir savo išvadas grinde E. K. pareiškimu ir jame nurodytomis faktinemis aplinkybemis, kurios sudare pakankama pagrinda išvadai, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (b.l. 7-8).

Teismo posedžio metu prokuroras praše pareiškejos E. K. skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejos E. K. skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti pareiškejos E. K. skunde nurodytais argumentais, nera pagrindo.

Apeliacines instancijos teismas, susipažines su bylos medžiaga bei pareiškejos E. K. skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai atmete pareiškejos skunda del 2010 m. liepos 29 d. Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejos skunda.

Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, susipažines su pareiškejos skundu, padare pagrista išvada, kad ivertinus pareiškejos E. K. skunde išdestytas aplinkybes, negalima kalbeti apie nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str., elementu buvima. Teismas laiko pagristais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad abstraktaus pobudžio ir nekonkretaus turinio D. Z. žodžiai apie tai, kad E. K. pajus, ka ji gali, juo labiau išsakyti ne paciai E. K., o jos brolienei susitikus turgavieteje, nesant realaus grasinimo atimti E. K. gyvybe, ja sunkiai sužaloti, padegti jos turta ar padaryti kita E. K. gyvybei, sveikatai ar turtui pavojinga veika, taip pat ir nesant bauginamojo pobudžio, leidžiancio spresti apie grasinimo igyvendinimo realuma, negali buti kalbama apie LR BK 145 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiu, sudaranciu pagrinda pradeti ikiteismini tyrima, buvima.

Pareiškeja skunde nurodo, kad teismo išvada ir daromos išankstines išvados (jog pradejus ikiteismini tyrima ir perdavus baudžiamaja byla teismui, nebutu pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, tai butu akivaizdus proceso dalyviu laiko švaistymas, žmogaus teisiu, laisviu suvaržymas) sudaro galimybe nusikaltimams ivykdyti, realizuoti daromus grasinimus, nes prokuratura, gavusi jos skunda, formaliai atraše i skunda, neatliko jokio procesinio veiksmo, neapklause prašytos apklausti liudytojos V. K., kuriai buvo perduotas grasinimas jos (pareiškejos) atžvilgiu.

Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkes prokuroras nutarimu pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejos nurodytus faktus, kadangi nebuvo nustatytas grasinimo realumas, nes pareiškeja pareiškima paraše tik praejus savaitei po grasinimo, kas rodo, kad išsakytas grasinimas objektyviai jai neatrode realus, nes D. Z. yra jos kaimyne, ir esant pakankamam pagrindui bijoti, ji nedelsdama butu kreipusis i policija. Taip pat grasinimas buvo išsakytas netiesiogiai pareiškejai, bet jos brolienei, D. Z. po grasinimo išsakymo nesieme jokiu veiksmu šiems grasinimams igyvendinti ir šie grasinimai nepasikartojo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, o kiles pasipiktinimas tuo ir pasibaige. Be to, paties grasinimo turinys nebuvo konkretus – D. Z. nesake, kada žada nužudyti ar sužaloti pareiškeja.

Taigi teismas, sprendžia, kad tiek prokuroras savo nutarimu, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagristai neižvelge grasinimo realumo, del ko butu buves pagrindas pradeti ikiteismini tyrima del D. Z. veiksmu pagal LR BK 145 str.

Nors pareiškeja skunde nurodo, kad prokuroras nepagristai neapklause liudytojos V. K., kuriai buvo perduotas grasinimas pareiškejos atžvilgiu, taciau teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai, iskaitant liudytoju, nukentejusiuju, itariamuju apklausas, gali buti atliekami tik pradejus ikiteismini tyrima, o šiuo atveju ikiteismini tyrima pradeti nebuvo jokio pagrindo, todel nebuvo jokio pagrindo apklausineti ir liudytojos V. K..

Pareiškeja skunde nurodo, kad ji suvoke ir jaucia iki šiol D. Z. grasinima realiai ivykdyti. D. Z. žino pareiškejos gyvenamaja vieta, automobili, kur ji ji stato. Pareiškeja iškart kreipesi i prokuratura ir iki šiol jaucia baime, nes skunde nurode apie D. Z. draugyste su cigonais, neaiškia veikla Rudaminos turgavieteje, jos grasinimai pareiškejos atžvilgiu gali buti bet kada ivykdyti.

Kaip matyti iš išdestyto, pareiškeja skunde apeliacines instancijos teismui nenurodo daugiau jokiu nauju objektyviu duomenu, pagrindžianciu grasinimo ivykdymo realumo fakta, del ko galetu buti sprendžiamas klausimas del ikiteisminio tyrimo pradejimo. Pareiškeja skunde išdesto tik savo subjektyvius išgyvenimus ir emocijas bei baime, jog grasinimai jos atžvilgiu gali buti ivykdyti. Taciau teismas nelaiko tokias pareiškejos skunde išdestytas aplinkybes apie grasinimo realuma pagristomis, nes jos nepatvirtintos daugiau jokiais bylos faktiniais duomenimis, o paremtos tik pareiškejos išsakytomis emocijomis. Tai, kad pareiškeja jaucia baime, nesudaro pagrindo grasinimo realumui, nes daugiau jokiu grasinimo veiksmu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pareiškeja nenurodo patyrusi.

Teismas laiko visiškai pagristu pirmosios instancijos teismo argumentu, kad D. Z. veiksmai galetu buti vertinami kaip pasipiktinimo, nepasitenkinimo išraiška, bet ne realus grasinimas padaryti sunkias nusikalstamas veikas E. K. atžvilgiu.

Esant nurodytoms aplinkybems, teismas sprendžia, kad prokuroras pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisetai ir pagristai atmete pareiškejos skunda.

Teismas sprendžia, kad kiti pareiškejos E. K. skunde išdestyti argumentai bei teoriniai samprotavimai del ikiteisminio tyrimo nepradejimo, nelaikytini pagristais, kad butu pagrindas naikinti teiseta ir pagrista Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarti.

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti pareiškejos E. K. skunda ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.