- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- TS-10-791/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- E. F.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. F. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2021 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 72 straipsnį, galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, konfiskuojant automobilį.
Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 28 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 26 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 2 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam E. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis teistas 10 kartų, būdingas nusikaltimo modelis, 3 kartus buvo nuteistas laisvės apribojimu. Praeityje ne vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jo metu darydavo administracinius nusižengimus. Nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą, kuri koreliuoja su nusikalstamu elgesiu, dabartinį nusikaltimą taip pat padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų kur gyventi, tačiau savo nuosavo būsto neturi, prieš įkalinimą buvo nedirbantis, turi mažą darbo patirtį bei didelių finansinių įsipareigojimų. Nuteistojo emocijos labilios, impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui ir frustracijai žema. Nuteistojo elgesyje stebimas impulsyvumas, sunkumai numatant galimas savo elgesio pasekmes, taip pat būdingi neapgalvoti spontaniški veiksmai. Nuteistojo savitvardos gebėjimai išvystyti nepakankamai. Nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu už drausmės pažeidimus nebaustas, tačiau už nepriekaištingą elgesį ir pažangą siekiant mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką neskatintas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių praktiškai nevykdo, nelankė asmenų, kuriuos rengiama paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos, taip pat nelankė integracijos į visuomenę programos, į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos programos, pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvauja pasyviai. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo iš aukštos į vidutinę, tačiau išliko kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai, tokie kaip: nepastovi gyvenamoji vieta, turi mažą, nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija darbui, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, būdingas dažnas, sistemingas alkoholio vartojimas, neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Komisija konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo žymiai, sprendė, jog visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. F., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimą ir tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde dėl alkoholio vartojimo nurodė, kad išgerdavo tiek pat, kaip ir visi racionaliai mąstantys žmonės, tik labai retais atvejais neapskaičiuodavo išgerto alkoholio kiekio, kas ir įtakojo nusikalstamą elgesį, už tai ir atlieka bausmę, suprato savo pagrindinę klaidą. Dėl gyvenamosios vietos nurodė neturintis nuosavo būsto, tačiau turintis deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su žmona ir trimis mažamečiais vaikais. Nesutinka su Komisijos argumentu, kad laisvėje nedirbo, nes dirbo ,,Maximoje“ Naugarduko gatvėje, Vilniuje. Skolas mokėjo tiek laisvėje, tiek ir įkalinimo vietoje. Paskatinimo neturi, apie tai informuota specialistė, kuri pasidomės, kodėl nebuvo paskatintas. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka apie 700-800 nuteistųjų, o programas veda tik 4-5 psichologės, todėl laukia eilėse, kol programas baigs kiti nuteistieji, nepaisant to, vieną programą lanko, o kitą jau baigė, todėl Komisijos manymas, kad nelanko programų, yra nepagrįstas, yra pateikęs prašymus dalyvauti programose.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. F. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo E. F. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems septyniems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 31-32 lapai ir II dalies 67-68 lapai).
Nuteistasis E. F. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. E. F. šiuo metu įsitraukia į resocializacijos procesą ir pradėjo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimi teigiami pokyčiai jo elgesyje: nuteistasis ieškojo darbo, įsidarbino, gavo darbo pasiūlymą laisvėje, sprendė problemas lankydamas elgesio korekcijos grupes. Pataisos namuose drausmine tvarka nebaustas, diskriminacinių požiūrių nereiškia, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nestebimos. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo E. F. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. gruodžio 23 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė. Pirminio vertinimo 2021 m. rugsėjo 2 d., atlikto Alytaus pataisos namuose, metu nusikalstamo elgesio rizika buvo aukšta (pagal OASys). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą reikšmingų pokyčių jo elgesyje bei mąstyme, nuostatų bei emocinės gerovės srityse nebuvo pastebėta, buvo nustatyta tik simboliškai mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas.
Nuteistajam vis dar išlieka trys statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (teistumai), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis bei net aštuoniolika dinaminių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta, nestabili ir maža darbo patirtis, maža motyvacija darbui, profesinės kvalifikacijos neturėjimas, skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, problemiški santykiai su partnere, smurto naudojimas artimoje aplinkoje, būdingas dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius neturėjimas, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, patiriami emociniai sunkumai, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, priežiūros/apribojimų pažeidimai, neigiamos nuostatos visuomenės/bendruomenės atžvilgiu, motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį stoka - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą, tuo labiau, kad nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo E. F. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis E. F. legali darbinė patirtis yra itin minimali. Nuosprendžio duomenimis jis prieš įkalinimą buvo nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis pagrindinį išsilavinimą. Sodros registro duomenimis jis paskutinį kartą dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 6 d. (1 mėnesį laiko), nuteistasis pripažįsta, kad turi problemų su rašymu, skaitymu, skaičiavimu, nesugeba atlikti daugybos veiksmų. Nuteistojo teigimu, jis yra neoficialiai dirbęs statybose, nes turėjo daug finansinių įsipareigojimų (skolų antstoliams). Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis ir nelegalaus darbo patirtis, kuri, beje, nepagrįsta jokiais duomenimis, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų tiek valstybei, tiek ir tretiesiems asmenims, kuriuos vykdo tik labai simboliškai, nes pataisos namuose gauti antstolio vykdomieji raštai dėl 7 708,32 Eur išieškojimo, iš kurių išieškota tik 39,96 Eur, likusi skola 7 668,36 Eur. Akivaizdu, jog turimos tokios didelės piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Be to, nuteistojo turimas išsilavinimas yra tik pagrindinis. Įgijęs pagrindinį išsilavinimą toliau mokslų netęsė, profesinės kvalifikacijos neįgijo. Prieš įkalinimą pragyveno iš savo atlyginimo ir žmonos pašalpos iš Užimtumo tarnybos, vaikų pinigų. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teigė, jog laisvėje, kai dirbdavo, pakakdavo pajamų būtiniausiems reikmenims, tačiau legaliai nuo 2020 m. sausio 1 d. iki įkalinimo jis dirbo tik vieną mėnesį ir tai leidžia daryti išvadą, kad neturėjimas net minimalių lėšų pragyvenimui gali įtakoti naujų nusikaltimų darymą.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis teistas dešimt kartų, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo teistas 2018 m. liepos 24 d., todėl būdingas nusikaltimo modelis. Pastarąjį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Praeityje bausmės vykdymas ne kartą buvo atidėtas, taip pat buvo nuteistas laisvės apribojimu, bausmės atlikimo metu darydavo administracinius nusižengimus. Dabartinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Jis pripažįsta, kad dažnai vartodavo alkoholį su kitais asmenimis, po to nusikalsdavo. Nusikaltimą, už kurį dabar atlieka bausmę, nuteistasis padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Praeityje taip pat padarė nusikaltimus apsvaigęs nuo alkoholio, administracinius nusižengimus padarydavo apsvaigęs nuo alkoholio. Yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. E. F. alkoholį pradėjo vartoti nuo 16 metų, dažniausiai vartodavo alų, kartais degtinę. Pastaruoju metu jį vartodavo įvairiais laikotarpiais. Alkoholio vartojimo problemą pripažįsta, teigia, kad kodavosi Vilniuje, bet po to po 1 mėnesio vėl vartojo. Kriminalinį elgesį pateisinančias nuostatas nuteistasis neigia, tačiau nuteistojo nusikaltimų istorija rodo, kad nusikalsdavo dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, prasilenkiančių su įstatymais, ir sąmoningai tai suvokdamas.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad E. F. impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui ir frustracijai žema, praeityje vieną kartą frustruojančioje situacijoje yra save žalojęs. Nuteistojo elgesyje stebimas impulsyvumas, sunkumai numatant galimas savo elgesio pasekmes. Būdingi neapgalvoti spontaniški veiksmai, savitvardos gebėjimai išvystyti nepakankamai, stebima priklausomybė nuo alkoholio, kuri koreliuoja su nusikalstamu elgesiu. Praeityje taip pat būta smurtinio nusikaltimo, įvykdyto būnant apsvaigus nuo alkoholio. Alkoholio vartojimo problemą nuteistasis pripažįsta.
Taip pat teismas pažymi, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis nuteistasis savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), žmonai priklausančiame socialiniame būste - bendrabučio tipo name, be patogumų, taigi nuosavo būsto nuteistasis neturi, o tai gali tapti sėkmingos integracijos į visuomenę kliūtimi. Išėjęs planuoja vykti gyventi tuo pačiu adresu, teigia, kad bus priimtas gyventi. Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad jis praeityje yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš dabartinę žmoną, santykiai būdavo problemiški.
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. F. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. F. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.