- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 1-763-771/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00450-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Civilinis ieškovas
- G. S.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei, kaltinamajam R. B., nukentėjusiajam R. S., nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui G. S., gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Janulienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 13 MGL (1690 Lt) bauda, ją sumokant per 12 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2011-03-27 apie 17.00 val. viešoje vietoje – Šiauliuose, Lyros g. 13, pastato vidiniame kiemelyje, įžūliu elgesiu – suduodamas nukentėjusiajam R. S. vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą, padarė jam viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo ir antro danties trauminį panirimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
R. B. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad eidamas pas močiutę pamatė vaikiną, spardantį pastato, kuriame dirba R. B. pažįstamas asmuo, langus. Tas vaikinas buvo ne vienas, su juo buvo 4 ar 5 asmenys. R. B. pasakė vaikinui, jog taip daryti negalima. Vaikinas kažką jam atsakė, ką konkrečiai – neprisimena. Tada priėjo prie to vaikino ir smogė pastarajam vieną kartą į veidą. Ar kiti su tuo vaikinu buvę asmenys matė, kaip jis sudavė nukentėjusiajam, nežino, tačiau jie nieko jam nesakė ir nubėgo į parduotuvę Po minėto įvykio nuėjo namo. Pasielgė blogai, stengsis daugiau taip nebedaryti. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies: sutinka su Ligonių kasos pareikštu ieškiniu ir nukentėjusiojo atstovo ieškiniu dėl turtinės žalos, su ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka. Nukentėjusiojo atsiprašyti neketina, nes nemato, už ką jam reikia atsiprašinėti.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. B. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padaryme, jo kaltę įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent: liudytojo R. S. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2011-03-27 apie 17.00 val. jis kartu su draugu R. R. ir dar kelias draugais atėjo į Lyros g. 13 esantį vidinį kiemą, kur ėjo į bandelių parduotuvę. Keli draugai įėjo į bandelių parduotuvę, jis su Roku taip pat ruošėsi užeiti, bet tuo metu jį kažkas sugriebė už rankos. Dar iki tol, kol priėjo parduotuvę, matė du vaikinus, kurie nuo Lyros vaistinės ėjo jų pusėn. Atsisukęs, pamatė jaunuolį, kuris suėmęs jį už rankovės kiek patraukė arčiau savęs, bet jis greitai išsivadavo ir atsitraukė. Matė, jog šalia stovi Rokas ir dar vienas vaikinas, atėjęs kartu su tuo, kuris jį sulaikė. Tuo metu, kai tas vaikinas viena ranka sugriebė jam už rankovės, kitą ranką stengėsi įkišti ir įkišo į išorinę jo striukės kišenę, tačiau ten nieko nerado, nes visi daiktai buvo vidinėse striukės kišenėse, o pati striukė buvo užtraukta. Kai R. S. išsilaisvino, tas vaikinas pasakė: „Ką čia karstotės“ ir iš karto sudavė jam vieną smūgį į veidą. Smūgį jam sudavė ranka: kumščiu ar alkūne, pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Įvykio metu daugiau jokių pašalinių žmonių nebuvo. Tuo metu kitas jaunuolis stovėjo šalia ir nieko nesakė bei nedarė. Po to, kai jam buvo suduotas smūgis, abu jaunuoliai nuėjo link „Kubo“ parduotuvės. Policijoje iš pateiktų nuotraukų atpažino jį sumušusį vaikiną – R. B.. Jokio pokalbio iki sumušimo tarp jo ir R. B. nebuvo, R. B. jam tepasakė tik tą vieną frazę: „Ko čia karstotės“. Vidinėje striukės kišenėje jis turėjo mobilųjį telefoną, buto raktus ir piniginę, tačiau jokių daiktų tas vaikinas nereikalavo, jokių grasinimų neišsakė. Po įvykio grįžęs namo papasakojo viską tėvams. Tėtis paskambino į policiją, vėliau jis kartu su tėvais sėdo į mašiną ir nuvyko ten, kur buvo sumuštas. Pakeliui paskambino Rokui ir paprašė, kad šis ateitų į tą pačią vietą. Rokas kalbėjosi su policija, o po to važiavo kartu su pareigūnais ir bandė surasti tuos jaunuolius. Jis pats tuo metu su tėvais nuvyko į ligoninę, ten nustatė, kad jam pamušti trys dantys (b.l. 34-35, 37, 41, 43-44); liudytojo R. R. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2011-03-27 maždaug 17.00 val. jis kartu su draugu R. S. atėjo prie Lyros g. 13-ojo pastato, Šiauliuose, ir buvo vidiniame kieme, prie laiptų, kurie veda į antrajame aukšte esantį pašto skyrių. Į tą kiemelį atėjo penkiese: jis, R. S., K. Ž., S. O., E. G.. Ketino eiti į bandelių kepyklą. Kornelijus, Svajūnas ir Erikas užėjo į parduotuvę. Jis su Rimvydu taip pat ketino eiti paskui juos, tačiau jiems iš už nugaros atėjo du vaikinai. Vienas iš vaikinų paėmė Rimvydui už rankovės ir prisitraukė arčiau savęs, sakydamas: „Ateik čia“. Rimvydas atsiplėšė ir atsitraukė nuo to vaikino per porą žingsnių. Tada tas vaikinas, nieko daugiau nesakęs, apsidairė ir sudavė Rimvydui vieną kartą alkūne į veidą, pataikė į dantis. Sudavęs smūgį, nuėjo. Kitas vaikinas tik stovėjo šalia, nieko nesakė ir nieko nedarė. Iki įvykio Rimvydui sudavusio vaikino nebuvo matęs. Kai Rimvydui sudavė smūgį, Rimvydas atsitrenkė į bandelių parduotuvės langą, ir toje parduotuvėje buvę Kornelijus, Svajūnas ir Erikas išgirdo bei matė, kaip Rimvydas atsitrenkė į langą. Po įvykio Rimvydas nuėjo namo, o vėliau, maždaug po 5-10 min., atvažiavo Rimvydo tėtis kartu su kitais pareigūnais. Jis (R. R.) su pareigūnais važinėjo po rajoną ir ieškojo jaunuolio, kuris sumušė Rimvydą, tačiau nerado. Rimvydas tuo metu kartu su tėvais nuvyko į ligoninę (b.l. 48-49, 56-57); liudytojo G. S. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2011-03-27 apie 17.20 val. namo grįžo sūnus R. S. ir pasakė, kad jį be jokios priežasties sumušė nepažįstamas jaunuolis, vieną kartą suduodamas ranka į veidą. Apžiūrėjęs sūnų pamatė, kad išmušti trys priekiniai dantys. Nuvyko į Moters ir vaiko klinikas, iš kur buvo išsiųsti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Po medikų apžiūros Klaipėdoje jiems buvo pasiūlyta kreiptis į stomatologą ( b.l. 58-59); teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog R. S. padarytas viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 ir 2 danties trauminis panirimas, minėtas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, šiam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą ir dėl šio sužalojimo R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 15); įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, Lyros g. 13 pastato vidiniame kiemelyje ( b.l. 8-11); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. atpažino R. B. kaip tą asmenį, kuris 2011-03-27 apie 17.00 val. Lyros g. 13, Šiauliuose, vieną kartą ranka trenkė jam į veidą ir išdaužė tris dantis ( b.l. 38-49), o liudytojas R. R. ( b.l. 50-52) atpažino R. B. kaip tą asmenį, kuris 2011-03-27 apie 17.00 val. Lyros g. 13, Šiauliuose, sumušė R. S., t.y. vieną kartą alkūne trenkė R. S. į veidą.
Teisiamajame posėdyje R. B. prisipažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį R. S., tačiau aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, jog konfliktas prasidėjo dėl, neva, nukentėjusiojo R. S. neteisėto elgesio, nes, pasak kaltinamojo, nukentėjusysis spardė pastato, kuriame dirba R. B. pažįstamas asmuo, langus. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. S. ir įvykio vietoje buvusio liudytojo R. R. parodymais nustatyta, jog konfliktą pradėjo pats R. B., kuris, prisiartinęs prie ketinančio įeiti į parduotuvę R. S., pirmiausia sugriebė jį už rankos, o po to, kai R. S. išsilaisvino, sudavė vieną smūgį jam į veidą. Smurtą kaltinamasis panaudojo be jokios priežasties, nes, kaip matyti iš minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotų aplinkybių, R. S. jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sukelti kaltinamojo pyktį ir tapti konflikto priežastimi, neatliko. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis R. S. iš karto po įvykio nurodė ir savo tėvui G. S., kuris šias aplinkybes patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. R. B. kaip asmenį, viešoje vietoje be jokios priežasties panaudojusį fizinį smurtą prieš R. S., iš pateiktų nuotraukų atpažino pats nukentėjusysis ir liudytojas R. R.. Nukentėjusiajam R. S. padarytus sužalojimus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria jam nustatytas viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 ir 2 danties trauminis panirimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą, o specialisto išvadoje nurodytas sužalojimų atsiradimo mechanizmas atitinka paties kaltinamojo, nukentėjusiojo R. S. ir liudytojo R. R. nurodytas aplinkybes. Prieštaravimų tarp minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose (nukentėjusiojo R. S., liudytojų R. R. ir G. S. apklausų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, taip pat įvykio vietos apžiūros protokoluose) ir specialisto išvadoje užfiksuotų aplinkybių nėra, todėl teismas, nustatydamas R. B. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo parodymais remiasi tik iš dalies, tiek, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą, o kaltinamojo teiginius apie konflikto priežastis (neva, neteisėtą nukentėjusiojo elgesį) vertina kaip siekį dalį kaltės perkelti nukentėjusiajam ir taip sušvelninti savo teisinę padėtį. Tokiu būdu, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teismas laiko esant įrodyta, jog R. B. 2011-03-27 apie 17.00 val. viešoje vietoje – Šiauliuose, Lyros g. 13 pastato vidiniame kiemelyje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be jokios akivaizdžios priežasties sudavė nukentėjusiajam R. S. vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką patvirtina nukentėjusiajam R. S. dėl pavartoto fizinio smurto padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, policijos pareigūnų iškvietimas į įvykio vietą.
Nusikalstamos veikos, kuri inkriminuota R. B., objektas yra viešoji tvarka. Objektyvioji R. B. nusikalstamų veikų pusė pasireiškė tuo, kad jis viešoje vietoje be jokios akivaizdžios priežasties įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtinio pobūdžio veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir dėl to atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus R. B. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje pašalinio asmens (liudytojo R. R.) akivaizdoje be jokios akivaizdžios priežasties vartoja nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka bei to norėjo. R. B. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Teismas nepripažįsta lengvinančia aplinkybe kaltinamojo formalų prisipažinimą nusikalstamos veikos padaryme. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta viena iš sąlygų taikyti lengvinančią aplinkybę – nuoširdus gailėjimasis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nemato, už ką jis turi atsiprašyti nukentėjusiojo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika ne tik pažeista viešoji tvarka, bet ir kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata, nusikaltimas įžūlus, susijęs su fizinio smurto panaudojimu. R. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalto būdamas neteistas ( b.l. 81-82), tačiau netrukus po nagrinėjamoje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo 2011-04-06 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d.). R. B. jam inkriminuotos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b.l. 83-84), nedirbo ir nesimokė, apylinkės inspektorės pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (b.l. 96). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog byloje nenustatyta nei R. B. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 55 str.) – areštą, savo dydžiu artimą BK 49 str. 3 d. už nusikaltimo padarymą numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nes nusikaltimas, už kurį R. B. teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarytas iki 2011 m. balandžio 6 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo.
R. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos naikintina, nes kaltinamasis yra suimtas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje.
Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 234,60 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškovas – nukentėjusiojo R. S. atstovas pagal įstatymą G. S. – pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Duodamas paaiškinimus teisiamajame posėdyje dėl pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą civilinis ieškovas G. S. paaiškino, jog turtinę žalą (600 Lt) sudaro sūnaus R. S. gydymo išlaidos (vaistų įsigijimas, apmokėjimas už odontologo paslaugas) bei kelionės pas gydytojus išlaidos. Pagrįsdamas reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį, G. S. nurodė, jog sūnui buvo pašalinti dantų kanalų nervai, dėl padarytų sužalojimų sūnus jautė didelį skausmą, vartojo nuskausminamuosius. Sūnus, pasak G. S., patyrė stresą, bijo vaikščioti vienas, lankėsi pas psichologą, buvo sanatorijoje, kad atsistatytų po patirto streso. Anot G. S., ateityje sūnus gali turėti problemų su išjudintais dantimis, dantis gali tekti protezuoti. Nukentėjusysis R. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam buvo išmušti du dantys, o dar vienas dantis buvo išjudintas. Iš pradžių gydėsi Šiaulių ligoninėje, po to vyko į Klaipėdos ligoninę. Vieną mėnesį nelankė mokyklos, dvi savaites jautė nuolatinį skausmą, kol vyko gydymas, negalėjo valgyti, nes 6 savaites nešiojo vielinį įtvarą, jautėsi nesmagiai prieš draugus. Šiuo metu kaip ir viskas susitvarkė, tačiau kartais vis dar jaučia skausmą. Po įvykio jautė didelę baimę, du mėnesius bijojo vaikščioti vienas, teko kreiptis į psichologą, vasarą vyko į sanatoriją.
Spręsdamas dėl civilinio ieškovo G. S. pareikšto reikalavimo atlyginti 600 litų turtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovas G. S. turėjo išlaidų, susijusių su sūnaus R. S. gydymu, vaistų, skirtų sūnui, įsigijimu ir vizitais pas gydytojus. Šios išlaidos, kurias patyrė G. S., turi būti atlygintos, nes jos atsirado dėl kaltinamojo R. B. neteisėtų veiksmų ir susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Baudžiamojoje byloje esančiais ieškovo pateiktais šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais (kvitais, patvirtinančiais įsigytų vaistų vertę bei išlaidas degalams, skirtiems vizitams pas gydytojus, taip pat odontologų suteiktų paslaugų kainas patvirtinančiais dokumentais) nustatyta, jog G. S. iš viso patyrė ne 600 Lt, o 575,32 Lt turtinę žalą (b.l. 32), dėl to teismas mažina ieškovo G. S. reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį ir priteisia G. S. iš kaltinamojo 575,32 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis R. S. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dėl sveikatos sutrikdymo (viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 ir 2 danties trauminio panirimo) jam teko kreiptis į medikus, byloje yra specialisto išvada apie sužalojimus. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis negalėjo lankyti mokyklos, gydymo metu vartojo nuskausminamuosius, jautė diskomfortą, nes buvo sunku valgyti, buvo apribotos bendravimo su aplinkiniais galimybės. R. S. dėl padaryto nusikaltimo patyrė baimę, pažeminimą, nes buvo sužalotas viešoje vietoje be jokios priežasties, bijojo išeiti iš namų ir vaikščioti vienas, dėl to buvo konsultuotas gydytojo psichiatro. Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų tikrai patyrė skausmą, pažeminimą, nepatogumus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, jog R. B. įvykdė nesunkų nusikaltimą ir padarė R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius R. S. fizinei sveikatai, todėl nėra pagrindo nepripažinti, jog nukentėjusiojo R. S. fizinė sveikata po gydymo buvo atstatyta. Civilinio ieškovo G. S. argumentai, kad ateityje jo sūnui gali prireikti odontologo paslaugų sužalojimo liekamiesiems reiškiniams pašalinti gali būti vertinami ne kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, bet kaip ateityje galinčios atsirasti išlaidos dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo. Šiuo metu tokių išlaidų dydis nėra aiškus ir nėra aišku, ar tokios išlaidos aplamai atsiras. Dėl šios priežasties teismas, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir R. B. nusikalstama veika nukentėjusiajam R. S. padarytą neturtinę žalą įvertina 2000 litų.
Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais dokumentais, kurie patvirtina, jog dėl R. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. S. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Valstybinė ligonių kasa už R. S. gydymą šiai ligoninei sumokėjo 234,60 Lt ( b.l. 19-21). Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkina visiškai, priteisdamas ieškovui visą reikalaujamą sumą iš kaltinamojo R. B..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę - 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 13 MGL (1690 Lt) dydžio bauda ir galutinę bausmę R. B. paskirti areštą 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms ir 13 MGL (1690 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 d., į bausmę įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę – iki 2011 m. spalio 21 d. sumokėtą baudą.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti.
Iš R. B. priteisti: R. S. – 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, G. S. – 575,32 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus 32 ct) turtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 234,60 Lt (du šimtus trisdešimt keturis litus 60 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.