Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-67-487/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-16
Bylos Nr.
1S-67-487/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
G. K.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-67-487/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14., 2.5.19.; 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo G. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 59-152 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. 146 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 7 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendis pakeistas ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2011-10-21 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (5 epizodai), 187 str. 1 d. (3 epizodai), 187 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu ir 2011-06-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

Bausmės vykdymo pradžia – 2008 m. lapkričio 14 d.

Bausmės pabaiga – 2014 m. birželio 19 d.

1/2 bausmės atliko – 2011 m. birželio 19 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013-07-16 nutarimu Nr. 59-152 nutarė netaikyti nuteistajam G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-07-16 nutarimą Nr. 59-152 ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-19 nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-07-16 nutarimo Nr. 59-152 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, nors nuteistasis G. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos sąlygas, taikant jam lygtinį paleidimą, nebus užtikrintas bausmės tikslų realizavimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Šalies argumentai

Skundu G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį bei grąžinti jo skundą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Teigia, jog apylinkės teismo teisėjas skundą dėl lygtinio paleidimo išnagrinėjo, neturėdamos jo asmens bylos, t.y. neištyrė visų svarbią reikšmę turinčių dokumentų. Pažymi, jog nuteistojo asmens bylą privalo pateikti bausmę vykdanti institucija.

Nurodo, kad tiek Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas Nr. 59-152, tiek apylinkės teismo nutartis priimti, pažeidžiant įstatyme nustatytus terminus, t.y. socialinio tyrimo išvada surašyta 2012-12-21, Komisijos nutarimas priimtas net 2013-07-16, o teismo nutartis – 2013-09-19.

Nuteistasis nurodo, jog, nesant pagrindo grąžinti jo skundą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, yra visos sąlygos apeliacinės instancijos teismui jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyviąja priežiūra.

Pažymi, jog, paleidus jį lygtinai, jis gali būti įpareigotas auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų, jį išlaikyti, dalyvauti elgesio pataisos programose, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichotropinių medžiagų, rūpintis kitais šeimos nariais.

Anot nuteistojo G. K., apylinkės teismo teisėjas, priimdamas nutartį, sprendė tik klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 59-152 pagrįstumo, tačiau, nesusipažinęs su nuteistojo asmens byla, neįvertinęs esminių dokumentų, nesvarstė galimybės jo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 str. 2 d. 2 p.

Pažymi, jog tiek Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme, kadangi procesas dar nėra pasibaigęs.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių jį neigiamai apibūdinančių aplinkybių, formaliai pasisakydamas, kad tokių yra. Be to, pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis toliau turi būti taisomas pataisos namuose, kadangi tolimesnis laikymas laisvės atėmimo vietoje nuteistųjų netaiso. Nurodo, jog jis visuomenei būtų kur kas naudingesnis, būdamas laisvėje, dirbdamas bei dorai gyvendamas.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog Komisijos nutarime yra nurodyta, kad jis supranta tiek narkotikų, tiek alkoholio žalą, nerūko, laikosi sveikos gyvensenos, nepiktnaudžiauja alkoholiu, atpažįsta sritis, kurios jam kelia daugiausia problemų, turi suformuluotus ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, stengiasi problemas spręsti kompromiso būdu, subkultūros požymių nepastebima. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais, bendravimas nenutrūkęs, jis sistemingai jų lankomas. Teigia, jog Komisija, išvardindama jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nepagrįstai, nemotyvuojant, atsisakė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Šių aplinkybių nepagrįstai neįvertino ir apylinkės teismas.

Nurodo, jog Pataisos namų administracijai buvo pateikęs daugelį dokumentų, patvirtinančius apie jo socialinį reabilitacinį darbą nuo 2011 metų, programų lankymą, vaiko išlaikymą ir pan., tačiau minėti dokumentai, anot nuteistojo, teismo nepasiekė, tokiu būdu teismas, nagrinėdamas skundą, negalėjo jų įvertinti. Be to, teismas neatsižvelgė į duomenis apie jo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, t.y. į tai, kad tuo laikotarpiu jis nuolat domėjosi dėl galimybės dirbti, išlaikė vaiką.

Teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo G. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numatyta galimybė teismui priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas - teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis G. K. atitinka LR BVK 157 str. nurodytus kriterijus - bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, 2011-06-19 atliko 1/2 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo integracijos į visuomenę programose bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje bei įvykdė šiose programose numatytas priemones, lanko įvairių religinių konfesijų bendruomeninius užsiėmimus, dalyvavo AN, AA įžanginės grupės veikloje, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis ateities planus sieja su darbo paieška ir šeimyninių santykių stiprinimu. Taip pat aplinkybės dėl tamprių socialinių ryšių su šeima, nepilnamečiu vaiku, rūpinimosi jo išlaikymu papildomai patvirtintos nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateiktais dokumentais. Šios aplinkybės G. K. charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

Nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju yra LR BVK 157 str. numatytos formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, vien to nepakanka spręsti klausimą dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą.

Sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose. Teismas taip pat vertina nuteistojo požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programose numatytas priemones, ar nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, todėl, sprendžiant lyginio paleidimo klausimą, turi būti visapusiškai įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis.

Išanalizavęs teismui pateiktą medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika - vidutinė (44 balai) (b.l.57). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę. Pastaroji priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Pažymėtina, kad vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. praeityje buvo teisiamas 4 kartus už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, paskutinis jo atžvilgiu priimtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs, baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme. Ankstesni teistumai neabejotinai rodo jo didesnį polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų asmens bylos duomenų matyti, kad G. K. anksčiau buvo teistas 4 kartus, Jam buvo vieną kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos, du kartus jis buvo paleistas lygtinai, nuteistasis vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo reikalavimus. Tai patvirtina, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas G. K. atžvilgiu neturėjo jokios teigiamos įtakos jo tolimesniam elgesiui, nuteistasis nevertino jam suteikto pasitikėjimo, nepasinaudojo jam suteikta galimybe pasitaisyti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir yra linkęs nusikalsti, kas svarbu, vertinant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti, neizoliuojant jo nuo visuomenės. Pirmos instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis G. K. 36 kartus pažeidė įvairių bausmių vykdymo institucijų režimo reikalavimus, baustas 32 kartus, turi 30 galiojančių nuobaudų, neskatintas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad, atlikus socialinės aplinkos tyrimą dėl galimybės taikyti G. K. intensyvią priežiūrą, prieita išvados, kad nuteistajam nerekomenduojame taikyti intensyvios priežiūros. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad, nors nuteistasis už tam tikrus veiksmus atsakomybę prisiima ir kaltę pripažįsta iš dalies, jis vengia gilesnės savo poelgių analizės (b.l. 63). Nors G. K. skunde nurodo, kad šie duomenys nebeatitinka jo dabartinės situacijos, jis padarė išvadas, nebedaro vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimų, yra pasitaisęs ir turėtų būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų asmens bylos duomenų matyti, kad ir po to, kai buvo surašyta 2012-12-21 socialinio tyrimo išvada, kurioje buvo nurodyta, jog G. K. turi 28 galiojančias nuobaudas, jam buvo taikytos nuobaudos:

2013-05-17 nutarimu Nr. 62-485 nubaustas už atsisakymą išeiti iš gyvenamosios kameros ir vykti į teismo posėdį papeikimu (asmens bylos t. 21, b.l. 73);

2013-11-29 nutarimu Nr. 62-922 nubaustas už įžūlų elgesį su pareigūnu, psichologinį spaudimą pareigūnams, replikas, teisėtų veiksmų ignoravimą. Paskirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (asmens bylos t.24, b.l. 133).

2013-12-11 nutarimu Nr. 25/04-1481 nubaustas už pareigūnų reikalavimo išeiti iš kameros nevykdymą. Paskirta nuobauda - papeikimas (asmens bylos t. 24, b.l. 177). Taip pat asmens byloje nėra jokių duomenų, kad G. K. būtų skatintas. Vien nuteistojo motyvas, jog jis yra nuolat vežiojamas po įvairias sulaikymo bei laikymo įstaigas dėl dalyvavimo įvairiuose respublikos teismų posėdžiuose, todėl negali tinkamai atlikti jam paskirtosios bausmės, nepaneigia būtinybės laikytis įstaigų, kuriose jis būna laikomas, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir jų nepažeidinėti. Pažymėtina, kad iš dalies situacija dėl jo nuolatinio išvežimo iš bausmės atlikimo vietos - Vilniaus pataisos namų susidarė ir dėl to, kad užtikrinama jo teisė skųsti jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus, pareigūnų veiksmus ir kt., o taip pat užtikrinamas jo pageidavimas dalyvauti teismo posėdžiuose.

Kolegija teigiamai vertina tai, kad G. K. palaiko tvirtus socialinius ryšius su šeimos nariais, nepilnamečiu sūnumi, deda pastangas dėl jo išlaikymo, turi gyvenamąją vietą, motyvuotas dirbti, ką nuteistasis patvirtina apeliacinės instancijos teismui teikiamais dokumentais, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo G. K. asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o taip pat pakartotinio nusikalstamumo tyrimo metodikos (OASys) išvada, socialinio tyrimo išvada, pataisos įstaigos administracijos pozicija nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis pasitaisė. Paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Teisėjų kolegija sutinka tiek su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pozicija, tiek su pirmos instancijos teismo išvada, kad visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad nuteistojo G. K. lygtinis paleidimas šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodyti išsamūs nuteistojo G. K. skundo netenkinimo motyvai, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais, o taip pat taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Sigita BieliauskienėAlgimantas Valantinas