Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. I. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

V. I. 2010 m. birželio 15 d., apie 00 val., (duomenys neskelbtini), savo buto kambaryje I. K. paprašytas ir jos padedamas keletą kartų elastiniu bintu apvyniojo I. K. kaklą, dėl to I. K. netrukus, praėjus keliolikai minučių, mirė - užduso, užveržus kaklą elastingoms binto vijoms.

Kaltinamasis V. I. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. birželio 15 d. vakare apie 22 val. nuėjo miegoti. I. K., kuri miegodavo savo lovoje, norėjo atsigulti į lovą pas jį, bet jam pasakius, kad yra pavargęs ir nori miego, truputį pasėdėjusi ant savo lovos, kažkur išėjo. Kai ji maždaug po dviejų valandų sugrįžo, jis jau snaudė. I. K. paprašė įjungti šviesą, skundėsi, kad jai skauda gerklę, prašė padėti bintu apvynioti jos kaklą. Šį bintą ji laikydavo prie lovos, nes juo vyniodavosi skaudančią koją. Jis I. K. prilaikant bintą, apvyniojo jos kaklą, o po to I. K., patvirtinusi, kad viskas gerai, atsigulė į savo lovą. I. K. nesiblaškė, miegojo ramiai.

Atsibudęs apie 5 val., pamatė, kad I. K. yra negyva, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis su I. K. nesipyko, nužudyti jos neketino, iš kur pas ją smilkinyje atsirado mėlynė, jis nežino. Kad I. K. kaklą vyniojo su elastiniu bintu, jis nesuprato. Su I. K. šeimoje kartu negyveno, ji nebuvo jo sugyventinė, tik buvo buto nuomininkė, nors kartais su ja turėdavo lytinius santykius. I. K. nemušė ir jos nenužudė.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus apie I. K. mirties aplinkybes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino įvykio vietoje – savo bute ( Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, b. l. 67-72).

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad mirusioji I. K. yra jo sesuo, jis pagal teismo sprendimą globoja jos du vaikus, nes I. K. gyvendama su V. I. pradėjo girtauti ir nesirūpinti vaikais, prarado darbą. Kai mirus seseriai paklausė V. I., kas atsitiko, šis slėpė, kad jis apvyniojo I. K. kaklą su elastiniu bintu, sakė, kad I. K. surado negyvą, apsivyniojusią kaklą su bintu, kuriuo ši vyniodavosi koją. Kad V. I. būtų mušęs I. K. jam nei matyti nei girdėti neteko, yra kartą girdėjęs juos tarpusavyje barantis.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis yra I. K. brolis, gyveno (duomenys neskelbtini), todėl dažnai užsukdavo pas seserį I. K.. 2010 m. birželio 14 d. rytą su savo draugu A. buvo užsukęs pas I. K., kartu su ja ir V. I. gėrė degtinės. Nebaigus gerti, atvažiavo V. I. brolis V. ir išsivežė V. I. į kaimą. V. I. kartu važiuoti I. K. neragino. Pabaigus gerti degtinę, jis su draugu taip pat išėjo. I. K. liko namuose viena. I. K. tą dieną niekuo nesiskundė ir nesiguodė. Kitos dienos rytą apie 5 val. jam paskambino V. I. marti L. ir pranešė, kad I. K. mirė. Nuvykęs pas I. K. į namus, pamatė, kad sesuo guli lovoje negyva. Iškviestas policijos darbuotojas paaiškino, kad I. K. yra pasismaugusi. V. I. apie sesers mirties aplinkybes nieko nepasakojo. I. K. su savo draugu V. I. sutarė gerai, nesibardavo ir nesimušdavo.

Liudytoja L. I. parodė, kad maždaug prieš septynerius metus I. K. atsikėlė gyventi pas jos uošvį V. I., užsiimdavo namų ruoša, prižiūrėdavo daržą. Kartais dėl smulkmenų apsipykdavo su V. I., bet muštynių nebūdavo. 2010 m. birželio 14 d. rytą atėjo I. K. brolis A. K. ir atsinešė nugertą butelį degtinės. Netrukus atvažiavo V. I. brolis ir V. I. išsivežė. Tą dieną I. K. daugiau alkoholinių gėrimų negėrė, matė, kad ji dirbo darže. Ar ji buvo kur nors išėjusi, nematė. Vakare, apie 18.30 val. namo grįžo V. I., girdėjo kaip jie su I. K. šildėsi valgyti. Ar jie gėrė tą vakarą alkoholinius gėrimus, ji nežino, nes apie 21 val. nuėjo į savo butą miegoti, tačiau jokio triukšmo tą vakarą jų bute negirdėjo. Rytą, apie 5 val., V. I. pranešė, kad I. K. yra negyva. Nuėjusi į kambarį, rado ją negyvą lovoje gulinčią su drabužiais. V. I. nieko neaiškino. I. K. niekada apie savižudybę nėra kalbėjusi, buvo geros psichinės ir fizinės būklės, kad skauda gerklę tą dieną jai nesakė. Anksčiau nebuvo mačiusi, kad I. K. būtų apsivyniojusi kaklą. I. K. skaudėdavo koją, todėl ją vyniodavosi elastiniu bintu, kurį laikė prie lovos.

Liudytoja J. I. parodė, kad V. I. yra jos sutuoktinis, tačiau jau apie 10 metų kartu su juo negyvena. Su V. I. sutarė gerai, jis buvo tylus, ramus, alkoholiu nepiktnaudžiaudavo. Santuoka iširo, nes V. I. ėmė draugauti su I. K. ir girtauti. Kažkada yra kalbėjusi su I. K. apie pasikorusį žmogų ir ši papasakojo, kad elastiniu bintu apsivyniojus kaklą, jis užspaudžia miego arteriją ir tuojau žmogus uždūsta.

Liudytojas V. I. parodė, kad jis yra V. I. brolis, 2010 m. birželio 14 d. rytą išsivežė V. I. dirbti į kaimą, grįžo vakare, alkoholinių gėrimų negėrė. V. I. su I. K. kartu gyveno apie 10 metų.

Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolų, namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 aukšte kambaryje vienoje iš lovų rastas su rūbais I. K. lavonas. Jos kaklas apvyniotas bintu ( b. l. 7-21).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad I. K. mirė prieš 1-2 dienas iki tyrimo dėl kaklo užveržimo elastingos smaugvirvės vijomis, tai patvirtina stranguliacinė vaga kakle, bendriniai asfikcinės mirties požymiai. Biologinė mirtis įvyko praėjus nedideliam laikotarpiui po kaklo suveržimo (laikas matuojamas keletu minučių). Kaklo srityje rasta sudėtinė ( kelių vijų ) suspaudimo- stranguliacinė vaga susidarė veržiant kaklą elastingos smaugvirvės vijomis. Vizualiai stranguliacinė vaga pagal savo plotį, atspaudą atitinka smaugvirvės fragmentui. Toks kaklo suspaudimas, sutrikdęs galvos smegenų kraujotaką (šiuo atveju tai pasibaigė mirtimi)- sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Kairio smilkinio srityje rasta poodinė kraujosruva susidarė dėl traumuojančio kontakto su kietu buku ribotai kontaktavusiu paviršiumi daiktu. Pagal kraujosruvos morfologinius požymius – šis sužalojimas patirtas nedaug laiko iki mirties ar mirties metu, atskirai kvalifikuojant – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. I. K. kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį ( b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apžiūrėtas nuo I. K. kaklo nuvyniotas elastinis bintas, kuris yra 130 cm ilgio, 8 cm pločio ( Daiktų apžiūros protokolas, b. l. 28-19).

Nėra paneigti V. I. parodymai, kad kaklą elastiniu bintu jis nukentėjusiajai apvyniojo jos pačios prašymu.

Kaip matosi iš specialisto išvados, jokių išorinių sužalojimų, būdingų grumtynėms, siekimui nuplėšti smaugiantį tvarstį nuo kaklo ar kitokių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad I. K. kaklas buvo apvyniotas prieš jos valią, kad dusdama stengėsi išsilaisvinti, nėra užfiksuota.

Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vietoje - kaltinamojo bute kokių nors grumtynių pėdsakų taip pat nepastebėta.

Kaip patikslino teismo posėdyje apklaustas ekspertas, mirtis, apvyniojus kaklą elastiniu bintu, šiam ėmus palaipsniui trauktis, nukentėjusiąją ištiko ne iš karto, bet per keletą- keliolika minučių, o I. K. vidutinis girtumas netrukdė jai orientuotis aplinkoje, atlikti sąmoningus veiksmus, jei ir buvo užmigusi, ėmusi dusti turėjo atsibusti. Nėra jokių duomenų, kad užvyniojant bintą ant kaklo nukentėjusioji buvo be sąmonės. Kai I. K. bintas ėmė veržti kaklą, niekas jai netrukdė jo nusivynioti.

Kaltinamasis teigia, jog apvyniodamas nukentėjusiosios kaklą nesuprato, kad bintas yra elastinis.

Teismas atmeta tokius V. I. parodymus.

Kaip parodė V. I., patvirtino ir apklausti liudytojai, įvykio naktį jis buvo blaivus, I. K. paprašius padėti, jis uždegė šviesą, be to vyniodamas kaklą bintą čiupinėjo rankomis, todėl akivaizdu, jog matė ir suprato, kad kaklą vynioja elastiniu bintu.

Teismas atmeta tokią galimybę, kad kaltinamasis, būdamas senyvo amžiaus, niekada nebūtų naudojęs ar bent čiupinėjęs rankomis elastinio binto. Kaip jis pats parodė, šis elastinis bintas gulėdavo prie I. K. lovos, nes juo ji vyniodavosi skaudančią koją. Elastinis bintas todėl ir vadinamas elastiniu, kad užvyniotas ant skaudamos kūno dalies turi savybę ją suveržti.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis netvirtino, jog nesuprato, kad vynioja nukentėjusiosios kaklą elastiniu bintu, parodė, kad jo sugyventinė I. K. pasakė, jog jai skauda kaklą, padavė jam elastinį bintą, kurį rišdavo ant kojos. Tada jis visą elastinį bintą apvyniojo sugyventinei apie kaklą, šiek tiek suveržė, bet ne per daug stipriai ( Įtariamojo apklausos protokolas, b. l. 61-62).

I. K. motyvai, kodėl ji prašė apvynioti elastiniu bintu jos kaklą, neaiškūs. Kaltinamasis parodė, jog ji prašydama apvynioti kaklą teigė, kad skauda kaklą ( gerklę). Teismo medicinos ekspertas I. K. kūne jokių pakitimų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad I. K. kamavo gerklės ar kaklo skausmai, nenustatė.

Kaltinamasis V. I. parodė, kad po to, kai jis nepriėmė I. K. į savo lovą, ši nusileido laiptais į pirmą aukštą ir ten kurį laiką, jo manymu, apie dvi valandas, užtruko, spėja, kad galėjo būti kur nors išėjusi, tuo pačiu leisdamas suprasti, kad I. K. būdama viena arba net kažkur išėjusi galėjo prisigerti ir net būti sumušta.

V. I. sutuoktinė liudytoja J. I. parodė, kad I. K. jai yra pasakojusi apie mirties galimybę, apsivyniojus kaklą elastiniu bintu ir taip užspaudus miego arteriją.

Šios liudytojos parodymai nėra visiškai patikimi, nes ji akivaizdžiai dėl jos šeimos išrimo kaltina I. K., tuo pačiu teisindama savo sutuoktinį. Pagal jos parodymus išeitų, kad I. K., žinodama, kad gali būti mirtinos pasekmės, norėdama nusižudyti, sąmoningai paprašė V. I. padėti jai tą padaryti. Tačiau besąlygiškai to atmesti negalima, nes pagal nukentėjusiojo J. K. parodymus jų šeimoje būta savižudybių.

Ar apie tokį J. I. minėtą rafinuotą savižudybės ( ar nužudymo) būdą ką nors žinojo V. I., byloje jokių duomenų nėra.

Nepriklausomai nuo I. K. tikslų, ar norint tik apsivynioti skaudančią gerklę ( kaklą), ar siekiant nusižudyti, kaltinamasis V. I. neblaivios I. K. prašymu turinčiu savybę trauktis elastiniu bintu vyniodamas jos kaklą dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė, kad apvyniojus kaklą elastiniu bintu, šis gali suspausti kaklą ir žmogus gali uždusęs numirti. Jis ne tik nesustabdė rizikingai besielgiančios neblaivios I. K., bet ir padėjo jai savo ketinimą įgyvendinti. Kaltinamasis V. I. nenumatė, kad dėl jo veikos gali I. K. mirti, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų apdairesnis ir atsargesnis. V. I. dėl neatsargumo - nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę I. K.. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. 1 d.

V. I. kaltė, kad jis tyčia nužudė savo šeimos narę- sugyventinę I. K., neįrodyta.

V. I. kaltinamas kad „ 2010 m. birželio 15 d., apie 00 val., (duomenys neskelbtini), savo buto kambaryje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė dešine ranka sugyventinei I. K., sėdėjusiai ant lovos krašto, į galvos kairiąją pusę, taip padarydamas kraujosruvą kairiojo smilkinio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to keletą kartų elastiniu bintu apvyniojo I. K. kaklą, dėl ko I. K. mirė-užveržus kaklą elastingos smaugvirvės vijomis, t.y. tyčia nužudė savo šeimos narį- sugyventinę I. K..

Nors nustatyta, kad tikrai I. K. mirė užveržus jos kaklą palaipsniui užsiveržusiam elastiniam bintui, byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų V. I. parodymus apie I. K. mirties aplinkybes bei patvirtintų, kad V. I. I. K. kaklą apvyniojo elastiniu bintu, siekdamas ją nužudyti.

Kaltinime konstatuotas nužudymo motyvas – dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio – nepagrįstas jokiais bylos duomenimis.

Nei nukentėjusysis, nei byloje apklausti liudytojai neparodė, kad santykiai tarp sugyventinių būtų buvę blogi, niekas neparodė, kad jie būtų kada nors dėl kilusio konflikto susimušę, kad V. I. kada nors būtų mušęs ar kitaip skriaudęs I. K.. Nėra jokių duomenų, kad V. I. būtų pykęsis su I. K. ir įvykio išvakarėse. Liudytoja L. I., kaltinamojo marti, gyvenanti kartu tame pačiame individualiame name, parodė, kad tą vakarą ar naktį jokio barnio ar kitokio triukšmo V. I. bute nebuvo. Pažymėtina, kad ir vietos seniūnija V. I. apibūdiną kaip ramų ir nekonfliktišką žmogų. Joks nužudymo motyvas nenustatytas.

Taip pat įrodymais nėra pagrįsta ir labai detali kaltinimo dalis, kad dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, V. I. sudavė dešine ranka sugyventinei I. K., sėdėjusiai ant lovos krašto, į galvos kairiąją pusę, taip padarydamas kraujosruvą kairiojo smilkinio srityje ir taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. I. neigia mušęs I. K., ikiteisminio tyrimo metu teigė tik ją pastūmęs, kai ji norėjo atsigulti pas jį į lovą. Nors I. K. galvoje teismo medicinos specialistas rado mėlynę, kokiomis aplinkybėmis yra sužalota I. K., įrodymų byloje nėra. Negalima atmesti, kad girtas žmogus gali pasidaryti mėlynę ir pats į ką nors atsitrenkęs.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamasis V. I. padarė apysunkį nusikaltimą. Dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo mirė moteris. Liko našlaičiai du nepilnamečiai vaikai.

V. I. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino, kad elastiniu bintu apvyniojo nukentėjusios kaklą, ikiteisminio tyrimo pradžioje šią aplinkybę slėpė ( Liudytojo apklausos protokolas, b. l. 57-58), apklausiamas teisme neigė akivaizdžias aplinkybes, kad I. K. gyveno su juo šeimos nario teisėmis, kad suprato, jog nukentėjusiosios kaklą apvyniojo elastiniu bintu.

V. I. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas ( pažymos, b. l. 87, 88), yra neįgalus, darbingumas 50 procentų ( pažymos b. l. 136-137).

(Duomenys neskelbtini) seniūnija charakteristikoje nurodo, jog V. I. gyveno su sugyventine I. K.. Abu su sugyventine piktnaudžiavo alkoholiu. Šiuo metu niekur nedirba. Ramaus būdu, su kaimynais sutaria ( b. l. 95).

Atsižvelgiant į V. I. charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamos veikos tyčios turinį, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir skiriant V. I. įpareigojimus.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį priteisti iš V. I. 500 Lt- patirtą turtinę žalą, laidojant seserį I. K. ( b. l. 40).

V. I. šį ieškinį pripažįsta.

Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 50 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl I. K. nužudymo.

Byloje yra Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-02 -09 sprendimas, iš kurio matosi, kad šiuo sprendimu neterminuotai apribota I. K. kaip motinos valdžia jos vaikams V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini). Vaikams nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirtas J. K. ( b. l. 36-38 ). Pateikti A. K. ir V. K. gimimo liudijimai ( b. l. 34-35).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).

Kadangi nustatyta, jog I. K. dėl neatsargumo nužudė V. I., jis privalo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Ieškinys dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra nedidelis, kaltinamasis jį pripažįsta, ši ieškinio dalis visiškai tenkintina.

Dėl sesers žūties nukentėjusysis, jos brolis, kuris su seserimi palaikė glaudžius santykius, augina jos vaikus, be abejonės, patyrė skaudžius išgyvenimus - sielvartą ir kitas dvasines kančias ir patyrė didelę neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Tačiau pažymėtina, kad kolegija atsižvelgia ir į kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos nustatytinam dydžiui.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, yra senyvo amžiaus, nedirba, yra iš dalies neįgalus, gyvena iš atsitiktinio uždarbio ir pensijos. Nustatant neturtinės žalos dydį, kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusioji girtavo, tai patvirtina ir aplinkybė, kad jai buvo apribotos motinos teisės ir toks jos gyvenimo būdas neabejotinai turėjo įtakos jos tragiškai gyvenimo baigčiai.

Įvertindama aptartų kriterijų visumą bei taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija mano, kad civilinis ieškinys dydis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas 15 000 Lt dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 132 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per mėnesį atlyginti padarytą turtinę žalą ir vienerius metus neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Elastinį bintą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti iš V. I. nukentėjusiajam J. K. 500 Lt turtinę ir 15 000 Lt neturinę žalą bei 51 Lt 19 centų valstybei teismo išlaidas.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kardomąją priemonę - paso paėmimą panaikinti, asmens pasą grąžinti kaltinamajam.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010-06-16 iki 2010-07-02.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.