Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-16 · Byla Nr. ATP-494-519/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
ATP-494-519/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01480-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-494-519/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01480-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.3.; 62.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo L. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 11 d. apie 09.49 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter“ (prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini)) jam nustatytas vidutinis, t. y. 2,34 promilių girtumas. Tokiais veiksmais L. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Teigia, kad teismas, vertindamas surinktus rašytinius įrodymus, teisme duotus jo ir liudytojų parodymus padarė neteisingą išvadą, jog jų pakanka jį pripažinti kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, t. y. neblaiviam vairavus transporto priemonę, nes mano, kad šio pažeidimo objektyvieji pažeidimo požymiai turėjo pasireikšti aktyviais veiksmais (asmuo turi būti sustabdomas vairavęs transporto priemonę ir jam nustatomas girtumas arba asmuo vartoja alkoholį sėdėdamas vairuotojo vietoje su neišjungtu transporto priemonės varikliu), bet tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Dėl to mano, kad teismas neobjektyviai vertino liudytojų parodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojų parodymai liudija, jog jis tuo metu vairavo neblaivus. Nurodo, kad liudytojai M. V., V. V., R. P., A. P. nepatvirtino matę, kad jis (apeliantas) vartojo alkoholį, ar kad automobilio variklis buvo įjungtas, tik liudytojas D. G. parodė matęs automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės alkoholio butelį ir kai jis priėjo prie automobilio, variklis buvo išjungtas. Teigia, kad iš tokių liudytojų parodymų negalima daryti jokios prielaidos, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nes to niekas nematė. Mano, kad nėra pagrindo D. G. parodymus vertinti kritiškai vien dėl to, kad tiek D. G., tiek jis pats (apeliantas) dėl tiriamo įvykio aplinkybėmis kilusių muštynių buvo pripažinti įtariamaisiais baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00564-14, kad dėl to D. G. nenori atskleisti visų įvykio aplinkybių, be to, D. G. buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Taip pat nurodo, kad teismas, remdamasis pateiktu vaizdo įrašu, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad vaizdo įrašo laikas neatitinka realaus įvykio laiko, kodėl skiriasi laikas, teismas nesiaiškino, todėl šis įrodymas kelia abejonių, ar juo galima iš viso pasitikėti (ATPK 257 straipsnis). Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus dėl automobilyje nugerto degtinės butelio, nes šią aplinkybę patvirtino liudytojas D. G., šią aplinkybę paneigiančių duomenų nebuvo gauta, nors jo automobilis buvo priverstinai nutemptas policijos pareigūnų. Taipogi nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas tik po dviejų savaičių, per tą laiką pareigūnai nesiėmė jokių priemonių nustatyti vaizdo įrašymo priemonių patikimumo, neišsiaiškino, kad priklauso šios stebėjimo priemonės, ar įrašymo įrenginys buvo techniškai tvarkingas ir pan.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti L. L. apeliacinio skundo ir palikti galioti teismo nutarimą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės. Nurodo, kad L. L. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, be to, vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepilnai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių bei nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas L. L. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą grindė byloje esančiu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kaip į įvykio vietą atvažiavo apeliantas, kaip prie jo pribėgo liudytojas D. G., kaip tarp jų įvyko muštynės bei kaip atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau iš šio vaizdo įrašo matyti, kad įvykis vyko ne apie 10 val., kaip nurodė byloje apklausti asmenys bei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, bet apie 9 val., t. y. vaizdo įrašo laikas skiriasi nuo realaus įvykio laiko. Nors apylinkės teismas nutarime nurodė, jog vaizdo įrašas skiriasi dėl to, jog stebėjimo kameros įrašymo įrenginio laikrodis nebuvo pakoreguotas (persuktas į priekį dėl vasaros laiko), tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių tokią teismo konstatuotą aplinkybę, byloje nėra ir pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šią aplinkybę patikslinti. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantui pagrįstai kyla abejonių dėl šio jo kaltę patvirtinančio įrodymo patikimumo.

Taip pat pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė liudytojų V. V. bei M. V., R. P., A. P. parodymais, nors nei vienas iš šių liudytojų nematė momento kai L. L. atvažiavo į įvykio vietą. Tačiau iš bylos matyti, kad įvykio vietoje buvo ir pažeidimą gal būt matė T. Č., kuris iš karto, tą pačią įvykio dieną apklausos metu pas tyrėją nurodė matęs kaip atvažiavo L. L. ir kaip po kelių minučių tarp L. L. ir D. G. įvyko muštynės. Taip pat T. Č. apklausos metu nurodė, kad bėgdamas L. L. griuvinėjo, kad suprato, jog L. L. buvo neblaivus (13–14 b. l.). Tačiau šis įvykio vietoje buvęs ir įvykį matęs liudytojas teisme nebuvo apklaustas, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis iš viso būtų buvęs kviestas į teismo posėdį.

Nors apeliantas tvirtino alkoholį vartojęs po to, kai sustojo ir išjungė automobilio variklį, ir liudytojas D. G. patvirtino matęs ant L. L. automobilio priekinės keleivio sėdynės degtinės butelį, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę, kiti byloje apklausti liudytojai šios aplinkybės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Byloje yra duomenų, kad L. L. automobilis įvykio vietos apžiūros metu buvo neužrakintas, bet raktelio užvedimo spynelėje nebuvo (8–12 b. l.), kad šis automobilis iš įvykio vietos buvo priverstinai nuvežtas ir, kaip matyti iš priverstinio transporto priemonių nuvežimo registracijos žurnalo įrašo „negrąžinti, kol nesurašys protokolo už eismo trukdymą“ (27–28 b. l.), šiuo metu dar negrąžintas. Duomenų, kad automobilis būtų grąžintas, byloje nėra. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, būtina išsiaiškinti, ar įvykio vietoje paliktas L. L. automobilis buvo apžiūrėtas ne tik iš išorės, bet ir vidaus, ar transporto priemonėje buvo rastas apelianto nurodytas nugertas degtinės butelis, o tai patvirtintų arba paneigtų apelianto versiją.

Taip pat teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, kaip institucijai kaltinančiai L. L. padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl laikoma, kad nepranešus protokolą surašiusiai institucijai apie bylos nagrinėjimo laiką, buvo pažeista šios institucijos, kaip vieno iš proceso dalyvio, procesinės teisės reikšti prašymus, nušalinimus, užduoti klausimus apklausiamiems liudytojams, pasisakyti dėl įrodymų vertinimo.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtakos skundo išnagrinėjimui, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti L. L. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus