- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- I-3569-406/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01177-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atstovei Nijolei Globienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. ji buvo patalpinta į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų 608 kamerą, kurioje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teigia, kad jai turėjo tekti ne mažiau nei 3.6 kv. m., tuo tarpu teko mažiau, taigi ji buvo laikoma sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui. Dėl to ji patyrė diskomfortą, fizinius nepatogumus, gyvenimo sąlygų pablogėjimą, jai buvo varžoma judėjimo laisvė. Kadangi buvo laikoma nepriimtinomis sąlygomis, prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinę žalą.
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjai atliekant kardomąją priemonę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 205 m. gegužės 4 d., tiek jos nurodytoje 608 kameroje, tiek ir kitose kamerose, kuriose ji buvo laikoma, buvo užtikrinta reikiamo ploto norma vienam suimtajam ir buvo suteikta visiška judėjimo laisvė jai skirtoje teritorijoje. Pareiškėjai atskirais laikotarpiais teko nuo 4.88 kv. m. iki 19.50 kv. m., taigi jokių neteisėtų veiksmų atlikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracijos (toliau – Kauno NTI - PN) veiksmų, neužtikrinant jai tinkamų kalinimo sąlygų kameros Nr .608 patalpose laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. gegužės 4 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėja prašo neturtinės žalos, patirtos jai atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno NTI - PN atlyginimo.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis skelbia, jog niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Prie šios konvencijos prisijungusios ir įsipareigojusios ją taikyti valstybės pareiga užtikrinti tokias kalinimo sąlygos, kurioms esant nebūtų pažeistos konvencijos ginamos asmens teisės. Nagrinėjamu atveju jokių tokio pobūdžio pažeidimų nenustatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.3. punkte reglamentuota, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 4,1 kv. m vienam žmogui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. su pertraukomis buvo laikoma kamerose Nr. 602, 603, 301 ir 608 ir mažiausias jai tekęs plotas vienam asmeniui buvo 4.88 kv. m., taigi nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos (b. l. 18-24). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjai kalint Kauno NTI – PN visu ginčo laikotarpiu ir visose kamerose, kuriose ji buvo patalpinta, buvo tinkamai užtikrinta jos teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerose, todėl jos argumentai dėl per mažo ploto kamerų atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administraciją su skundais ar prašymais dėl normas neatitinkančių blogų jo laikymo sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo teiginiai dėl tariamai neteisėtų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų veiksmų, neužtikrinant teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių kalinimo (suėmimo) sąlygų, yra grindžiami tik pačios pareiškėjos subjektyviai suvokiamomis abstraktaus pobūdžio, faktinės situacijos neatitinkančiomis prielaidomis.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju vien tik pareiškėjos paaiškinimų, kurie, be kita ko, paneigti objektyviais įrodymais, nepakanka, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nenustačius jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais siekė pareiškėjai sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.), taigi nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.