Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, Rūtai Pečkaitytei, kaltinamajam K. Ž., jo atstovei pagal įstatymą A. D., gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui, kaltinamajam P. P., jo atstovei pagal įstatymą N. P., gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui, kaltinamajam J. J., jo gynėjai advokatei Kazimierai Kanišauskienei, kaltinamajam A. J., jo gynėjai Elenai Žilėnienei, nukentėjusiesiems R. B. ir G. M., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Virginijai Mačionytei, Onai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas 6 klasės, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-08-01 Kauno vaikų socializacijos centre, Lazūnų g. 81, Kaune, teistas:

1) 2012-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vadovaujantis BK 93 str. l d. 3 p. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas;

2) 2012-12-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. l d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str. l d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2013-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. l d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

4) 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. l d., 178 str. 2 d., 180 str. l d., 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn., bausmę subendrinus su 2013-01-25 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – laisvė atėmimas 4 metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) 2014-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 12 MGL bauda, bausmę subendrinus su 2013-09-23 nusprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimas 4 metams ir 12 MGL bauda, vadovaujantis BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

6) 2014-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. l d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2014-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014-03-18 ir 2014-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams ir 12 MGL dydžio baudą, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

7) 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmė subendrinta su 2014-05-15 nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams ir 12 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, mokosi Vilniaus Viršuliškių mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-12-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. l d. laisvės atėmimu 4 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. l d., 140 str. 2 d., 284 str. l d. laisvės atėmimu 2 m. ir 6 mėn., vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

3) 2014-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), 187 straipsnio 2 dalį, 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (2 epizodai) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę subendrinus su 2013-09-23 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2014-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2014-08-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimis paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-05 nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas

1) 2001-07-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėn.,

2) 2002-01-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 272 str. 3 d., 271 str. 3 d., laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius 2000-04-11 įstatymo “Dėl amnestijos akto” 1 str. 1 d., 1 p. - nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;

4) 2003-02-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėn. su ¼ dalies turto konfiskavimu,

5) 2004-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn.,

7) 2012-10-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2013-02-19 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 259 str. l d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž., A. J., J. J. ir P. P. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014-01-01 apie 04.00 val., netoliese metalinių garažų masyvo, esančio Justiniškių g. 124, Vilniuje, A. J. iš nugaros pusės pribėgo prie nukentėjusiojo R. B. ir kumščiu sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius į galvos sritį nuo kurių nukentėjusysis nukrito ant žemės, J. J. koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam keletą smūgių į kūno sritį, A. J. liepė J. J., K. Ž. ir P. P. apieškoti nukentėjusįjį ir pažiūrėti ką šis turi, J. J. kartu su A. J. apieškojo nukentėjusiojo striukės kišenes, iš kurių ištraukė juodos spalvos piniginę „Rafaelo“, kurioje buvo nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė „Mastercard“, „Swedbanko“ mokėjimo kortelė „Visa“, „Sodros“ pažymėjimas, UAB „Melga“ darbuotojo pažymėjimas, garažų bendrijos „Mildos“ leidimas, SEB banko internetinės bankininkystės kodų kortelė, „Swedbank“ banko internetinės bankininkystės kodų kortelė, automobilio „Audi A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, automobilio „Crysler“, v.n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, degalinių „Neste“, „Lukoil“, „Alauša“ nuolaidų kortelės, parduotuvių „Maxima“, „Rimi“ nuolaidų kortelės, o K. Ž. su P. P. apieškojo nukentėjusiojo kelnių kišenes, kuriose K. Ž. rado ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Ascend Y300“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo „Tele 2“ abonentinė SIM kortelė (duomenys neskelbtini), po to J. J. nuo nukentėjusiojo rankos nuėmė laikrodį „Casio“, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam R. B. į galvos sritį liepdamas 10 minučių gulėti ir nesikelti, po to, K. Ž., A. J., J. J. ir P. P. pabėgo, pagrobdami nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Ascend Y300“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo „TELE 2“ abonentinė SIM kortelė (duomenys neskelbtini), juodos spalvos piniginę „Rafaelo“, kurioje buvo R. B. vardu išduoti vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė „MasterCard“, „Swedbank“ mokėjimo kortelė „Visa“, „Sodros“ pažymėjimas, UAB „Melga“ darbuotojo pažymėjimas, garažų bendrijos „Mildos“ leidimas, SEB banko internetinės bankininkystės kodų kortelė, „Swedbank“ banko internetinės bankininkystės kodų kortelė, automobilio „Audi A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, automobilio „Crysler“, v.n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, degalinių „Neste“, „Lukoil“, „Alauša“ nuolaidų kortelės, parduotuvės „Maxima“ nuolaidų kortelė, parduotuvės „Rimi“ nuolaidų kortelė, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. 615 Lt turtinę žalą.

K. Ž. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014-04-25 apie 18.20 val. būdamas prie „Toyota“ automobilių centro, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 425, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, bendraudamas su D. M., gim. (duomenys neskelbtini) motorolerio „CPI Popcom“ pirkimo - pardavimo klausimais, paprašė D. M. pasivažinėti minėtu motoroleriu, o pastarajam perdavus jam motorolerį, jis D. M. akivaizdoje pasivažinėjo ir nesumokėjęs už motorolerį „CPI Popcorn“ iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. M. 900 litų turtinę žalą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Ž. duodamas parodymus paaiškino, jog prisipažįsta savo kaltę ir gailisi. Naujųjų metų naktį, keturiese su P., J. ir A. buvo Justiniškėse. A. buvo girčiausias. Pastebėjo einantį neblaivų nukentėjusįjį. Jie iš nugaros pusės pribėgo prie nukentėjusiojo ir spontaniškai kažkuris iš kartu su juo buvusių vaikinų sudavė nukentėjusiajam, nuo ko nukentėjusysis nukrito. Jis su keliu buvo prispaudęs nukentėjusiojo koją ir, kiek atsimena, tai smurto nenaudojo. Tada jie visi pradėjo tikrinti ką nukentėjusysis turi kišenėse. Jis su P. tikrino nukentėjusio kelnių kišenes. Po to jie viso nubėgo. Pirmieji nubėgo jis su P., o jiems iš paskos broliai J. ir A.. Iš nukentėjusiojo buvo pagrobta piniginė, telefonas ir laikrodis. Šiuos daiktus jie nubėgę apžiūrinėjo ir jie ėjo per rankas. Jis sau pasiliko telefoną ir kažkiek pinigų, o piniginę su kortelėmis išmetė prie darželio. Pinigus jie visi tarpusavyje pasidalino. Dėl motorolerio vagystės gali paaiškinti, jog susitarė dėl jo pirkimo, bet pinigų sumokėti neturėjo. Pardavėjo paprašė leisti pavažiuoti. Pasivažinėjęs nusprendė motorolerį pagrobti, todėl užvažiavo už „Toyota“ centro kampo ir nuvažiavo. Kurį laiką važinėjo pats su motorolerį, o vėliau jį pardavė pažįstamam gal už 300 litų. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Išklausęs visų kaltinamųjų parodymus paaiškino, jog pasakodamas galėjo supainioti brolius, nes jie yra panašūs, bet prie nukentėjusiojo jie buvo keturiese. Duodamas priminius parodymus geriau prisiminė įvykius, bet galėjo ir tada ką nors prikurti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. P. duodamas parodymus paaiškino, jog pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Apie pirmą valandą susitiko Viršuliškėse su K. ir pirmą kartą pamatė brolius J. ir A.. Jie nuėjo prie stadiono ir ten pabuvo apie dvi valandas. Pamatė einantį neblaivų linguojantį nukentėjusįjį. Pirmieji prie nukentėjusiojo nubėgo J. su A., o jis su K. nubėgo jiems iš paskos. Visi bėgo, todėl ir jis nubėgo. Jam pribėgus, nukentėjusysis jau gulėjo, nes kažkas jam buvo sudavęs smūgį ir jis tuo metu buvo spardomas. Pats suvaidino, kad spiria, bet smūgio nesudavė. Kartu su K. apieškojo nukentėjusiojo kišenes. Po to visi nuėjo į prekybos centro „Mada“ stovėjimo aikštelės antrą aukštą ir apžiūrėjo kas ką paėmė. Iš pagrobtų daiktų buvo telefonas, piniginė ir laikrodis. Jis gavo 10 litų, kurios davė K.. Šis įvykis pakeitė jo gyvenimą ir jis suprato, jog reikia rinktis draugus ir ateityje nenori būti susijęs su nusiklastoma veikla. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Išklausęs kitų kaltinamųjų parodymus paaiškino, jog neskyrė kur A., o kur J. ir negali tiksliai pasakyti ką kuris iš jų darė, bet prie nukentėjusiojo buvo priėję keturiese ir pirmi prie nukentėjusiojo buvo priėję broliai ir jie jį spardė. Broliai apieškojo nukentėjusiojo striukės kišenes. Nepamena, jog A. būtų nuėjęs toliau 10 metrų ir būtų apkabinęs medį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. duodamas parodymus paaiškino, jog prisipažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Jam paskambino K., kuris pasiūlė susitikti. Vaikščiodami kartu pamatė nukentėjusįjį, kuriam jis pirmas sudavė į galvą. Nukentėjusysis nuo smūgio uždengė galvą, o jis jam užlaužė ranką ir su keliu prispaudė nugarą. Tada pribėgo K. su P., kurie gulintį nukentėjusįjį pradėjo spardyti. Jis nuėmė nuo nukentėjusiojo rankos laikrodį ir iš striukės kišenės paėmė piniginę. K. su P. apžiūrėjo nukentėjusiojo kelnių kišenes. Jis pats spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą ir pasakė gulėti ir nejudėti 10 minučių. Jie visi nubėgo. Matė, kad K. paėmė nukentėjusiojo telefoną. Paimtoje piniginėje buvo kortelės ir 60 – 80 litų, kuriuos jie visi pasidalino. Laikrodį jis buvo pasilikęs sau. A. buvo labai girtas ir visą laiką buvo šone ir negalėjo suduoti smūgių, jis tik gavo dalį pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes norėjo išvengti atsakomybės. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. duodamas parodymus paaiškino, jog prisižįsta savo kaltę ir gailisi. Jis buvo labai girtas ir sunkiai galėjo paeiti. Jis prisimena, jog stovėjo netoliese apie 10 metrų atstumu prie medžio. Viskas vyko taip, kaip papasakojo J.. Jie trise užpuolė žmogų. Jis nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam ir jo nelietė, nes buvo per girtas. Kai pradėjo trauktis nuo nukentėjusiojo, tai jį paėmė ir parvedė J. į darželio teritoriją, kur jis atsisėdo ant suoliuko. Buvo alkanas, todėl jam nupirko pavalgyti. Suprato kas įvyko tik tada, kai sulaikė policija. Kaltę pripažįsta dėl to, kad buvo kartu. Kiti kaltinamieji daug kartų pakeitė savo parodymus, o jis visą laiką davė tokius pat parodymus. K. su P. visą kaltę suvertė ant jo su broliu. Sutinka žalą atlyginti už save ir brolį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. B. duodamas parodymus paaiškino, jog 2014 m. sausio 1 d. jis ėjo per Justiniškių mikrorajoną namo ir buvo neblaivus. Bandė prisiskambinti draugams ir į taksi bendroves. Išgirdo, jog jam už nugaros pribėga du asmenys ir pajuto du smūgius į galvą nuo kurių nukrito ant žemės ir galvą pridengė rankomis. Šiuos smūgius galėjo suduoti ir vienas asmuo. Vienas iš asmenų pasakė kitiems asmenims apieškoti kelnes, kol jis apieškos striukę. Jį prirėmė prie žemės, apieškojo, praplėšė striukę, iš kelnių kišenės ištraukė telefoną, suplėšė kelnės, nuėmė nuo rankos laikrodį. Pajuto porą spyrių į šonus, o paskui jam sudavė smūgį į galvą ir jam buvo pasakyta gulėti. Kuris asmuo tiksliai ką davė negali pasakyti, bet prie jo buvo keturi asmenys, nes jis tai suprato iš skirtingų balsų. Po šio įvykio jis neteko telefono, laikrodžio ir piniginės, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, banko kortelės, automobilio dokumentai. Paryrė 465 litų žalą, kurią prašo priteisti. Jo patirta žala yra didesnė ir jis ketina tikslinti civilinį ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. M. duodamas parodymus paaiškino, jog jam paskambino sūnus, kuris pasakė, jog susitinka su motorolerio pirkėju. Kadangi dirbo, tai negalėjo iš karto atvažiuoti. Jam sūnus pasakė, jog davė motorolerį pavažiuoti, o pirkėjas su motoroleriu nuvažiavo į parduotuvės „Big“ pusę. Jo sūnus bėgo jam iš paskos. Stotelėje buvę žmonės paaiškino, į kurią pusę nuvažiavo motoroleris. Atvykus policijos pareigūnams jis parašė pareiškimą ir nuvažiavo į „Emsi“ degalinę, kuriame pamatė vaizdo įrašą, kai kaltinamasis nuvažiuoja su motoroleriu. Palaiko civilinį ieškinį dėl 540 litų, nes 300 litų jam yra atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. Ž. duodamas parodymus paaiškino, jog kažkuris iš su juo buvusių vaikinų pribėgęs iš nugaros pusės sudavė nukentėjusiajam nuo ko nukentėjusysis nukrito. P. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog prie nukentėjusiojo pirmieji nubėgo J. su A., iš kurių kažkas sudavė smūgį nukentėjusiajam, kuris nukrito, o jis su K. atbėgo vėliau. J. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jis pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą ir tik tada pribėgo K. su P., o A. nesudavė jokių smūgių, nes girtas stovėjo šalia. A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam. Nukentėjusysis R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog išgirdo, jog prie jo iš nugaros pusės pribėgo du vaikinai ir jis pajuto du smūgius į galvą. Lyginant šiuos proceso dalyvių parodymus su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog A. pasiūlė pasižiūrėti vaizdų ir pribėgęs prie nukentėjusio iš nugaros pusės jam sudavė (t.1, b.l. 68-70, t.2, b.l. 129-130). P. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog prie nukentėjusiojo pirmieji nubėgo A. su J. ir galimai K. (t.1, b.l. 132-134, 139-140). J. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jis matė, kad prie nukentėjusiojo pirmas nubėgo A., kuris pargriovė nukentėjusįjį (t.2 b.l. 54-55, 60). A. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog nukentėjusįjį pargriovė K. pakišdamas koją, o jis nieko nedarė, nes buvo girtas (t.2, b.l. 5, 10). Tokie byloje esantys proceso dalyvių paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, jog K. Ž., P. P. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu bei J. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei nukentėjusiojo parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu neginčijamai įrodyta aplinkybė, jog pirmieji prie nukentėjusiojo R. B. iš nugaros pusės pribėgo A. J. ir J. J.. Versiją apie tai, jog A. J. buvo labai girtas ir tik stebėjo įvykius iš šono nieko nedarydamas iškėlė tik pats A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir jos laikėsi teisminio nagrinėjimo metu, o vėliau ją tik teisminio nagrinėsimo metu patvirtino jo brolis J. J., todėl ji teismo laikytina nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji K. Ž. ir P. P. negalėjo tiksliai išvardinti ar A., ar J. sudavė pirmus smūgius nukentėjusiajam. J. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jis pats pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam. Lyginant šiuos parodymus su K. Ž. ir J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti K. Ž. ir J. J. dviejų apklausų metu patvirtino, jog pirmuosius smūgius nukentėjusiajam sudavė A. J.. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jam du smūgius sudavė vienas iš dviejų pribėgusių iš nugaros pusės asmenų. Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, jog byloje laikoma įrodyta faktinė aplinkybė, kad A. J. iš nugaros pusės pribėgo prie nukentėjusiojo R. B. ir kumščiu sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius į galvos sritį, nuo kurių nukentėjusysis nukrito ant žemės.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. P. patvirtino, jog kai jis pribėgo, tai nukentėjusysis buvo spardomas. J. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusįjį spardė pribėgę K. su P.. Nukentėjusysis R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog vienas iš asmenų pasakė apieškoti jo kišenes. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. Ž. paaiškino, jog prie gulinčio nukentėjusiojo pribėgo J., kuris su koja spyrė, o A. pasakė pažiūrėti ir apieškoti ką nukentėjusysis turi (t.1, b.l. 68-70, t.2, b.l. 129-130). P. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog A. su J. spardė gulintį nukentėjusįjį, o jis pribėgęs suvaidino, jog irgi suduoda smūgį (t.1, b.l. 132-134, 139-140). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. paaiškino, jog po suduotų smūgių į galvą jis pajuto kelis smūgius į kūną. Teismas įvertinęs šiuos proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta aplinkybė, jog J. J. koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam keletą smūgių į kūno sritį, o A. J. liepė J. J., K. Ž. ir P. P. apieškoti nukentėjusįjį ir pažiūrėti ką jis turi.

Kaltinamasis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jie visi tikrino nukentėjusiojo kišenes, o jis kartu su P. apieškojo nukentėjusiojo kelnių kišenes, iš kur ištraukė ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kartu su K. tikrino nukentėjusiojo kišenes. Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog P. su K. apžiūrėjo nukentėjusiojo kelnių kišenes, o jis apieškojo nukentėjusiojo striukės kišenes ir paėmė piniginę bei nuo rankos laikrodį. Nukentėjusysis R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jį užpuolę asmenys keturiese iš jo paėmė telefoną, piniginę ir nuo rankos laikrodį. Ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. paaiškino, jog jis kartu su P. apieškojo nukentėjusiojo kelnių kišenes, kur jis rado ir paėmė telefoną, o J. su A. tuo metu apieškojo nukentėjusiojo striukės kišenes, kur A. ištraukė piniginę, o J. nuo rankos nuėmė laikrodį (t.1, b.l. 68-70, t.2, b.l.129-130). Ikiteisminio tyrimo metu P. P. paaiškino, jog nukentėjusiojo kišenes apžiūrinėjo K., A. ir J., o jis buvo šalia, matė ištrauktą telefoną, o piniginę ir laikrodį lyg tai ištraukė J. (t.1, b.l. 132-134, 139-140). J. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog kažkuris iš jų tikrino nukentėjusiojo kišenes, bet negali tiksliai pasakyti kas, jis pats nieko neėmė (t.2, b.l. 54-55, 60). Teismas įvertinęs šiuos proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta aplinkybė, jog J. J. kartu su A. J. apieškojo nukentėjusiojo striukės kišenes, iš kurių ištraukė juodos spalvos piniginę „Rafaelo“, K. Ž. su P. P. apieškojo nukentėjusiojo kelnių kišenes, kuriose K. Ž. rado ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, o J. J. nuo nukentėjusiojo rankos dar nuėmė laikrodį „Casio“,

Kaltinamasis J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog spyrė nukentėjusiajam į galvą, pasakė gulėti ir nejudėti 10 minučių. Nukentėjusysis R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam buvo suduotas smūgis į galvą bei pasakyta gulėti. Ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. paaiškino, jog J. spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą ir pasakė gulėti (t.1, b.l. 68-70, t.2, 129-130). Teismas įvertinęs šiuos proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta aplinkybė, jog J. J. vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam R. B. į galvos sritį liepdamas 10 minučių gulėti ir nesikelti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustų kaltinamųjų K. Ž., P. P., J. J. ir A. J. bei nukentėjusiojo R. B. parodymais duotais teismo posėdžio metu bei R. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 17, 18-19) įrodyta, jog kaltinamieji K. Ž., P. P., J. J. ir A. J. pagrobė iš nukentėjusiojo R. B. piniginę „Rafaelo“, kurioje buvo nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė „Mastercard“, „Swedbank“ mokėjimo kortelė „Visa“, „Sodros“ pažymėjimas, UAB „Melga“ darbuotojo pažymėjimas, garažų bendrijos „Mildos“ leidimas, SEB banko internetinės bankininkystės kodų kortelė, „Swedbank“ banko internetinės bankininkystės kodų kortelė, automobilio „Audi A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, automobilio „Crysler“, v.n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, degalinių „Neste“, „Lukoil“, „Alauša“ nuolaidų kortelės, parduotuvių „Maxima“, „Rimi“ nuolaidų kortelės, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Ascend Y300“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo „Tele 2“ abonentinė SIM kortelė (duomenys neskelbtini), laikrodį „Casio“, t.y. turtas kurio vertė 615 Lt, ir pabėgo.

Šiuos anksčiau paminėtos byloje įrodytos faktinės aplinkybes pagrindžia, jog kaltinamieji K. Ž., P. P., J. J. ir A. J. panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą, kurio vertė 615 litų. Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis), t.y. neturėdami išankstinio susitarimo, A. J. pirmam panaudojus prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, kiti kaltinamieji nusikalstamos veikos vykdymo stadijoje prisijungė realizuodami nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Tokia kaltinamųjų K. Ž., P. P., J. J. ir A. J. veika teismo kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu apklausto kaltinamojo K. Ž. ir nukentėjusiojo G. M. parodymais laikomos įrodytos faktinės aplinkybės, jog K. Ž. 2014-04-25 apie 18.20 val., būdamas prie „Toyota“ automobilių centro, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 425, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, bendraudamas su D. M., gim. 1998 motorolerio „CPI Popcom“ pirkimo - pardavimo klausimais, paprašė D. M. pasivažinėti minėtu motoroleriu, o pastarajam perdavus jam motorolerį, jis D. M. akivaizdoje pasivažinėjo ir nesumokėjęs už motorolerį „CPI Popcorn“ iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. M. 900 litų turtinę žalą ir tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą. Tokia kaltinamojo K. Ž. veika teismo kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis K. Ž. įvykdė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau yra teistas 7 kartus už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) bausmės vykdymo atėjimo laikotarpiu. Administracine tvarka jis baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje. Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu. Jis yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje pagal diagnozę – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Vilniaus Viršuliškių mokyklos yra apibūdinamas kaip turintis silpną mokymosi motyvaciją, linkęs pažeidinėti mokinio taisykles, praleidinėja pamokas, su klasės draugais ir mokytojais linkęs bendrauti, bet negali argumentuotai paaiškinti savo elgesio pasekmių, elgiasi lengvabūdiškai, neatsakingai, labai lengvai pasiduoda kitų asmenų įtakai, linkęs bendrauti su elgesio ir mokymosi problemas turinčiais mokiniais (t.1. 3, b.l. 134-135). Teisėjui išėjus į pasitarimo kambarį priimti sprendimą, buvo gauta Kauno vaikų socializacijos centro K. Ž. neigiamo pobūdžio charakteristika, bet teismas į šį dokumentą neatsižvelgia priimdamas sprendimą, kadangi ji nebuvo išvardintas prie garsinamos medžiagos. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo pripažįstama tai, jog veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgtina į K. Ž. antraeilį vaidmenį vykdant BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai mažesni už šių bausmių vidurkį. Teismo paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimu būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), o paskirta subendrinta bausmė bendrinama dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (BK 63 straipsnio 9 dalis, 4 dalis).

Kadangi K. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė viršija penkis metus, tai jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidedamas (BK 92 straipsnio 1 dalis). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jau buvo atidėtas šešis kartus. Nepaisant to, K. Ž. toliau vykdė nusikalstamas veikas, todėl teismas neturi pagrindo matyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis P. P. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas. Nusikalstamą veika padarė būdamas nepilnamečiu. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). P. P. vaidmuo bendrininkų grupėje buvo antraeilis, jis nenaudojo smurto prieš nukentėjusįjį ir tik prisijungė prie vykdomos nusikalstamos veikos. Teismas atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, daro išvadą, jog kaltinamajam P. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis už šios bausmės vidurkį. P. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė už vieną tyčinį nusikaltimą neviršija penkių metų, nusikalstamos veikos padarymas teismo laikytinas atsitiktiniu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidedamas. P. P. paskiriama auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiko būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis J. J. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau buvo teistas 3 kartus už panašaus pobūdžio veikų padarymą. Nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atėjimo laikotarpiu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir būdamas nepilnamečiu (BK 81 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. J. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padarymo buvo pakankamai aktyvus, jis panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė nukentėjusiojo turtą. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis už vidurkį. Paskirta bausmė bendrinama dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu ir 2014 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, 2014 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis paskirta subendrinta bausme (BK 63 straipsnio 9 dalis, 4 dalis).

Kadangi J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė viršija penkis metus, tai jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidedamas (BK 92 straipsnio 1 dalis). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog J. J. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Bausmės vykdymas jam buvo atidėtas jau tris kartus, bet J. J. toliau vykdė nusikalstamas veikas, todėl teismas neturi pagrindo matyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis A. J. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau buvo teistas 7 kartus. Nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis tirtas ir gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 1998-01-15 iki 1998-02-18, nustatant diagnozę – lengvas protinis atsilikimas, ryškus elgesio sutrikimas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo vaidmuo bendrininkų grupėje buvo vienas iš pagrindinių, nes jis pirmas panaudojo fizinį smurtą, davė nurodymą kitiems bendrininkams apieškoti nukentėjusiojo kišenes. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo išsakytą poziciją, jog jis prisipažįsta ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo jausdamas kaltę už savo brolio J. ir kitų asmenų veiksmus, nepripažįstant, jokių savo atliktų veiksmų, teismas nelaiko atsakomybe lengvinančią aplinkybe. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis), kurios dydis iš esmės atitinka šios bausmės vidurkį.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinamos.

Byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai: nukentėjusiojo R. B. dėl 465 litų žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo G. M. dėl 540 litų žalos atlyginimo. Pareikšti ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti byloje surinktais įrodymais, jų dydžius pripažino kaltinamieji, todėl teismas juos tenkina. Kadangi kaltinamieji K. Ž. ir P. P. žalą nukentėjusiems padarė būdami sulaukę 14 metų ir šiuo metu yra nepilnamečiai, tai padaryta žala priteisiama ir subsidiariai iš K. Ž. tėvų A. D. ir M. Ž. ir P. P. motinos N. P. (CK 6.276 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Žalos dydžiai perskaičiuojami į eurus (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš A. J. – 192,23 eurų. Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti gynėjo dalyvavimą. Dėl šių priežasčių Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidas netenkintinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. sausio 29 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. Ž. priklausantį turtą – 113,01 Lt pratęsiamas iki visiško civilinių ieškinių tenkinimo, leidžiant šiuo turtu atsiskaityti su nukentėjusiaisiais G. M. ir R. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir K. Ž. paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir K. Ž. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 metams ir 12 MGL baudą.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti dvi dienas laikino sulaikymo (nuo 2014-01-08 iki 2014-01-10) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendyje įskaitytus terminus ir pagal jį atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. Ž. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi P. P. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Per visą 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį P. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo, 2014-08-18 Vilniaus apygardos teismo paskirta subendrinta bausme ir J. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 metams.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti vieną dieną laikino sulaikymo (nuo 2014-01-09 iki 2014-01-10) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendyje, 2014-07-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2014-08-18 Vilniaus apygardos teismo nutartyse įskaitytus terminus bei 2014-02-12 nuosprendžiu atliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti vieną dieną laikino sulaikymo (nuo 2014-01-09 iki 2014-01-10).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kaltinamajam K. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą prižiūrėti Kauno vaikų socializacijos centro administracijai – palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Kaltinamajam P. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įsipareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Kaltinamajam J. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įsipareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Kaltinamajam A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įsipareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš K. Ž., P. P., J. J., A. J. ir subsidiariai iš A. D., M. Ž. ir N. P. 134,67 eurų žalą R. B. naudai.

Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš K. Ž. ir subsidiariai iš A. D., M. Ž. 156,39 eurų žalą G. M. naudai.

Netenkinti Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Pratęsti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. sausio 29 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 113,01 Lt priklausančius K. Ž., leidžiant šiuo turtu atsiskaityti su nukentėjusiais G. M. ir R. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.