Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-477-593/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-27
Bylos Nr.
AN2-477-593/2017
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00103-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
J. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-477-593/2017Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00103-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimo J. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 000 eurų bauda. Jam administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi – darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatas, kadangi nesilaikė norminiais aktais nustatytos įdarbinimo tvarkos. Jis 2017 m. vasario 1 d. esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl darbo vietos ir darbo funkcijų be rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš dieną iki darbo pradžios leido dirbti automobilių remontininko darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ K. M.. Tuo J. P. pažeidė DK 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 98 straipsnio 3 dalies, 99 straipsnio reikalavimus.Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad pilnai įrodyta, jog tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. P. ir K. M. faktiškai buvo susiklostę darbo santykiai.Apeliaciniame skunde J. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde jis teigia, kad teismas rėmėsi tik tarpusavyje prieštaraujančiais Institucijos pareigūnų subjektyviais paaiškinimais, o kiti bylos duomenys fiksuoti tų pačių pareigūnų, todėl mano, kad teismas rėmėsi prielaidomis, pažeidžiant įrodymų vertinimo normas. Skunde apeliantas nurodo, jog jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, nes nenustatyta jokių priežasčių, kodėl įmonė, kuri anksčiau už tokį pažeidimą nebausta, turėjo ar galėjo vengti tinkamo darbo sutarties įforminimo, nors K. M. vėliau buvo įdarbintas šioje įmonėje. Nustatyta tik tai, kad K. M., atvykus pareigūnams, stovėjo šalia J. P. remontuojamo mikroautobuso ir su J. P. kalbėjosi, o kitos aplinkybės paremtos tik inspektorių nuomone, kuri paremta net ne įvykio dieną (protokolas surašytas po savaitės laiko) ir netiksliai (dėl rastų darbuotojų skaičiaus) surašytais pareigūnų dokumentais, nors visos aplinkybės jau buvo aiškios įvykio dieną. J. P. nuo pat pradžių neigė savo kaltę, o tai patvirtina K. M. ir kitų prisaikdintų liudytojų E. P., D. D. nuoseklūs, vieni kitus papildantys parodymai. Tuo tarpu inspektoriai teisme pateikė tarpusavyje prieštaraujančius paaiškinimus dėl to, ką tiksliai tikrinimo metu prie automobilio veikė K. M.. Be to, D. Š. nepatvirtino A. S. duotų paaiškinimų teisme ir, apelianto nuomone, pareigūnai duodami paaiškinimus, taip išreiškė savo nuomonę ir galėjo sąžiningai klysti, kas leidžia teigti, kad nelegalaus darbo faktas byloje nebuvo įrodytas. Be to, teismas nevertino pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvito, kuris yra buhalterinės apskaitos dokumentas, už kurio klaidingą suvedimą numatyta atsakomybė. Tuo tarpu byloje esančios nuotraukos nepatvirtina apelianto kaltės, nes iš jų matyti, kad jis patikrinimo metu vilkėjo savo asmeninį drabužį, o ne įmonės darbuotojo aprangą. Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismo atsainų požiūrį rodo ir tai, kad skundžiamame nutarime nurodant apskundimo tvarką, yra nurodyta tai, jog nutarimas skundžiamas per Kauno apylinkės teismą, nors šis nutarimas priimtas Alytaus rajono apylinkės teisme ir turėjo būti pateikiamas skundas būtent per šį teismą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimą ir J. P. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybės apie kvito išrašymą, tikrinimo metu pažeidėjas nenurodė. Taip pat apeliantas nenurodo, kokie tikrinusių pareigūnų veiksmai ar parodymai buvo prieštaringi ar neteisingi. Be to, teismas pagrįstai vertino ir faktą, kad po atlikto patikrinimo įdarbino asmenį, kuris buvo rastas atliekantis remonto darbus patikrinimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. P. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl J. P. kaltės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį

J. P. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę teigdamas, kad K. M., atvykus pareigūnams, stovėjo šalia J. P. remontuojamo mikroautobuso ir su J. P. kalbėjosi, o nelegalaus darbo požymių šioje byloje nebuvo nustatyta. Tačiau sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais negalima.DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.J. P. savo skunde neigia nagrinėjamu atveju buvusius nelegalaus darbo požymius, tačiau byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad K. M. 2017 m. vasario 1 d. ryte bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto dirbtuvėse su šios bendrovės vadovo žinia ir leidimu atliko darbines autoremontininko funkcijas. Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad jam kartu su inspektore D. Š. gavus užduotį patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nelegalaus darbo, jie užėjo į minėtos įmonės autoremonto dirbtuves ir išvydo kaip asmuo, t. y. K. M. pasilenkęs prie remonto dirbtuvėse įvaryto mokyklinio mikroautobuso galinio nuimto rato taisė stebulę, šalia buvo įrankiai, vaikino rankos buvo suteptos. Toje pačioje patalpoje buvo bendrovės vadovas J. P.. Jiems prisistačius ir nurodžius vizito tikslą, vadovas paaiškino, kad reikia labai skubiai baigti mokyklinio autobusiuko remonto darbus, todėl jis smulkiems darbams pasitelkė K. M., kuriam pavedė pakeisti autobusiuko lemputes, sutvarkyti ratus, ir kt. K. M. atliekamų darbų vadovas nevertino kaip atliekamų darbinių funkcijų jo įmonėje, nes laikė juos smulkiais nereikšmingais darbais. Šio liudytojo, o taip pat Institucijos atstovės D. Š. paaiškinimu nustatyta, kad pokalbio su J. P. metu K. M. toliau dirbo mikroautobuso remonto darbus, naudojo tam reikalui darbo įrankius, buvo įlipęs į autobusiuko vidų ir vėl išlipęs, ir tik jiems nurodžius parašyti rašytinius paaiškinimus, J. P., supratęs, kad inspektoriai turi rimtų ketinimų fiksuoti nelegalaus darbo faktą, nurodė K. M. paaiškinime rašyti, kad jis atvyko persimontuoti rato, tas pačias aplinkybes savo rašytiniame paaiškinime nurodė ir pats J. P.. Netikėti Institucijos atstovo A. S. duotų parodymų ir Institucijos atstovės D. Š. paaiškinimo teisingumu nėra pagrindo, nes, kaip nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, byloje nebuvo nustatytas asmeninis šių pareigūnų suinteresuotumas, o jų nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniems duomenims. Pareigūnai įvykį matė patys ir užfiksavo jį fotonuotraukose, iš kurių matyti, kad K. M. matomas darbine apranga, be viršutinių rūbų, o šios nuotraukos teismui abejonių nekelia, todėl skundo motyvai šiuo aspektu atmetami. Be to, kaip nurodė liudytojas A. S., K. M. rankos buvo suteptos, kadangi jis dirbo. Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. P. žodžiu paaiškino, jog K. M. 2017 m. vasario 1 d. atėjo darbintis į įmonę ir aptarti darbo sąlygų, nes norėjo K. M. priimti į įmonę dirbti, be to buvo susitaręs su darbo biržos specialiste dėl K. M. priėmimo į darbo biržos subsidijuojamą darbo vietą (6 b. l.). Tai leidžia daryti išvadą, kad darbo apmokėjimo klausimai šalių buvo aptarti. Juo labiau, kad iš byloje esančios darbo sutarties matyti, jog K. M. vėliau įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbą pradėjo 2017 m. vasario 8 d., jis buvo priimtas autotransporto priemonių remonto šaltkalviu, t. y. būtent tokiam darbui, kokį dirbantis jis buvo rastas darbo inspektorių patikrinimo metu. Be to, Institucijos pareigūnų paaiškinimu, K. M., liepus rašyti rašytinį pasiaiškinimą, bandė pasišalinti, vengė pateikti asmens dokumentą, o toks jo elgesys taip pat kelia abejones dėl jo nurodytos aplinkybės, kad jis atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas prašydamas paslaugos permontuoti ratą.Priešingai nei teigia J. P. savo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nesirėmė pažeidėjo J. P. ir liudytojų K. M., E. P. ir D. D. parodymais, kad K. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atėjo persimontuoti rato ir patikrinimo metu jokių darbinių funkcijų neatliko. Pažymėtina, kad šie liudytojai yra J. P. vadovaujamos įmonės darbuotojai, o E. P. yra jo sutuoktinė, todėl įvertinus šių liudytojų parodymų prieštaravimą kitiems byloje esantiems įrodymams ir užfiksuotiems duomenims, galima teigti, kad šie liudytojai tokiais savo parodymais tik siekė padėti savo vadovui ir sutuoktiniui išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nevertino pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvito, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nutarime nurodytu motyvu, jog dokumentas, patvirtinantis, jog K. M. 2017 m. vasario 1 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6,05 Eur, šioje įmonėje galėjo būti išrašytas po inspektorių apsilankymo, gynybinės versijos apie K. M. atvykimą į autoremonto įmonę dėl rato permontavimo paslaugos sustiprinimui. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame pinigų priėmimo kvite nėra nurodyta pinigų priėmimo valanda. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi inspektorių parodymais, nors jie tik išreiškė savo nuomonę ir galėjo sąžiningai klysti, atmetami kaip nepagrįsti.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad K. M. 2017 m. vasario 1 d. ryte bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto dirbtuvėse su šios bendrovės vadovo žinia ir leidimu atliko darbines autoremontininko funkcijas, t. y. faktiškai tarp jų buvo susiklostę darbo santykiai (aptartos darbo funkcijos, darbo vieta, darbo laikas, suteiktos priemonės darbinėms funkcijoms atlikti, aptarta dėl darbo apmokėjimo sąlygų) ir 2017 m. vasario 1 d. K. M. dirbo darbdavio naudai taisydamas mokyklinį mikroautobusą (kas aiškiai užfiksuota byloje esančioje fotonuotraukoje), tačiau su K. M. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo pradžią teisės aktų nustatyta tvarka. Nors K. M. dėvimi darbiniai rūbai yra su įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ logotipu, tačiau tai nepaneigia aptartų duomenų apie jo darbą bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, kadangi tai, jog K. M. vilki kitos įmonės darbiniais rūbais, nesuteikia pagrindo teigti, jog jis toje įmonėje ir dirba. Todėl skundžiamu nutarimu J. P. pagrįstai nubaustas už tai, kad nesilaikė norminiais aktais nustatytos įdarbinimo tvarkos, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus tai, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Skunde teigiama, jog skundžiamame nutarime nurodant apskundimo tvarką, yra nurodyta, jog nutarimas skundžiamas per Kauno apylinkės teismą, nors šis nutarimas priimtas Alytaus rajono apylinkės teisme ir turėjo būti pateikiamas skundas būtent per šį teismą, kas apelianto manymu rodo apylinkės teismo atsainų požiūrį. Tačiau šis pastebėtas netikslumas, įvertinus aukščiau padarytas išvadas dėl J. P. kaltės, laikomas tik kaip rašymo apsirikimas, kuris jokiu būdu neleidžia daryti išvados apie apylinkės teismo atsainų požiūrį į šią bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė