Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui P. P., atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovei Lijanai Beinoraitei,

2021 m. birželio 22 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. A6-146 „Dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) P. P. vertinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).

Pareiškėjas nurodo, jog Administracijos direktorius yra jo tiesioginis vadovas, kuris kiekvienais metais teisės aktuose nustatyta tvarka įvertina jo kvalifikaciją, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus vykdant suformuluotas užduotis.

Paaiškino, jog kasmetinio tarnybinio vertinimo metu Administracijos direktorius pateikė siūlymą jo 2020 m. tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai. Pareiškėjas pažymi, kad nesutiko su savo tiesioginio vadovo siūlymu ir į jį kreipėsi su prašymu sudaryti komisiją, kuri išspręstų tarp jo ir Administracijos direktoriaus kilusius nesutarimus. Administracijos direktorius 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-76 sudarė nuolatinę Skuodo rajono savivaldybės administracijos tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją (toliau – ir Komisija). Komisija vienbalsiai pritarė Administracijos direktoriaus vertinimui ir skundžiamu sprendimu buvo patvirtinta Komisijos išvada bei pareiškėjo 2020 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai.

Pareiškėjas akcentuoja, jog Komisija nagrinėjimo metu akivaizdžiai ignoravo jo pateiktus paaiškinimus bei argumentus, jį žemino ir ne kartą priminė apie jo išsakytą kritiką apie Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centrą interneto laidoje „Skuodiškiai“. Atkreipia dėmesį, jog Komisijos nariais buvo paskirti Administracijos direktoriui tiesiogiai pavaldžių 7 skyrių vedėjai, kurių karjera ir pareiginė alga priklauso nuo Administracijos direktoriaus malonės, todėl akivaizdu, jog Komisijos nariai nebuvo ir negalėjo būti objektyvūs bei nešališki nagrinėdami ginčą dėl jo veiklos vertinimo.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) numatyta, jog Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas į pareigas priimančio asmens ar valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas dalyvauti Komisijos darbe jos nario teisėmis. Taip pat Komisijoje darbe gali dalyvauti profesinės sąjungos atstovas arba darbo tarybos atstovas. Skuodo rajono savivaldybėje nėra nei darbuotojų profesinės sąjungos, nei darbo tarybos. Pareiškėjo nuomone Administracijos direktorius, siekdamas išvengti bet kokios jo vadovavimo kontrolės, per du darbo metus nesiteikė sukurti Skuodo rajono savivaldybės darbo tarybos, o norinčių įkurti profesinę sąjungą neatsirado, kadangi nuo tokios iniciatyvos atgraso Administracijoje vykdomas darbuotojų mobingas.

Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad jis tinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiekė pageidaujamus rezultatus ir įvykdė visas suformuluotas užduotis. Tarnybinio vertinimo metu Administracijos direktoriaus pateiktos pastabos, jog pareiškėjas neįvykdė metinių užduočių, pavėluotai teikė ataskaitas ir pan., yra nepagrįstos bei melagingos, todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. P. nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas pabrėžė, jog kilusi COVID-19 epidemija pareikalavo didžiosios dalies jo laiko ir energijos, todėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių jam nepavyko iki galo įvykdyti metinių užduočių. Atkreipė dėmesį, kad Komisijos posėdyje nebuvo vertinami jo 2021 m. vasario 25 d. prašyme išdėstyti argumentai. Pareiškėjo nuomone tai patvirtina Komisijos narių šališkumą ir neobjektyvumą. Pažymėjo, jog Administracijos specialistės tarnybiniame pranešime pateikti faktai yra melagingi ir neatitinkantis tikrovės. Paaiškino, jog darbovietėje psichologinis smurtas bei mobingas prasidėjo po viešai išsakytos kritikos.

Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Administracijos direktorius, kaip tiesioginis pareiškėjo vadovas, 2021 m. sausio 16 d. VATAR sistemoje susipažino su pareiškėjo pateiktu 2020 m. veiklos įsivertinimu – labai gerai. Kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio data buvo paskirta 2021 m. vasario 15 d. Pokalbio metu buvo aptartos užduotys, kurias pareiškėjui reikėjo atlikti 2020 m., pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius, darbai, kurie nebuvo atlikti ir suformuotos užduotys 2021 m., rizika, kuriai esant nustatytos funkcijos gali būti neįvykdytos, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pokalbio metu pareiškėjo ir Administracijos direktoriaus nuomonės išsiskyrė, kadangi pareiškėjas su vertinimu nesutiko, paaiškino, jog jis negalėjo atlikti užduočių tinkamai dėl per karantiną padidėjusio darbo krūvio.

Po pokalbio Administracijos direktorius, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, užpildė motyvuotą siūlymą, kuriame pareiškėjui nustatė einamųjų metų užduotis, pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Motyvuotame siūlyme bendras pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas – nepatenkinamai. Pateikė siūlymą pareiškėjui nustatyti mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientą intervale esančiai pareiginei algai, taikant 0,5 mažesnį koeficientą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pareiginės algos koeficientas yra mažiausias leidžiamas teisės aktuose, todėl faktiškai šis veiksmas nebuvo atliktas ir pareiškėjo pareiginis atlyginimas nepasikeitė.

Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-76 sudarė Komisiją. Komisija 2021 m. kovo 1 d. posėdyje, kuris vyko nuotoliniu būdu ZOOM platformoje, išnagrinėjo pareiškėjo vertinimo dokumentus, išklausė tiek jį, tiek pareiškėjo tiesioginį vadovą. Pažymi, kad pareiškėjas į Komisijos posėdį atvyko nepasiruošęs ir siekė, jog posėdis būtų atidėtas, tačiau Komisijos nariai vienbalsiai nutarė, kad turimos informacijos pakanka sprendimui priimti.

Pareiškėjas Komisijai paaiškino, užduotis einamiesiems metams suformavo pats, tačiau į Komisijos narės užduotą klausimą, kokias ataskaitas turėjo pateikti, atsakyti negalėjo, o išvardintų užduočių neprisiminė arba siūlė dokumentus pateikti sekančiame Komisijos posėdyje. Komisija nuosekliai, pagal kiekvieną siūlymo skyrių išnagrinėjo Administracijos direktoriaus motyvuotame siūlyme nurodytą informaciją, išklausė abiejų šalių paaiškinimus ir priėmė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti neigiamai. Pareiškėjas su Komisijos išvada supažindintas pasirašytinai, jam taip pat buvo pateiktas Komisijos posėdžio garso įrašas.

Atsakovė pažymi, jog iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad jis nesupranta, jog savo pareigas vykdo netinkamai. Administracijos direktorius ne kartą bandė pareiškėjui žodžiu paaiškinti ir priminti, kad vėluojama vykdyti užduotis. Matydamas, kad žodiniai pavedimai yra nevykdomi, užduotis buvo pradėtos formuoti raštu, nurodant konkretų įvykdymo terminą. Norėdamas išspręsti situaciją, kad pareiškėjas nuolat savo neatliktas užduotis pateisina dideliu darbo krūviu, ir tai, kad bet kokia tiesioginė kontrolė yra įvardijama kaip mobingas, Administracijos direktorius pavedė jo pavaduotojui kontroliuoti pareiškėjui pavestų užduočių vykdymą. Taip pat dėl darbo krūvio sumažinimo buvo kalbėta ir su pareiškėju, siūlant jam raštiškai pateikti prašymą peržiūrėti jo darbų krūvį, perduodant dalį funkcijų kitiems specialistams, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Atsakovė pabrėžia, jog pareiškėjo teiginiai dėl per didelio darbo krūvio yra nepagrįsti, kadangi didžiąją dalį pavedimų už jį padarydavo vyriausioji specialistė, atsakinga už civilinę saugą.

Teismo posėdžio metu atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovė Lilijana Beinoraitė nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog neigiamą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą iš esmės lėmė nuolatinis pareiškėjo vėlavimas atlikti pavestas užduotis, netinkamas prioritetų nustatymas. Atkreipė dėmesį, kad 2020 metų užduotis susiformavo pats pareiškėjas, nurodydamas kiekybinius vertinimo rodiklius, tačiau kasmetinio tarnybinio vertinimo metu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad užduotis buvo įvykdytos ar iš dalies įvykdytos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. A6-146 „Dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) P. P. vertinimo“ (b. l. 4), kuriuo buvo nuspręsta pritarti Komisijos įvertinimui ir pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu įsakymu ir Komisijos priimta išvada grindžia aplinkybe, kad Komisija posėdžio metu ignoravo jo pateiktus paaiškinimus bei argumentus, jį žemino. Pabrėžia, kad Komisijos nariai buvo šališki ir neobjektyvus, kadangi yra tiesiogiai pavaldus Administracijos direktoriui ir jų tolimesnė karjera bei pareiginė alga priklauso nuo Administracijos direktoriaus malonės. Taip pat pareiškėjas akcentavo, jog prieš jį buvo nuolat naudojamas psichologinis smurtas, mobingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas eina Administracijos savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) pareigas, t. y. jis yra karjeros valstybės tarnautojas.

Vertinant 2021 m. vasario 25 d. tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. A14-122 (toliau – ir Motyvuotas siūlymas) (b. l. 41-46) turinį nustatyta, jog pareiškėjas savo tarnybinių funkcijų atlikimą, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir kompetenciją įsivertino labai gerai. Jo tiesioginis vadovas – Administracijos direktorius, pareiškėjo tarnybinę veiklą už minėtą laikotarpį įvertino „nepatenkinamai“ ir pateikė siūlymą pareiškėjui nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą. Taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas.

Pareiškėjas 2021 m. vasario 25 d. rašte (b. l. 5-7), adresuotame Administracijos direktoriui, nurodė, kad nesutinka su nepatenkinamu jo tarnybinės veiklos įvertinimu ir paprašė perduoti jo tarnybinės veiklos vertinimo klausimą nagrinėti Komisijai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Administracijos direktorius 2021 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. A1-76 „Dėl nuolatinės Skuodo rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ (b. l. 38) pagrindu buvo sudaryta Komisija. Komisijos nariais buvo paskirti Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas R. D., Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. K., Administracijos Finansų skyriaus vedėja N. M., Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja R. N., Administracijos Vietinio ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas V. P. ir Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja K. S.

2021 m. kovo 9 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. A15-1 (b. l. 47-48) nurodyta, jog Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjas, jo tiesioginis vadovas, Komisijos posėdžio pirmininkė buvo Administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja. Iš 2021 m. kovo 9 d. Komisijos išvados Nr. A14-124 (b. l. 49) turinio matyti, kad pasibaigus Komisijos posėdžiui visi jos nariai vienbalsiai nutarė įvertinti pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą „nepatenkinamai“ ir pasiūlė sumažinti jo pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą.

Atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. kovo 9 d. posėdyje priimtą sprendimą, Administracijos direktorius skundžiamu įsakymu nusprendė pritarti Komisijos įvertinimui ir pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Taip pat skundžiamu įsakymu buvo nuspręsta įgyvendinti Komisijos siūlymą – nustatyti pareiškėjui mažesnę pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas. Pažymėtina, kad skundžiamame įsakyme teigiama, kad faktiškai pareiškėjo pareiginės algos dydis nepakito, kadangi pareiškėjui taikomas pareiginės algos koeficientas yra teisės aktuose numatytas mažiausias leidžiamas koeficientas. Akivaizdu, jog po skundžiamo įsakymo priėmimo pareiškėjo pareiginė alga faktiškai nepakito.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-01-02 iki 2021-07-01) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

VTĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai (VTĮ 27 straipsnio 6 dalis). VTĮ 27 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas; 2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); 4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (VTĮ 27 straipsnio 16 dalis).

Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, jog kiekvienais kalendoriniais metais valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas turi prievolę įvertini jam pavaldaus tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla gali būti įvertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra įvertinama nepatenkinamai, atsiranda teisinė prielaida nustatyti tarnautojui mažesnę pareiginę algą, sumažinant pareigybės pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.

Vadovaujantis Aprašo 6 punktu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų sausio 15 d. atlieka šiuos veiksmus: 1) užpildo Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, nurodydamas (aprašydamas) pagrindinius praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkamai vykdant valstybės tarnautojui ar jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos administracijos ar struktūriniam padaliniui suformuluotas užduotis; 2) pagal Aprašo 1 priede nustatytus gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo kriterijus įsivertina savo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 3) pagal Aprašo 1 priede nustatytus kvalifikacijos vertinimo kriterijus įsivertina savo kvalifikaciją, taip pat įsivertina kvalifikaciją atitinkamai pildydamas Įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, formą arba Karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo pagal pareigybės aprašyme nustatytas kompetencijas formą; 4) pasiūlo einamųjų metų užduotis; 5) pasiūlo tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius 6) pasiūlo riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; 7) pateikia tiesioginiam vadovui, o kai valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla vertinama, į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovui Motyvuotą siūlymą, užpildytą pagal Aprašo 6.1–6.6 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir Aprašo 6.3 papunktyje nurodytą formą.

Aprašo 8 punktas teigia, kad valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio datos. Šis pokalbis, valstybės tarnautojui ir tiesioginiam vadovui susitarus, gali vykti ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tiesioginis vadovas iki valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildytu Motyvuotu siūlymu ir Aprašo 6.3 papunktyje nurodyta forma. Tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu su valstybės tarnautoju: 1) aptaria Aprašo 6.1 papunktyje nurodytus tarnybinės veiklos rezultatus; 2) įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria einamųjų metų užduotis; 3) įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius; 4) įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; 5) aptaria valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 6) aptaria Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka atlikto įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, rezultatus (taikoma tik įstaigų vadovams); 7) aptaria valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir jos tobulinimo poreikį bei valstybės tarnautojo karjeros galimybes.

Pagal Aprašo 11 punktą tiesioginis vadovas po Aprašo 9 punkte nurodyto pokalbio užpildo Motyvuotą siūlymą, kuriame: 1) prireikus patikslina Motyvuoto siūlymo I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltyje „Pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai“ valstybės tarnautojo nurodytus (aprašytus) tarnybinės veiklos rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; 2) įrašo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant užduotis, vertinimą; 3) pagal Aprašo 1 priede nustatytus gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo kriterijus įvertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įrašo komentarus, jeigu jo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa; 4) pagal Aprašo 1 priede nustatytus kvalifikacijos vertinimo kriterijus įvertina valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir įrašo komentarus, jeigu jo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa. Tiesioginis vadovas taip pat įvertina karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo kvalifikaciją pagal jų pareigybės aprašyme nustatytas kompetencijas užpildydamas Karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo pagal pareigybės aprašyme nustatytas kompetencijas formą (Aprašo 3 priedas) ir joje įvertindamas kiekvienos kompetencijos kiekvieną indikatorių balais nuo 0 iki 3, vadovaudamasis karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme pateiktu kompetencijos aprašymu (indikatoriais ir jų vertinimo skalėje nuo 0 iki 3 pateiktais elgesio aprašymais). Jeigu tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo vertinimai dėl kompetencijos vertinimo nesutampa, Karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo pagal pareigybės aprašyme nustatytas kompetencijas formoje (Aprašo 3 priedas) įrašo komentarus. Kompetencijos lygis nustatomas atsižvelgiant į šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 5 priedą. Kompetencijų vertinimo rezultatas į bendrą tarnybinės veiklos vertinimo balą nėra įskaičiuojamas ir naudojamas tik karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo poreikiui nustatyti. Atsižvelgdamas į kvalifikacijos vertinimo rezultatus, prireikus sudaro karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo individualų kvalifikacijos tobulinimo planą; 5) atsižvelgdamas į įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, rezultatus, apskaičiuotus VATIS, prireikus sudaro įstaigos vadovo individualų kvalifikacijos tobulinimo planą (įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, rezultatas į bendrą tarnybinės veiklos vertinimo balą nėra įskaičiuojamas ir naudojamas tik įstaigos vadovo kvalifikacijos tobulinimo poreikiui nustatyti); 6) įrašo bendrą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (labai gerai, gerai arba nepatenkinamai) pagal pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant užduotis, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų aritmetinį balų vidurkį. Jeigu valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimo balai nesutampa, bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo balas apskaičiuojamas taikant tiesioginio vadovo skirtus balus; 7) įrašo atitinkamai vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nustatytų siūlymų, jeigu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai.

Analizuojant nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, jog nagrinėjamu atveju vykdant kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą minėtų Aprašo nuostatų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė įsivertinti kaip 2020 m. jam pavyko atlikti suformuotas užduotis, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją ir t.t. Buvo suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, Administracijos direktorius tinkamai užpildė motyvuotą siūlymą, visais atvejais pateikė savo argumentus, kodėl jo vertinimas nesutapo su pareiškėjo.

Analizuojant Motyvuoto siūlymo turinį matyti, kad 2020 m. pareiškėjui buvo suformuotos 3 užduotis: 1) laiku pateikti duomenis bei užpildyti ataskaitas; 2) aktyvinti Skuodo rajono gyventojų skiepijamasi nuo gripo; 3) vaikų apsilankiusių pas odontologą skaičiaus didėjimas Skuodo rajone. Pareiškėjas nurodė, jog pirmoji užduotis buvo įvykdyta, o antroji bei trečioji – įvykdytos iš dalies. Pareiškėjas nurodė, kad trijų sveikatos priežiūros įstaigų ataskaitos, Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita bei visuomeninių funkcijų vykdymo ataskaita yra pateiktos laiku. Ties antrąja užduotimi pareiškėjas teigia, jog užduotis įvykdyta iš dalies, kadangi Lietuvoje išplitus COVID-19 ligai, gripu sergančių asmenų nebuvo, o ties trečiąja užduotimi pažymėjo, kad vaikų apsilankiusiu pas odontologą skaičius nesikeitė dėl nepalankios epidemiologinės situacijos Lietuvoje. Pareiškėjo tiesioginis vadovas nesutiko su tokiu vertinimu ir nurodė, kad pareiškėjas pirmąją užduotį įvykdė iš dalies, kadangi pareiškėjas ataskaitas pateikė pavėluotai, o likusios užduotys laikytinos neįvykdytomis. Administracijos direktorius pažymėjo, jog pareiškėjo pateikta informacija, kad Skuodo rajone nebuvo asmenų sirgusiu gripu ir pas odontologą apsilankiusių vaikų skaičius nepakito yra netiksli, to šaltiniu nurodydamas, kad bendraujant su gydymo įstaigomis buvo pateikta visai kitokia statistika. Administracijos direktorius konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė metinių užduočių pagal vertinimo rodiklius.

Taip pat Motyvuotame siūlyme Administracijos direktorius teigia, kad pareiškėjo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra nepatenkinamas, kadangi užduotys yra atliekamos praleidžiant nustatytą terminą, netinkamai nustatomi prioritetai. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo 4 d. transliacijos internete metu pareiškėjas išsakė negatyvius komentarus apie vietos valdžios institucijas, jiems pavaldžių įstaigų darbuotojus, todėl sukėlė Skuodo rajono savivaldybės tarybos narių ir vietinės medikų bendruomenės nepasitenkinimą. Pažymima, jog dėl šių veiksmų pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Administracijos direktorius pareiškėjo kvalifikaciją taip pat įvertino nepatenkinamai, nurodydamas, jog pareiškėjui trūksta veiklos planavimo įgūdžių, nedalyvauja kvalifikacijos kėlime, savarankiškai atlieka tik nesudėtingas užduotis ir jam pavestas užduotis atlieka kiti savivaldybės specialistai.

Vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 13 punktu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. Aprašo 42 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su Motyvuotu siūlymu ar Siūlymu dienos, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Kaip jau paminėta, pareiškėjas, susipažinęs su 2021 m. vasario 25 d. Motyvuotu siūlymu ir nesutikdamas su jo vertinimu, 2021 m. vasario 25 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą perduoti jo tarnybinės veiklos vertinimą Komisijai. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas pateikė prašymą nepraleisdamas Aprašo 42 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino.

Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertinanti vertinimo komisija sudaroma iš skirtingų įstaigų ne žemesnės nei įstaigos vadovo, kurio tarnybinė veikla vertinama, pareigybių grupės valstybės tarnautojų (Aprašo 43 punktas). Aprašo 45 punktas teigia, kad vertinimo komisijos darbo forma – posėdžiai. Sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko priima vertinimo komisija. Šis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens rašytinio prašymo ar valstybės tarnautojo rašytinio kreipimosi pateikimo vertinimo komisijai dienos, išskyrus Aprašo 52 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytus atvejus.

Aprašo 49 punktas teigia, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: 1) nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą ar Siūlymą; 2) priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo; 3) priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo; 4) surašo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą. Vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas (Aprašo 50 punktas). Pažymėtina, kad remiantis Aprašo 54 punktu Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, priima sprendimą dėl vieno iš Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nurodytų siūlymų pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą Komisijos veiklos procesą reglamentuojančių Aprašo nuostatų pažeidimų nenustatė – Komisija buvo sudaryta iš 6 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir pareiškėjas, Komisijos posėdis įvyko nepažeidžiant Aprašo 45 punkte nustatyto termino, buvo surašyta Komisijos išvada ir pateiktas vienas iš VTĮ 27 straipsnio 9 dalyje numatytų siūlymų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog vertinimo komisija yra sudaroma iš valstybės tarnautojų, todėl, atlikdami tarnybinį vertinimą, vertinimo komisijos nariai privalo vadovautis VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, inter alia (be kita ko) atsakomybės (t. y. tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius), sąžiningumo ir nešališkumo (t. y. valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms), padorumo (t. y. valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai); teisingumo (t. y. valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis)

Vertinimo komisija, gavusi valstybės tarnautojo prašymą įvertinti jo tarnybinę veiklą, privalo atlikti išsamų valstybės tarnautojo vertinimą. Tai reiškia, kad vertinimo komisija privalo, be kita ko: (1) išsamiai įvertinti iki tol atlikto valstybės tarnautojo vertinimo dokumentų turinį, juose nurodytas aplinkybes, vykdant nustatytas užduotis pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vertinamo valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; (2) išklausyti vertinamą tarnautoją, o jei būtina ir jo tiesioginį vadovą; (3) jei būtina apklausti liudytojus ir įvertinti jų parodymus. Vertinimo komisijos išvada dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo privalo būti motyvuota. Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, motyvai išdėstomi žodžiu ir užfiksuojami minėtame garso įraše. Iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020).

Analizuojant Komisijos 2021 m. kovo 9 d. posėdžio garso įrašą konstatuotina, jog Komisijos posėdyje, tiek pareiškėjui, tiek Administracijos direktoriui buvo sudaryta galimybė išsakyti savo poziciją ir argumentus. Komisijos nariai posėdyje dalyvavo aktyviai, uždavinėjo klausimus tiek pareiškėjui, tiek jį vertinusiam tiesioginiam vadovui, buvo išsamiai aptarti visi Motyvuoto siūlymo skyriai, su pareiškėju bendraujama buvo mandagiai. Pasibaigus posėdžiui Komisijos nariai aptarė jo metu išgirstus ginčo šalių argumentus, pasakė savo pasirinktą įvertinimą, jį argumentavo ir pateikė siūlymą pareiškėjui mažinti pareiginės algos koeficientą.

Pareiškėjas posėdžio metu teigė, kad dėl COVID-19 ligos 2020 metai buvo itin sudėtingi ir sunkūs, o tai sutrukdė jam įvykdyti nustatytas metines užduotis. Akcentavo, kad metinės užduotys nebuvo įvykdytos dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Neneigė, jog pildydamas Motyvuotą siūlymą iš sveikatos priežiūros įstaigų nebuvo gavęs oficialių duomenų dėl Skuodo rajono gyventojų skiepijimo nuo gripo apimties, pas odontologą apsilankiusių vaikų skaičiaus. Pažymėtina, jog iš Komisijos posėdžio įrašo nustatyta, kad pareiškėjas į posėdį atvyko nepasiruošęs, kadangi pareiškėjas į Komisijos narių klausimus atsakinėjo abstrakčiai ir nekonkrečiai. Nepateikė įrodymų ar argumentų leidžiančių abejoti Motyvuotame siūlyme tiesioginio vadovo išsakytomis pastabomis. Pareiškėjas posėdžio metu prašė Komisijos narių jį atidėti ir suorganizuoti naują posėdį. Komisija vienbalsiai nutarė šio prašymo netenkinti. Teismo vertinimu nebuvo nurodytos jokios objektyvios priežastys, kurios būtų sudariusios teisinės prielaidas paskirto posėdžio atidėjimui. Komisijos posėdis vyko būtent pareiškėjui prašant atlikti jo vertinimą, jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta ir žinoma, todėl jis turėjo visas galimybes prieš jį pasiruošti ir surinkti visus jo poziciją pagrindžiančius faktinius duomenis. Kaip vienas iš vertinimo kriterijų vertinat tarnybinę veiklą posėdžio metu ir buvo nurodytas Administracijos direktoriaus tai, kad pareiškėjas nuolat vėluoja atlikti jam pavestas užduotis, todėl yra verčiamas vykdyti kruopščią pareiškėjo darbo kontrolę, siųsti priminimus, skambinti ir reikalauti, kad pareiškėjas atliktų užduotis laiku. Pažymėtina, jog Administracijos direktorius į Komisijos narių užduodamus klausimus atsakydavo aiškiai ir argumentuotai, pagrįsdamas Motyvuotame siūlyme priimtą sprendimą, kad pareiškėjas 2020 m. savo tarnybines funkcijas vykdė nepatenkinamai. Iš teismui teikiamo posėdžio garso įrašo trukmės ir jo turinio, akivaizdu, kad pareiškėjui nebuvo daromas joks spaudimas, buvo siekiama išklausyti tiek vertinamą valstybės tarnautoją, tiek jo vertinimą atlikusį tiesioginį vadovą.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu laikosi pozicijos, kad Komisijos nariai buvo šališki ir neobjektyvus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių faktinių duomenų, leidžiančių abejoti Komisijos narių objektyvumu. Aplinkybė, jog Komisijos narių tiesioginis vadovas taip pat yra Administracijos direktorius nėra pakankamas pagrindas konstatuoti narių šališkumą ar neobjektyvumą. Išklausius Komisijos posėdžio įrašą teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl Komisijos šališkumo. Kaip ir anksčiau minėta posėdžio metu abi šalys buvo išklausytos, klausimai buvo užduodami tiek pareiškėjui, tiek jo tiesioginiam vadovui, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti jo poziciją pagrindžiančius įrodymus.

Pažymėtina, jog VTĮ 27 straipsnio 14 dalis teigia, kad Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas į pareigas priimančio asmens arba valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas arba savo iniciatyva dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis. Savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, vadovų vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir (ar) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, savivaldybių kontrolieriams atstovaujančių organizacijų atstovas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas nepasinaudojo šia teisės aktuose nustatyta teise ir neišreiškė pageidavimo, jog Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas dalyvautu Komisijos veikloje.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog nepatenkinamą pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą iš esmės lėmė aplinkybė, jog jis neįvykdė 2020 metais užsibrėžtų metinių užduočių. Motyvuotame siūlyme pareiškėjo tiesioginis vadovas nurodė, jog pareiškėjo parengtos ataskaitos buvo pateiktos pavėluotai. Iš teismui pateikto susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir Administracijos direktoriaus (b. l. 57-60) taip pat matyti, kad Administracijos direktorius reguliariai ragina pareiškėja laiku įvykdyti jam skirtas užduotis. Taip pat Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A6-68 „Dėl pavedimo Skuodo rajono savivaldybės administracijos pavaduotojui Rokui Rozgai“ (b. l. 50) pavedė Administracijos direktoriaus pavaduotojui kontroliuoti pareiškėjui pavestų užduočių vykdymą ir jį informuoti apie pavedimų įgyvendinimą. Minėta rašytinė medžiaga taip pat patvirtina, jog pareiškėjas atlikdamas jam paskirtas funkcijas iš jų neatliko per tiesioginio vadovo nustatytus jų įvykdymo terminus.

Atkreiptinas dėmesys, kad užduoties Nr. 2 „Aktyvinti Skuodo rajono gyventojų skiepijimą gripu“ ir užduoties Nr. 3 „Vaikų apsilankiusių pas odontologus skaičiaus didėjimas Skuodo rajone“ vertinamasis rodiklis yra statistiniai duomenys, t. y. informacija apie asmenys paskiepytus nuo gripo ir vaikų, apsilankiusių pas odontologą skaičius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas pildydamas Motyvuotą siūlymą tokių duomenų iš vis nenurodė, tiesiog nurodydamas, kad Skuodo rajone sergančių gripu nebuvo ir dėl nepalankios epidemiologinės situacijos Lietuvoje vaikų apsilankiusių pas odontologus skaičius nepatiko. Akivaizdu, jog pareiškėjo pateikta informacija neatitinka vertinamojo rodiklio reikalavimų. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, pildydamas Motyvuotą siūlymą, šią informaciją nurodė. Administracijos direktorius Komisijos posėdžio metu paaiškino, jog jis paskambino į Skuodo rajono sveikatos priežiūros įstaigas ir ši informacija jam buvo pateikta. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas Motyvuotą siūlymą pildė atmestinai, o iš Administracijos direktoriaus gautų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas metinių užduočių Nr. 2 bei Nr. 3 iš vis neįvykdė.

Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjas 2020 m. iš esmės neįvykdė jam suformuotų metinių užduočių ir jo tiesioginis vadovas pagrįstai jo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Teismas sutinka, jog 2020 metais Lietuvoje buvusi COVID-19 pandemija galėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo galimybei atlikti nustatytas metines užduotis, tačiau net ir tokios aplinkybės neatleido pareiškėjo nuo pareigos tinkamai vykdyti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir atlikti nusistatytas metines užduotis.

Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjas skunde akcentavo, jog prieš jį nuolat buvo naudojamas psichologinis smurtas, mobingas. Šie argumentai atmestini, kadangi jie yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis, pagrįsti išimtinai pareiškėjo subjektyviu vertinimu ir nuomone. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė kada prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, kaip jis pasireiškė, kokie asmenys jį naudojo ir pan. Atsižvelgus į tai, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. A6-146 „Dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) P. P. vertinimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo P. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.