- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- T-337-543/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67721-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- P. L.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam P. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) laisvės atėmimu 2 metams. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisija) 2017 m. spalio 18 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta nuteistąjį P. L. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 2/3 dalis. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu charakterizuojamas teigiamai, jis nebaustas drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Pataisos namuose nuteistasis mokosi, dirba, turi teigiamą darbinę motyvaciją, sprendžia turimus finansinius įsipareigojimus. Komisija teigiamai įvertino ir tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, prisideda prie sūnaus išlaikymo. Nuteistajam praeityje taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas. Lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeidė. P. L. nusikalstamo elgesio rizika vertinama 76 balais, iš kurių 40 balų yra statiniai veiksniai. Komisija įvertinusi šias aplinkybes, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, konstatavo teigiamą pokytį nuteistojo elgesyje bei mąstyme. Komisija padarė išvadą, kad yra tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį paleisti iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam P. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pateiktas patvirtinti apylinkės teismui. Sprendimas priimtas vienbalsiai.
Nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis P. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, šiuo metu dirba bei mokosi, sprendžia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. P. L. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi.
Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 76 balais, iš kurių 36 balai yra dinaminiai, t.y. tokie, kuriuos nuteistasis gali sumažinti. P. L. kriminogeniniais veiksniais įvardijami ankstesni teisės pažeidimai, finansiniai sunkumai, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, mąstymas ir elgesys, nuostatos.
Vertinant nuteistojo asmenybę bei pažangą sumažinti nusikalstamo elgesio riziką teismas atsižvelgia į tai, kad socialinėje išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nors ir suprasdamas, kad impulsyviai priimti sprendimai gyvenime atneša nesėkmes, kartodavo tas pačias klaidas, suprasdamas galimas pasekmes vis tiek linkdavo nusikalsti. P. L., lygindamas savo nusikalstamą elgesį su aplinkinių elgesiu, rasdavo sau pateisinimų, kas vėl paskatindavo jį nusikalsti. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau jo suvokimas, kaip jis pats prisidėjo prie problemų atsiradimo yra prieštaringas.
Teismas neigiamai vertina tai, kad nuteistasis teistas 11 kartų. Jis yra kelis kartus pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Praeityje nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors per lygtinio paleidimo laikotarpį jis pažeidimų nepadarė, tačiau vėliau vėl grįžo prie nusikalstamo elgesio, darė naujas nusikalstamas veikas. Teismas, įvertinęs nuteistojo išreiškiamą požiūrį, ankstesnius jo nusikaltimus, turimus didelius finansinius įsiskolinimus, kritiškai vertina P. L. išreiškiamą siekį laisvėje užsidirbti visuomenei priimtinais būdais. Socialinėje išvadoje nurodyta, kad būdamas laisvėje nuteistasis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, kuriai pasibaigus naujo darbo neieškojo, priėmė sprendimą vogti. Už vagystes jis teistas 9 kartus. Taigi nusikaltimų darymas nuteistajam yra tapęs pragyvenimo šaltiniu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis nėra bustas drausminėmis nuobaudomis. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis skatintas tik vieną kartą. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Taigi nuteistasis laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos, tačiau byloje nėra aplinkybių, leidžiančių jo elgesį pataisos namuose laikyti pavyzdingu bei konstatuoti akivaizdžias nuteistojo pastangas koreguojant savo nusikalstamą elgesį teigiama linkme.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikaltimus darantys asmenys būtų nubausti adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistuosius, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Komisijai nurodė, kad išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti buvusioje darbovietėje, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad minėtas darbdavys sutinka jį priimti į darbą. Pataisos namuose nuteistasis dirba, taigi turi realią galimybę sumažinti turimus įsiskolinimus. Taip pat nuteistasis pataisos namuose mokosi. Teismo vertinimu įgijus išsilavinimą bei didesnę darbo patirtį nuteistasis turėtų daugiau galimybių įsidarbinti laisvėje, kas sumažintų tikimybę, kad jis grįš prie visuomenei nepriimtino būdo pragyventi darant nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius šiuo metu nėra akivaizdžiai ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis P. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017 m. spalio 18 d. nutarimo taikyti nuteistajam P. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.