Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistosios R. T. priteista 242 Eur turtinei žalai atlygtini.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. T. nuteista už tai, kad 2017 m. spalio 19 d., apie 14.00 val., drabužių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš prekybos salės pagrobė 242 Eur vertės moterišką striukę, tokiais veiksmais padarydama įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 242 Eur turtinę žalą. Kauno apylinkės teismas, apkaltinamajame nuosprendyje spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino R. T. charakterizuojančius duomenis ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistosios atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. T. prašo sušvelninti bausmę skiriant areštą arba viešuosius darbus, kadangi paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.Nuteistoji nurodo viena prižiūrinti močiutę, kuriai 90 metų, močiutė yra neįgali, nuteistoji paskirta močiutės globėja ir niekas kitas jos prižiūrėti negali. Tai patvirtinančius dokumentus pateiks teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.Nuteistosios R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme teigiant, kad ji yra per griežta. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso bendrosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. T. bausmę, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, paskyrė teisingą ir tinkamai individualizuotą bausmę, kuri, priešingai, negu teigiama skunde, nelaikytina aiškiai per griežta. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą, pagrįstai viena iš reikšmingiausių bausmės individualizavimui aplinkybių laikė nuteistosios ankstesnius teistumus ir jai taikytų bausmių neefektyvumą. R. T. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teista dešimt kartų, visais atvejais teista už analogiškus nusikaltimus – vagystes. Nuteistajai ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos ne tik švelnesnės rūšies BK 178 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, bet ir pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Tačiau net ir šios rūšies bausmė teigiamos įtakos nuteistosios elgesio pokyčiams neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, t. y. nuteistosios atžvilgiu nebuvo veiksminga. Paskutinį kartą R. T. buvo nuteista 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo jai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau netrukus po bausmės atlikimo nuteistoji, turėdama neišnykusį teistumą, vėl įvykdė vagystę, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Paminėtų aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą manymą, kad R. T. yra linkusi nusikalsti asmenybė, todėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas būtų aiškiai neteisingas, neužtikrintų bausmės tikslų ir paskirties. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai jas laikė pakankamu pagrindu taikyti griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą. Taip pat teisingai apylinės teismas, įvertinęs R. T. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pavogto turto vertę, nusikaltimo sunkumą, nuteistosios paaiškinimus apie siekį pakeisti gyvenimo būdą ir pasiryžimą daugiau nenusikalsti, skyrė mažesnę, negu sankcijoje nustatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėjo. Esant nemažai nuteistosios asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių pripažinti, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjus, R. T. buvo nubausta per griežtai, kolegija neturi pagrindo.Nuteistoji R. T. prašymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę motyvuoja ir tuo, kad viena prižiūri 90 metų amžiaus močiutę, kuria niekas kitas pasirūpinti negalės. Pasisakydama dėl šių skundo argumentų kolegija pažymi, kad nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kaip minėta, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis yra atidėtas 2 metams įpareigojant: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tai reiškia, kad nuteistajai R. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tinkamai vykdant teismo paskirtas pareigas, nedarant naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, vykdant Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytas pareigas, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė realiai vykdoma nebus. Esant tokioms aplinkybės nuteistosios nurodyta aplinkybė dėl rūpinimosi garbaus amžiaus asmeniu bausmės skyrimo, jos rūšies ir dydžio vertinimo kontekste nelaikytina reikšminga.Įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu R. T. paskirta teisinga, tinkamai individualizuota bausmė, kurią švelninti nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra. Todėl nuteistosios skundas dėl bausmės švelninimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. T. apeliacinį skundą atmesti.