Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-519-332-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
1A-519-332-2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00861-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vidmantas Mylė, Irena Ivanovienė
Nuteistasis
M. Š., V. J.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-519-332/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00861-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,gynėjoms advokatėms Sofijai Kručienei, Vidai Povilaitienei,nuteistiesiems M. Š., V. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Š., V. J. ir nuteistojo M. Š. gynėjos advokatės Sofijos Kručienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką M. Š. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-06-02 iki 2011-07-01.

V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. ir V. J. nuteisti už tai, kad jie 2011-06-02, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, o būtent, V. J. iš nukentėjusiojo A. V. rankų pagrobus 130 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su 20 Lt vertės SIM kortele, M. Š. nuo nukentėjusiojo A. V. peties nutraukus ir pagrobus 20 Lt vertės juodos spalvos vyrišką rankinę, kurioje buvo 3 vnt. raktų 30 Lt vertės (1 vnt. - 10 Lt), nukentėjusiajam A. V. bandant atgauti pagrobtą telefoną, V. J. spyrė jam į pilvą ne mažiau vieno karto, dėl ko A. V. nugriuvo ir neturėjo galimybės priešintis, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausančio turto už 200 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo jį išteisinti ir subendrinti kitais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes. Apeliaciniame skunde M. Š. nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas neteisingai. Teigia, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis matė du šviesių trumpų plaukų asmenis, kurie pavogė iš nukentėjusio A. V. rankų mobilųjį telefoną. Nurodo, kad V. J. įvykio vietoje nebuvo, jis (apeliantas) jį pažįsta tik iš matymo, ir nesupranta, kodėl nekaltai buvo nuteistas V. J.. Kai A. V. užpuolė du šviesių plaukų asmenys, jis nuo įvykio vietos stovėjo 400 metrų atstumu. Teigia, kad jis ne nuo peties nuplėšė A. V. tašę, o kitiems asmenims užpuolus A. V., jis pasinaudojo proga ir pakėlė tašę nuo žemės, apžiūrėjo, kas jos viduje, tačiau nieko vertingo neradęs, pakišo ją po „(duomenys neskelbtini)“ laiptais. Nurodo, kad jis teismo posėdžio metus davė tokius pačius parodymus, jų nekeitė. Teigia, kad nukentėjusysis A. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jo (apelianto) nebuvo įvykio metu, taip pat patvirtino, kad tašė buvo ant žemės, o ne nuo jo peties nuplėšta.

Apeliacinius skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendį ir priimtą naują nuosprendį – jį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas, nepagrįstas, teismo išvados paremtos prielaidomis, klaidinga informacija, nors pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais, o visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.

V. J. teigia, kad visų proceso dalyvių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai yra skirtingi. Nurodo, kad nukentėjusysis A. V. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, tačiau po jais pasirašė jų neskaitęs, tvirtino, kad buvo išgėręs, o ne girtas, nurodė, kad telefoną iš jo rankų paėmė šviesių plaukų asmuo, be to, telefoną paėmė ne iš nugaros, o iš priekio, todėl apelianto nuomone, nukentėjusysis A. V. matė asmenį, pagrobusi iš jo telefoną. Apeliantas nurodo, kad jo plaukų spalva yra tamsi, be to, A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš jo telefoną pagrobė kitas asmuo, ne jis (apeliantas). Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio metu stengėsi viską įsidėmėti iki smulkmenų, tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad matė 2 vaikinus 10 ar 15 metrų atstumu, o teismo posėdžio metu jau nurodė, kad atstumas buvo nuo 50 iki 400 metrų, taip pat ikiteisminio tyrimo metu jis (liudytojas) parodė, kad iš nukentėjusiojo telefoną paėmęs asmuo buvo apsirengęs juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, buvo trumpais plaukais, o teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo iš nukentėjusiojo paėmęs telefoną buvo apsirengęs mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, buvo skusta galva. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas T. K. jo (apelianto) neatpažino, tačiau nurodė, kad asmuo, atėmęs iš nukentėjusiojo telefoną, buvo su tokiomis sportinėmis kelnėmis kaip ir jis (apeliantas). Apelianto nuomone, liudytojas meluoja, nes jo (apelianto) kelnės teismo posėdžio metu buvo juodos, pilkos ir baltos spalvos, be to, šios kelnės buvo pirktos tik 2011-06-10 ar 2011-06-11. Taip pat liudytojas T. K. nurodė, jog atėmęs iš nukentėjusiojo telefoną asmuo liko stovėti prie A. V., nes A. V. mėgino atsiimti savo telefoną, todėl apeliantas teigia, kad A. V. matė iš arti asmenį, kuris iš jo atėmė telefoną. V. J. skunde taip pat nurodo, kad liudytoja N. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad T. K. po įvykio sakė, kad 2 asmenys, atėmę telefoną, iš įvykio vietos pasišalino, nuteistasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad A. V. sumušė 2 šviesių plaukų asmenys, tą patį jis patvirtino teismo posėdžio metu ir nurodė, kad tai buvo ne jis (V. J.). Be to, nuteistasis M. Š. nurodė, kad vienas iš asmenų, atėmusių iš nukentėjusiojo telefoną, turi žmoną ir vaikų, ir kad įvykio vietoje buvo pamestas švirkštas, tačiau šis švirkštas byloje nebuvo tiriamas kaip daiktinis įrodymas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis M. Š. pažįsta tik iš matymo, yra jam kelis kartus davęs cigarečių. Be to, nurodo, kad jis yra teistas už įvykdytas vagystes. Jis dėl šių nusikalstamų veikų visiškai prisipažino, nes nori užbaigti viską, kas yra susiję su nusikalstamomis veikomis, ir išėjęs į laisvę gyventi dorą gyvenimą, sukurti šeimą, susirasti darbą, todėl teigia, kad jam pareiškus kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dėl byloje nagrinėjamo įvykio, jis būtų prisipažinęs, jei būtų įvykdęs nusikalstamą veiką ar žinojęs, kas ją padarė.

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Š. gynėja advokatė S. Kručienė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendį ir priimti M. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, tuo pagrindu, kad jis nepadarė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nurodytų nusikalstamų veiksmų.

Skunde advokatė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas, teismo padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Teigia, kad nuteistasis M. Š. nurodo, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., neįvykdė, jis tik pamatė, kaip yra daromas nusikaltimas, t.y. atsitiktinai atsidūrė nusikaltimo vietoje. M. Š. pamatė, kad vienas vyras stovėjo atsirėmęs į dviratį ir kalbėjo telefonu, tuomet kitas vyras priėjo, atėmė iš nukentėjusiojo telefoną, o kai nukentėjusysis vijosi tą asmenį, jis (M. Š.) pasinaudojo tuo momentu ir paėmė šalia dviračio ant žemės gulėjusią rankinę. M. Š. ją nusinešė už kampo, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ laiptų ir pasižiūrėjo, kas jos viduje. Iš rankinės jis nieko nepaėmė, ją paliko po laiptais.

Advokatė nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog M. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta visiškai, neatsižvelgia ne tik į M. Š. parodymus, bet ir į kito kaltinamojo V. J. parodymus. Teigia, kad nuteistasis V. J. taip pat neigia įvykdęs plėšimą ir nurodo, kad M. Š. pažįsta tik iš matymo, su juo jokio plėšimo neįvykdė.

Advokatės nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais nukentėjusiojo A. V. ir liudytojo T. K. parodymais. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad jam rankinė buvo nuplėšta nuo peties, o teisme aiškino, kad rankinė buvo pakabinta ant dviračio kairės pusės rankenos ir kad visada kabina ten rankinę. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad jam buvo spirta į pilvą, tačiau teismo posėdžio metu jis šių parodymų atsisakė. Advokatė nurodo, kad negalima remtis ir liudytojo T. K. parodymais, nes jo parodymai skiriasi nuo nukentėjusiojo parodymų. Liudytojas T. K. aiškina, kad žemesnis vaikinas nukentėjusiajam rankinę nuėmė priėjęs iš nugaros nuo peties, tačiau, kaip jau minėta, nukentėjusysis visada rankinę veždavo ant dviračio rankenos, kaip ją vežė ir nusikaltimo padarymo dieną. Todėl advokatė daro išvadą, kad nėra įrodytas M. Š. dalyvavimas nusikaltimo padaryme ir jis pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. turi būti išteisintas. Advokatės manymu, ta aplinkybė, kad M. Š. pakėlė rankinę nuo žemės ir patikrino jos turinį, negali būti traktuojama kaip plėšimas, nes plėšimą įvykdė kiti asmenys, o M. Š., patikrinęs rankinę, nieko iš jos nepaėmė, t. y. atsisakė vykdyti nusikaltimą (vagystę).

Teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėja prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, nuteistasis V. J. ir jo gynėja prašė V. J. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų ir gynėjos advokatės apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendį.

Nuteistųjų M. Š., V. J. ir nuteistojo M. Š. gynėjos advokatės S. Kručienės apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. Š. ir V. J. pripažino kaltais panaudojant fizinį smurtą ir taip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobus svetimą turtą ir nuteisė juos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų ir gynėjos advokatės apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad M. Š. ir V. J. 2011-06-02, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausančio turto už 200 Lt. Patys nuteistieji M. Š. ir V. J. ir nuteistojo M. Š. gynėja advokatė apeliaciniais skundais neigia, kad M. Š. ir V. J. įvykdė jiems skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau šiuos apeliantų skunduose nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jie neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apeliantų skundų argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo A. V., liudytojų T. K., N. Š. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistųjų M. Š. ir V. J. kaltę įrodančią medžiagą. Nukentėjusysis A. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (2 t., 160, 161 b. l.), kad jis 2011-06-02, apie 23 val., su dviračiu važiavo iš sodo į namus ir netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sustojo, norėdamas paskambinti draugei ir paklausti, ar nereikia ko nors nupirkti parduotuvėje. Jis, sėdėdamas ant dviračio, kalbėjo telefonu, kai kažkas priėjo jam iš nugaros ir ištraukė telefoną iš rankų. Asmens, pagrobusio telefoną, veido neįžiūrėjo, jis buvo aukšto ūgio, šviesių plaukų. Prisimena, jog atėmęs telefoną, vaikinas jį pastūmė, kad jis nesipriešintų. Paskui jis paliko dviratį ir nubėgo pas draugę, kuri gyveno netoliese, ji iškvietė policiją. Kai iš jo buvo atimtas telefonas, vaikinai buvo dviese, nes dar vienas tamsus ir žemo ūgio vyriškis stovėjo toliau. Kas paėmė rankinę, jis nematė, tik matė, kad toliau stovėjo nedidelio ūgio vyriškis. Vėliau rankinę su pareigūnais rado pakištą po kirpyklos laiptais. Įvykio metu bei pirminės apklausos metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytoja N. Š. apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (2 t., 162 b. l.), kad 2011-06-02, apie 22 val., ji iš sodo su draugais parvažiavo su taksi, o nukentėjusysis, kuris yra jos sugyventinis, važiavo su dviračiu. Kai jie parvažiavo, į kiemą atbėgo liudytojas T. K. ir pasakė, kad jos sugyventinis yra sumuštas. Neužilgo grįžo ir A. V., kuris su savimi neturėjo nei telefono, nei rankinės ir ji tada iškvietė policiją. Ji matė, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, jis buvo susiėmęs už ausies ir dejavo, sakė, kad jam spyrė į pilvą ir griebė už ausies. Po to jie visi nuėjo į įvykio vietą, kur po kirpyklos laiptais rado rankinę ir kitus išmėtytus daiktus. Telefonas neatsirado. Ieškant daiktų, vienas vaikinas buvo sulaikytas, liudytojas T. K. teigė, kad tai vienas iš užpuolikų. Tą vakarą sode jie kepė šašlykus ir visi buvo išgėrę alaus, nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs. Kur jis išvažiuodamas iš sodo laikė rankinę, neatkreipė dėmesio, tačiau dažniausiai ją vežiodavosi pasikabinęs ant dviračio rankenos. Iš esmės tokius pačius parodymus liudytoja N. Š. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 85, 86 b. l.). Liudytojas T. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (2 t., 161, 162 b. l.), kad 2011-06-02 prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ eidamas pamatė du vaikinus, kurie ruošėsi užpulti nukentėjusį. Kad jie ruošiasi užpulti nukentėjusį, suprato iš jų kalbos. Vienas vaikinas buvo žemo ūgio, apsirengęs sportiniu kostiumu, raudonos spalvos marškinėliais ir matėsi, kad yra nepilnametis, o kitas vaikinas buvo pagyvenęs, aukštesnis, buvo apsirengęs mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, baltos spalvos marškinėliais ir buvo skusta galva. Nukentėjusysis važiavo dviračiu ir kai jis sustojo prie parduotuvės, tie du vaikinai pradėjo eiti link jo. Sustojęs nukentėjusysis kalbėjosi telefonu ir tada aukštesnis vaikinas iš už nugaros griebė nukentėjusio telefoną, o kitas žemesnis vaikinas traukė nuo nukentėjusio rankinę. Tada nukentėjusysis pradėjo nuo jo gintis ir norėjo atsiimti telefoną, bet aukštesnis vyriškis pradėjo jį spardyti, įspyrė į pilvą. Žemesnis vaikinas nukentėjusiam rankinę nuėmė priėjęs iš nugaros nuo peties. Kai vyko grumtynės, žemesnis vaikinas buvo paėmęs rankinę ir ją nusinešęs išsikratė šalia „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Rankinę nuėmė vienas vaikinas ir tyrinėjo, kas yra rankinėje, o kai nukentėjusysis išėjo, aukštesnis priėjo ir kartu apžiūrinėjo rankinės turinį. Kai baigėsi grumtynės, vaikinai nuėjo, o nukentėjusysis nuvažiavo į namus. Jis nusekė paskui nukentėjusį ir papasakojo, kad matė tą įvykį ir nukentėjusio žmona ar jo draugai iškvietė policiją. Po to jie visi nuėjo į įvykio vietą ir toje vietoje pamatė žemesnį užpuolėją. Atvykus policijai jis pasakė, kad tai vienas iš tų, kurie užpuolė nukentėjusįjį. Jis atpažino abu asmenis, kurie dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas T. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 50, 51, 56, 57 b. l.). Be šių išdėstytų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nuteistųjų M. Š. ir V. J. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 2011-06-02 protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. V. nurodė, jog 2011-06-02 jį kalbantį telefonu prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš už nugros užpuolė du nepažįstami jaunuoliai, iš kurių vienas jam iš rankų ištraukė mobilųjį telefoną, o kitas – numovė nuo pečių rankinę. Jis bandė priešintis, tačiau jaunuolis, atėmęs telefoną, jį sumušė, suduodamas koja į pilvą ir nustumdamas jį ant žemės (1 t., 4 b. l.), 2011-06-03 nukentėjusiojo A. V. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis nurodė analogiškas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes (1 t., 73, 74 b. l.), 2011-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas T. K. atpažino M. Š., kuris 2011-06-02 iš nukentėjusiojo paėmė rankinę (1 t., 58-61 b. 1.). 2011-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas T. K. atpažino V. J., kuris 2011-06-02, kartu su kitu jaunesniu vaikinu, iš nukentėjusiojo paėmė telefoną (1 t., 62-65 b. l.), 2011-08-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja N. Š. atpažino M. Š., kurį jie sulaikė gatvėje po nukentėjusiojo A. V. apiplėšimo (1 t., 87-90 b. 1.). Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl M. Š. ir V. J. kaltės panaudojant fizinį smurtą ir taip atimant galimybę nukentėjusiam A. V. priešintis pagrobus A. V. priklausančio turto už 200 Lt, ir remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistųjų M. Š. ir V. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantai. Nors apeliantai skunduose nurodo, kad M. Š. ir V. J. nedalyvavo padarant byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad įvertinus ištirtų įrodymų visumą, byloje pakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, jog M. Š. ir V. J. dalyvavo padarant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. Š. gynėja advokatė S. Kručienė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais nukentėjusiojo A. V. ir liudytojo T. K. parodymais. Nuteistasis V. J. skunde teigia, kad visų proceso dalyvių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai yra skirtingi. Šie apeliantų skunduose nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. V. ir liudytojų T. K. ir N. Š. duotais parodymais, jų parodymais ir paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie siejasi tarpusavyje, yra iš esmės nuoseklūs. Priešingai, nei teigia apeliantai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų negalima laikyti prieštaringais, kadangi jie esminėse detalėse sutampa, jie iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusiojo A. V., liudytojų T. K., N. Š. duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose esantys duomenys ir kt.) bei kiti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. V., liudytoja N. Š. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo išgėrę, į jų byloje nagrinėjamo įvykio metu patirtą stresą, po įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus, į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama praėjus nemažam laiko tarpui, ir dėl to nukentėjusysis ir liudytojai pagrįstai nebeprisimena ir negali nurodyti kai kurių byloje nagrinėjamo įvykio detalių, nedideli netikslumai, esantys nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose (dėl užpuolikų išvaizdos ir aprangos detalių, dėl liudytojo T. K. nurodyto atstumo, iš kurio stebėjo daromą nusikaltimą ir kt.), nevertintini kaip nesutapimai ar prieštaravimai. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiojo ar liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti M. Š. ir V. J., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Apeliantas V. J. teigia, kad nuteistasis M. Š. nurodė, jog įvykio vietoje buvo pamestas švirkštas, tačiau šis švirkštas byloje nebuvo tiriamas kaip daiktinis įrodymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog įvykio vietoje būtų rastas švirkštas, todėl šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

V. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis yra teistas už įvykdytas vagystes, dėl kurių jis visiškai prisipažino, nes nori užbaigti viską, kas yra susiję su nusikalstamomis veikomis, ir išėjęs į laisvę gyventi dorą gyvenimą, sukurti šeimą, susirasti darbą, todėl jam pareiškus kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dėl byloje nagrinėjamo įvykio, jis būtų prisipažinęs, jei būtų įvykdęs nusikalstamą veiką ar žinojęs, kas ją padarė, yra deklaratyvūs, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Nuteistojo M. Š. ir jo gynėjos advokatės aiškinimus, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu M. Š. matė du šviesių trumpų plaukų asmenis, kurie pavogė iš nukentėjusio A. V. rankų mobilųjį telefoną, todėl jis pasinaudojo šia proga ir priėjęs pakėlė nukentėjusiojo tašę nuo žemės, apžiūrėjo, kas jos viduje, tačiau nieko vertingo neradęs, pakišo ją po „(duomenys neskelbtini)“ laiptais, teisėjų kolegija vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu padėti M. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Apeliantų skunduose nurodytus teiginius, kad V. J. byloje nagrinėjamo įvykio vietoje nebuvo, M. Š. ir V. J. pažįstami tik iš matymo, jie jokio plėšimo kartu neįvykdė, teisėjų kolegija taip pat laiko jų gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo subendrinti jam kitais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes. Šis nuteistojo prašymas netenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 str., kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad subendrinus keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė gali ir padidėti, ir tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d. numato, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tokių skundų nesant, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas subendrinti keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes netenkinamas. Be to, tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu, jis išsprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 362 str. nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui subendrinus keliais nuosprendžiais M. Š. paskirtas bausmes, būtų suvaržyta nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos BPK 364 str. numatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 347 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti nuteistųjų M. Š., V. J. ir nuteistojo M. Š. gynėjos advokatės Sofijos Kručienės apeliacinius skundus.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Irena IvanovienėVidmantas Mylė