- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- e2YT-16591-1110/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09547-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Toma Virkutienė
- Pareiškėjas
- O. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. A., S. G.
- Advokatai
- Daiva Rudzenskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. A., S. G., valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėja po 2008 m. gruodžio 2 d. mirusio sutuoktinio A. G. mirties priėmė palikimą, pradėjusi turtą valdyti.
2.1. A. G. nebuvo sudaręs testamento, todėl atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Palikėjas buvo vedęs pareiškėją, turėjo dvi dukras. Palikėjo palikimą priėmė tik pareiškėja, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Į palikėjo turto sudėtį įeina ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja su sutuoktiniu ir vaikais gyveno iki sutuoktinio mirties, jame liko gyventi su vaikais ir po sutuoktinio mirties, rūpinosi ir faktiškai valdė turtą kaip savo. Pareiškėja taip pat rūpinosi ir kitais po A. G. mirties likusiais jo asmeniniais bei namų apyvokos daiktais.
2.2. Pareiškėjos vaikai neprieštarauja dėl teikiamo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
2.3. Kadangi valia dėl palikimo priėmimo nebuvo išreikšta oficialia forma, paduodant pareiškimą notarui, todėl tik nustačius juridinę reikšmę turinį faktą pareiškėja galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad dėl pateikto pareiškimo neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei, paveldėjimo byla nepradėta.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepime nurodoma, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, dėl kokių priežasčių į palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja neįgyvendino savo teisių po palikėjo mirties. Be to, pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad palikėjo palikimas buvo priimtas per įstatyme nustatytą terminą.
5. Suinteresuoti asmenys S. G. ir I. A. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, po jų tėvo A. G. mirties palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti, priėmė pareiškėja (suinteresuotų asmenų mama). Butu pareiškėja rūpinosi kaip savo, jame leido gyventi tiek I. A. (vėliau ir kartu su šeima), tiek S. G..
II. Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų teiktų paaiškinimų esmė
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad apskaitos knygelės nėra išlikusios. Pareiškėja po A. G. mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame gyveno ir dukros, kurių valia buvo palikimo po tėvo mirties nepriimti. Šiuo metu bute gyvena pareiškėja ir jos dukra I. A.. Pareiškėja paaiškino, kad bute darė remontą, tvarkė krosnį, mokėjo komunalinius mokesčius. Kiti galimi pretendentai į palikimą jai nėra žinomi.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys I. A. ir S. G. palaikė pareiškėjos pareiškimą, nurodė, jog sutinka, kad visą palikimą priėmė jų motina. Butu, esančiu (duomenys neskelbtini), po jų tėvo mirties rūpinosi pareiškėja, kiti galimi pretendentai į palikimą joms nėra žinomi.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą valstybės įmonė „Turto bankas“ prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. G. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su pareiškėja O. G. (el. b. l. 24). Gyvendami santuokoje A. G. ir O. G. susilaukė dviejų dukrų – suinteresuotų asmenų statusu byloje dalyvaujančių I. A. ir S. G.. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su O. G.. Iš gyventojų registro 2019 m. balandžio 17 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad be pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų S. G. ir I. A. (A. G. dukrų) nėra kitų pirmos eilės A. G. įpėdinių (el. b. l. 17, 22). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. G. palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 16, 21).
11. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Įstatyme įtvirtinti du alternatyvūs palikimo priėmimo būdai: palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
12. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.
13. Po A. G. mirties (duomenys neskelbtini). per įstatymų nustatytą terminą teisei į palikimą įgyvendinti į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad į notarą nesikreipė dėl to, jog neturėjo finansinių galimybių tą padaryti (2019 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašo: 8 min. 24 sek. – 8 min. 25 sek.). Vis dėlto, bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į A. G. turtą, valdyti jį kaip savą.
14. Pareiškėja kartu su dukromis ir sutuoktiniu A.G. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame liko gyventi ir po A. G. mirties (2019 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 41 sek. – 10 min. 15 sek.). Šiuo adresu pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Aplinkybę, kad po A. G. mirties nuodytame bute liko gyventi pareiškėja su dukromis (2019 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 16 min. 48 sek. – 17 min. 05 sek.), duodamos paaiškinimus, patvirtino ir I. A. bei S. G.. Jos, be kita ko, teismui taip pat paaiškino, kad savo palikimo dalies nepriėmė, nes jų valia buvo, jog palikimą priimtų mama (pareiškėja) (2019 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min. 10 sek. – 28 min. 30 sek., 31 min. 15 sek. – 31 min. 30 sek.). Jokie kiti asmenys nėra priėmę A. G. palikimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad kurie nors kiti asmenys pretenduotų į A. G. palikimą.
15. Pareiškėja mokėjo su buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu susijusius mokesčius. Pareiškėja pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ mokėjimų ataskaitas, kurios apima laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. (el. b. l. 9-11, 12-13). Iš šių ataskaitų matyti, kad pirmas mokėjimas po A. G. mirties buvo atliktas 2009 m. birželio 19 d. Aiškinantis su mokėjimais susijusiais aplinkybes, pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad po sutuoktinio mirties turėjo skolų, buvo nepajėgi mokėti UAB „Kauno vandenys“. Tačiau pareiškėja taip pat paaiškino, kad iš karto po pareiškėjo mirties atliko nurodyto buto remonto darbus, tvarkė pečių (2019 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 11 min. 3 sek. – 11 min. 50 sek., 16 min. 18 sek. – 16 min. 41 sek.).
16. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimais apie tai, kad mokėjimai UAB „Kauno vandenys“ nebuvo vykdomi dėl finansinių sunkumų, nes UAB „Kauno vandenys“ ataskaitoje nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. spalio 18 d. yra įrašas apie atliekamus mokėjimus sprendimo Nr. 1-3571/2009 pagrindu. Paaiškėja patvirtino, kad įsiskolinimas už vandenį buvo susidaręs iki sutuoktinio mirties. Kiti mokesčiai buvo mokami iš karto po sutuoktinio mirties (2019 m. liepos 24 d. teismo posėdžio 12 min. 39 sek. – 12 min. 53 sek., 14 min. 39 sek. – 14 min. 46 sek.). Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad 2019 m. balandžio 26 d. už elektros energiją, suvartotą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo nėra. (el. b. l. 18). Faktas, kad įsiskolinimų už butui teikiamas paslaugas, nėra, leidžia spręsti, jog prievoles, susijusias su butu, pareiškėja vykdė ir iš karto po sutuoktinio mirties. I. A. ir S. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visas prievoles, susijusias su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), vykdė pareiškėja (2019 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min. 35 sek. 28 min. 40 sek., 28 59 sek. – 30 min. 05 sek., 35 min. 5 sek.).
17. Teismo įsitikinimu, byloje pakanka duomenų išvadai, kad pareiškėja O. G. priėmė A. G. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi A. G. palikimą sudarančiu turtu, vykdė su juo susijusias prievoles (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po A. G. mirties. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.