- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-1293-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marijonas Greičius, Dalia Kačinskienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Skolininkas
- UAB „Prie vingio“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Prie vingio“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
n u statė:
UAB „Prie vingio“, į.k. 124098363, užtikrindamas iki 2008-11-22 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120050024384, 2005-11-30 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje (su vėlesniu pakeitimu), įkeitė AB bankui „NORD/LB Lietuva“ (dabar - AB DnB NORD bankas) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 3,5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4117-0400-0256, esantį Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas 2010-01-25 pateikė teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo (b.l.49), kuriuo prašė išieškoti iš skolininko UAB „Prie vingio“ 1 766 559,33 Lt skolą, kurią sudaro: 1 462 174,28 Lt negrąžinto kredito, 284 804,74 Lt nesumokėtų palūkanų, 19 580,31 Lt delspinigių, bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-11-25 kreditavimo sutartis Nr. 5424-05 IL – suėjus skolos grąžinimo terminui, nėra įvykdyta, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-01-25 nutartimi Nr. I-130/2010 (b.l. 62-63) areštavo įkeistą UAB „Prie vingio“, į.k. 124098363, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 3,5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4117-0400-0256, esantį Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav., uždrausdamas įkeisto daikto savininkui juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkui UAB „Prie vingio“, kad areštavus įkeistą daiktą, jis netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, bei įspėjo skolininką, kad negrąžinus kreditoriui skolos, t.y. 1 462 174,28 Lt negrąžinto kredito, 284 804,74 Lt nesumokėtų palūkanų, 19 580,31 Lt delspinigių iš viso 1 766 559,33 Lt bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Kreditoriui taip pat buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui dienos nebus grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
Skolininkas UAB „Prie vingio“ atskiruoju skundu (b.l. 88-90, 21-123) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo skyriaus 2010-01-25 nutartį. Nurodo, kad 2010-04-26 gavo 2010-01-25 Vilniaus apygardos teismo pranešimą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3648-232/2010, ir 2010-01-14 AB DnB Nord banko ieškinį dėl skolos išieškojimo pagal 2005-11-25 AB DnB NORD ir UAB „Prie vingio“ Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL. Pažymi, kad prie šio ieškinio pridedami dokumentai patvirtina, kad AB DnB Nord bankas 1,8 mln. Lt sumokėjo ne pagal pasirašytą kreditavimo sutartį, o pagal jiems nežinomą ir UAB „Prie vingio“ nepasirašytą šiame suvestiniame memorialiniame orderyje mokėjimo pagrindu nurodytą sandorį Nr. P24-201158. Šiam sandoriui užtikrinti UAB „Prie vingio“ sklypo neįkeitė, o pagal kreditavimo sutartį UAB „Prie vingio“ jokios paskolos negavo. Tai reiškia, kad bankui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl to kreditavimo sutarties nevykdymo, o teismas skundžiamą nutartį priėmė suklaidintas pareiškėjo, neturėdamas visos informacijos. Kita vertus, CK 137 str. 2 d. 5 p. draudžia teisminius ginčus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas visų pirma kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2010-01-14 ieškiniu, vėliau – į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl kreditavimo sutarties vykdymo, t.y. pareiškėjas visų pirma 2010-01-14 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris civilinėje byloje Nr. 2-3648-232/2010 nagrinėja šalių ginčą šios skolos buvimo ar nebuvimo pagal minėtą ieškinį. Todėl iki įsiteisės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje, pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl to paties dalyko – skolos pagal kreditavimo sutartį išieškojimo. Tai parodo pareiškėjo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas turėtų apsispręsti, kurioje byloje vyksta ginčas dėl minėtos skolos.
Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 129-132) prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-05 nutartį. Nurodo, kad skolininko UAB „Prie vingio“ turtas yra įkeistas bankui, šis sandoris (su visai pakeitimais ir papildymais) yra galiojantis, dėl jo teisinių ginčų nėra, sandoris įregistruotas Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registre, todėl banko, kaip sąžiningo daiktinės teisės turėtojo, teisės ir pagrįsti lūkesčiai turi būti ginami, o teisėtai sudaryti ir notaro patvirtinti bei viešuose registruose įregistruoti sandoriai galioja visiems asmenims. Šiuo atveju atskirojo skundo argumentai, kad neišnagrinėjus civilinės bylos pagal banko ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams UAB „Prie vingio“ bei UAB „FF lizingas“ bankas neturėjo teisės kreiptis į Vilniaus m.1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo iš banko naudai įkeisto turto, yra nemotyvuotas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes pagal CK 6.88 str. 1 d. kreditoriui yra nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti ieškinį laiduotojui. Kreditorius nėra saistomas pareigos, vykdant skolos išieškojimo procedūras, pirmiausia pasinaudoti kitomis užtikrinimo priemonėmis, šiuo atveju laidavimu, ir tik po to išvaržyti hipoteka ir/ar įkeitimu apsunkintą turtą, gautas lėšas nukreipiant skolos dengimui. Pažymi ir tai, jog civilinės bylos nėra tapačios – byla dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, banko pareikštas ieškinys – ginčo teisenos tvarka. Hipotekos byloje sprendžiamas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio bankui įkeisto turto, o byloje pagal banko ieškinį – dėl skolos iš UAB „Prie Vingio“ bei UAB „FF lizingas“ priteisimo. Ta aplinkybė, jog paskolos suma išduota pagal sandorį Nr. P.24-201158, nenurodant sutarties numerio, visiškai nepaneigia kredito išdavimo fakto ir banko reikalavimo teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas kvestionuoja kreditoriaus AB DnB NORD banko teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto iki bus išspręstas ginčas dėl šios skolos buvimo ar nebuvo ieškinio teisenos tvarka, kreditoriaus kreipimąsi su ieškiniu dėl skolos iš UAB „FF lizingas“ (laiduotojo) priteisimo ir jo kreipimąsi ne ginčo teisenos tvarka dėl skolos išieškojimo iš skolininkui UAB „Prie vingio“ priklausančio bankui įkeisto turto nepagrįstai traktuodamas kaip ginčus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu CK 137 str. 2 d. 5 p.
Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK6.70 str. 1 d. įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005; 2010-04-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-171/2010; 2010-11-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-433/2010 ir kt.). Tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto daikto (CK 4.192 str. 1 d.). Tuo tarpu laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdys prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2007-12-10 Laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 326-07L skolininko UAB „Prie vingio“ prašymu ir sutikimu laiduotojas UAB „Parex lizingas“ (dabar UAB „FF lizingas“) prisiėmė įsipareigojimus solidariai atsakyti visu savo turtu kreditoriui AB DnB NORD bankui, tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdytų visų, dalies savo prievolių kreditoriui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL (b.l. 94-102), arba jas įvykdytų netinkamai (b.l. 114-115). Atsižvelgiant į tai, kad CK normos hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, jų vienas kitam nepriešpastato ir neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos, esant solidariajai skolininkų pareigai, kaip šiuo konkrečiu atveju, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų ar asmens reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Taigi tokiu, kaip šios bylos atveju, kai pagrindinio skolininko UAB „Prie vingio“ prievolės, kilusios iš kreditavimo sutarties, įvykdymas yra užtikrintas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu bei trečiojo asmens UAB „FF lizingas“ laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jos solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, kreditorius AB DnB NORD bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-364/2010).
Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad kreditoriaus AB DnB NORD banko kreipimasis į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Prie vingio“ bei UAB „FF lizingas“ dėl negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų bei delspinigių priteisimo pagal Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL (b.l. 104-106) nesuvaržo kreditoriaus teisės kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininkui priklausančio daikto pagal šią kreditavimo sutartį. Todėl visi apelianto argumentai, susiję su kreditoriaus pareiga tokiu atveju pasirinkti, kokiu būdu – ieškinio ar ypatingosios teisenos tvarka ginti savo teises, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti skolininkui ir įkeisto turto savininkui UAB „Prie vingio“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamąjį daiktą – 3,5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4117-0400-0256, esantį Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav., teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo, teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo eigos (CPK 558 str. 1 d.).
Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ir teigiamu atveju atlieką prašomą veiksmą, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisako atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Taigi tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, jis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, nepriklausomai nuo to, kas yra įkeisto daikto savininkas. Pažymėtina, jog kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).
Iš kreditoriaus į bylą pateikto pareiškimo (b.l. 49) ir jo priedų matyti, kad skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas UAB „Prie vingio“ 2005-11-25 Kreditavimo sutartyje Nr. 5424-05IL bei papildomame susitarime (b.l.51-58) nustatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną (2010-01-25) bankui buvo skolingas 1 766 559,33 Lt (b.l. 49, 59). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), kadangi 2005-11-25 Kreditavimo sutartyje Nr. 5424-05IL (su pakeitimais), suėjus sutarties įvykdymo terminui (2008-11-22), įvykdyta nebuvo. Įrodymų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokie įrodymai nebuvo pateikti ir su atskiruoju skundu (CPK 178 str. 1 d.).
Tuo pagrindu hipotekos teisėja 2010-01-25 nutartimi Nr. Nr. I-130/2010, konstatavusi, jog CPK 558 str. 1 d. nuostatų reikalavimai yra įvykdyti, areštavo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui UAB „Prie vingio“ priklausančius įkeistą nekilnojamąjį daiktą bei jį įspėjo, kad negrąžinus per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skolą, palūkanas ir delspinigius bei žyminio mokesčio, įkeistas daiktas bus parduoti iš varžytinių, t.y. tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai, kurie, kaip minėta, nėra susiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, panaikinti skundžiamą nutartį prielaidų nesudaro.
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 7,15 Lt (b.l. 140) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Prie vingio“ 7 (septynis) litus 15 centų pašto išlaidų valstybei.