- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- e2-2716-812/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01216-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- UAB „Dosas“
- Atsakovas
- A. D., R. K., Viešame teismo
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Advokatai
- Vytautas Dargis, Rytis Kazilevičius
- Kategorijos
- 2.1.6.1Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
- 2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
- 2.6.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, V. K., jo atstovui advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui,
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dosas“ ieškinį atsakovams R. K., A. D., trečiajam asmeniui V. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. D. 396,57 Eur, iš atsakovės R. K. 634,99 Eur nuostolių atlyginimą, iš abiejų atsakovų - 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė, pakeitusi ieškinio pagrindą (1t. b.l. 173-178), ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu atstovai paaiškino, kad atsakovė R. K. yra 15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovas A. D. - 3,71 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovai kartu su trečiuoju asmeniu V. K. nusprendė parduoti šiuose žemės sklypuose esantį statų mišką kirtimui.
Ieškovė UAB „Dosas“ įkurta 2004 m., užsiima prekyba mediena ir nekilnojamuoju turtu. Jos direktorius E. S. turi didesnę kaip dešimties metų darbo patirtį prekybos miško mediena srityje. 2016 m. spalio mėnesį tarp ieškovės direktoriaus E. S. ir trečiojo asmens V. K., atstovaujančio sutuoktinę atsakovę R. K. bei jos brolį atsakovą A. D., įvyko derybos dėl stataus miško minėtuose žemės sklypuose pirkimo-pardavimo. Jose epizodiškai dalyvavo ir pats A. D.. Prieš derybas ieškovės atstovas susipažino su atsakovų pateiktu miškotvarkos projektu ir kartu su miško kirtimo darbus vykdančios įmonės atstovu S. M. faktiškai vietoje apžiūrėjo parduodamo miško plotus.
Derybų metu ieškovė pateikė kainos pasiūlymą, tačiau, siekiant tiksliai įvertinti parduodamos stačios medienos kiekį ir kokybę, pasiūlė atlikti biržių atrėžimo darbus, nes šio proceso metu įvertinamas medynų sklypų kirtimui atribojimas, paženklinami medžiai, nustatomas kirstinų medžių tūris. Be to, neatlikus biržių atrėžimo ir jų pagrindu neišėmus leidimų kirsti mišką šalys negalėjo baigti derybų dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (kirstinos medienos kiekio ir kokybės) neaiškumo, todėl šalys žodžiu susitarė dėl deryboms pratęsti reikalingų veiksmų atlikimo, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo užsakyti biržių atrėžimo paslaugas, o atsakovai įsipareigojo jų pagrindu išimti leidimus kirsti mišką. Šalys apkalbėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju šalys pasidalins biržių atrėžimo kaštus per pusę – po 300-350 Eur kiekviena, o nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties - visus biržių atrėžimo kaštus padengs atsakovai.
Vykdydamas žodinį susitarimą, ieškovės direktorius E. S. pas miškininką V. T. užsakė biržių atrėžimo darbus atsakovų žemės sklypuose. V. T. parengtus miškotvarkos dokumentus perdavė E. S., o jis per derybose tarpininkavusį K. K. perdavė dokumentus trečiajam asmeniui V. K.. Miškininko paslaugos buvo suteiktos greitai, kvalifikuotai, biržių atrėžimo darbai vyko dideliame plote, miškininkas turėjo vykti į objektą kelis kartus, todėl ieškovė mano, kad miškininko paslaugos atitiko jo atliktą darbą ir nebuvo nepagrįstai didelės.
2016-11-07 Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritoriniam poskyriui miško savininkai R. K. ir A. D., pasinaudoję ieškovės perduotais biržių atrėžimo dokumentais pateikė pranešimus apie ketinimą kirsti mišką jiems priklausančiuose miško sklypuose, atitinkamai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei gavo leidimus, kuriuos 2016-11-08 elektroniniu laišku V. K. persiuntė ieškovei ir paklausė dėl kito susitikimo tęsti derybas.
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, kad galutinę kainą ketino pasiūlyti atsakovams po to, kai susipažins su išduotais leidimais, tačiau to nespėjo padaryti, nes per K. K. sužinojo, kad atsakovai jau turi kitą pirkėją ir sandorio su ieškove neketina sudaryti. Ieškovė teigia, kad leidimas kirsti mišką yra būtinas dokumentas sudarant stataus miško pirkimo-pardavimo sutartį. Leidimai kirsti mišką išduodami tik savininkams ir tik turint biržių atrėžimo dokumentus, todėl nei ieškovė, nei kitos miškų verslo įmonės neperka miško neturėdamos savininkams išduoto leidimo kirsti mišką.
Atsakovai pardavė mišką kitiems asmenims, kuriems perdavė V. T. rengtus biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo dokumentus bei leidimus kirsti mišką, t.y. panaudojo juos su ikisutartiniais santykiais su ieškove nesusijusiais komerciniais tikslais.
Šalims nesudarius stataus miško pirkimo-pardavimo sutarties, nesumokėjus miškininkui už suteiktas paslaugas, ieškovė sumokėjo miškininkui V. T. už atliktas biržių atrėžimo paslaugas pagal pateiktą 2016-11-08 sąskaitą faktūrą Nr. 8 miško sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) - 249,24 Eur ir pagal 2016-11-08 sąskaitą faktūrą Nr. 9 miško sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) - 487,66 Eur. Sumokėjusi miškininkui už atliktas biržių atrėžimo paslaugas, ieškovė pateikė atsakovams apmokėjimui 2016-11-15 PVM sąskaitas faktūras Nr. 078/2016 ir Nr. 078/2016, atitinkamai 590,07 EUR ir 301,58 EUR sumai (įskaitant PVM), įtraukdama į sąskaitas miškininko V. T. atliktas paslaugas, ir 2016-11-18 išsiuntė įspėjimus, o 2016-11-29 - pakartotinius įspėjimus. Atsakovams neapmokėjus sąskaitų, ieškovė per advokatą 2017-01-06 išsiuntė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo.
LR CK 6.163 straipsnis įpareigoja šalis elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams bei įtvirtina nesąžiningos šalies pareigą atlyginti nuostolius. Atsakovų ir jų įgaliotinio elgesys šiurkščiai pažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) ikisutartiniuose santykiuose principus – atsakovams ir jų atstovui žodžiu susitarus su ieškovės atstovu dėl ikisutartiniams santykiams užbaigti reikalingų miškotvarkos paslaugų įsigijimo bei su jomis susijusių kaštų dengimo, susitarimo nesilaikė. Be to, iš ikisutartinių santykių su ieškove gautus miškotvarkos dokumentus ir leidimus atsakovai panaudojo atlygintinei sutarčiai su kitais asmenimis sudaryti. Taip atsakovai pažeidė iš CK 6.163 straipsnio kylančią pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl jų elgesys kvalifikuotinas kaip neteisėtas veikimas. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė išlaidas, kurios laikytinos tiesioginiais nuostoliais. Šios išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais, nes nesant neteisėtų veiksmų šios išlaidos nebūtų atsiradusios. Dėl to iš atsakovo A. D. ieškovė prašo priteisti 249,24 Eur , o iš atsakovės R. K. - 487,66 Eur nuostolių atlyginimo. Siųsdama įspėjimus atsakovams ieškovė patyrė 4,26 Eur pašto išlaidų, kurios privalo būti atlygintos kaip į nuostolius įskaičiuojamos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė taip pat kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos ir dėl to patyrė 290,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurios turi būti atlygintos atsakovų. Minėti nuostoliai priteistini iš atsakovų lygiomis dalimis.
Tuo atveju, jeigu atsakovų veiksmuose nebūtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą, pripažinti atsakovus nepagrįstai praturtėjus ieškovės sąskaita. Atsakovai ieškovės sąskaita gavo miškotvarkos dokumentus ir jais pasinaudojo sudarydami atlygintinį sandorį su kitu subjektu. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovus nepagrįstai praturtėjus ieškovo sąskaita miškininkui V. T. sumokėtų lėšų suma.
Tenkinus ieškinį, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas visame bylos procese bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovai R. K., A. D. ir trečiasis asmuo V. K. su ieškiniu nesutinka, ieškinį prašo atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovai, trečiasis asmuo nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovas A. D., V. K. ir atsakovų bei trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad atsakovai paveldėjo po motinos mirties miškų ūkio paskirties žemės sklypus – 15 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3,71 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 2016 m. rudenį trečiasis asmuo V. K. ėmė rūpintis atsakovams A. D. ir R. K. priklausančiuose miško sklypuose augančio nenukirsto miško pardavimu. Atsakovai ir trečiasis asmuo sutinka, kad trečiasis asmuo V. K., ieškodamas potencialių pirkėjų ir su jais derėdamasis dėl kainos, veikė pagal atsakovų žodinį įgaliojimą. V. K. išsiuntinėjo po visą Lietuvą apie 50 elektroninių laiškų su pasiūlymu pirkti nenukirstą mišką. Buvo vedamos derybos su į pasiūlymą atsiliepusiomis įmonėmis, ieškant atsakovams priimtiniausio nenukirsto miško pardavimo varianto.
2016 m. spalio mėnesį įvyko vienintelis susitikimas su ieškovės UAB „Dosas“ atstovu direktoriumi E. S., kuriame dalyvavo atsakovas A. D. ir trečiasis asmuo V. K.. Jo metu buvo išklausytas ieškovės atstovo pasiūlymas dėl atsakovų stačios medienos pirkimo-pardavimo sąlygų, tačiau šalys nesudarė jokių konkrečių ir aiškių galutinių nei žodinių, nei rašytinių susitarimų. Tuo pačiu metu atsakovai vykdė derybas su visomis į atsakovų pasiūlymą atsiliepusiomis įmonėmis ir šios faktinės aplinkybės ieškovės atstovui buvo žinomos. Ieškovės atstovas išreiškė pageidavimą savo iniciatyva ir savo sąskaita atlikti atsakovų miško biržių atrėžimą ir medienos tūrio skaičiavimą, kad galėtų įsivertinti perkamos medienos kiekį ir atsakovams pasiūlyti atitinkamą medienos pirkimo kainą. Ieškovė tokiu būdu siekė greičiau atsakovams pateikti pasiūlymą dėl medienos kainos ir taip įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones, su kuriomis, tuo pačiu metu atsakovai taip pat vedė derybas. Ieškovė nesitarė su atsakovais dėl miško biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo atsakovams priimtinos paslaugų apimties ir kainos, ieškovė nebuvo su miškininku V. T. iš anksto susitarusi dėl konkrečios atsakovų miško biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo paslaugų kainos, o miškininkui atlikus paslaugas ir perdavus darbo rezultatą ieškovei, nei miškininkas, nei ieškovė neprašė už atliktą darbą sumokėti, nes biržių atrėžimas ir medienos tūrio skaičiavimas buvo aktualus išskirtinai tik pačiai ieškovei, kuri tokiu būdu siekė vienintelio tikslo – atlikti paskaičiavimus ir pateikti perkamos medienos kainos pasiūlymą atsakovams. Todėl ieškovės atstovas E. S., būdamas verslo įmonės vadovu, neturėdamas jokio išankstinio rašytinio susitarimo su atsakovais, ieškovės vardu užsakydamas miškininko V. T. paslaugas, kurių nei apimties, nei kainos jokia forma nederino nei su pačiais atsakovais, nei su jų atstovu V. K., veikė ne atsakovų, bet išskirtinai ieškovės iniciatyva ir ieškovės rizika.
Ieškovė pateikė atsakovams medienos kainos pasiūlymą. Pasiūlyta kaina buvo per maža, mokesčių atžvilgiu pasiūlytas neskaidrus medienos nuosavybės perdavimo būdas - fiktyvus medienos dovanojimas, viešoje erdvėje surinkta neigiama informacija apie ieškovę, todėl ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.
Ieškovė nederino su atsakovais, trečiuoju asmeniu V. T. paslaugų apimties ir kainos, todėl atsakovai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus dėl jos iniciatyva ir rizika patirtų nesuderintų išlaidų kompensavimo. Atsakovų atstovas V. K. pateikė ieškovės vadovui E. S. kompromisinį kilusio ginčo pasiūlymą, tačiau pasiūlymas nebuvo priimtas, ieškovė pradėjo daryti teisinį spaudimą atsakovams, po to kreipėsi į teismą.
Ieškovės tikslas buvo atsakovų miško žemės sklypuose esančio stataus miško pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovais sudarymas. 2016 m. spalio mėnesį įvykusio susitikimo su atsakovų atstovu V. K. metu ieškovė tik aptarė kainos priklausomybę nuo stačios medienos kiekio ir kokybės bei kitas pirkimo-pardavimo sąlygas, tačiau galutinis susitarimas nebuvo sudarytas, nes ieškovė negalėjo baigti derybų dėl jai neaiškių atsakovų medienos kiekio ir kokybės. Biržių atrėžimas buvo aktualus būtent ieškovei, nes tik po biržių atrėžimo ir jų pagrindu išduotų leidimų kirsti mišką, ieškovei taptų aiškus kirstinos medienos kiekis ir kokybė, o tai leistų jai toliau derėtis su atsakovais dėl pagrindinės stataus miško pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
Atsakovai mano, kad ieškovė ieškinyje iš esmės pripažįsta, kad šalys žodžiu sudarė preliminarų susitarimą dėl pagrindinės atsakovų miško žemės sklypuose esančio stataus miško pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuriuo siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovė įsipareigojo užsakyti biržių atrėžimo paslaugas, o atsakovai įsipareigojo jų pagrindu išimti leidimus kirsti mišką. Vienas iš kriterijų kvalifikuojant šalių santykius kaip preliminariąją sutartį - šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas. Tačiau tokiu atveju įstatymas imperatyviai numato, jog preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnis). O įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Remiantis įstatymo nuostatomis, ieškinyje minimas žodinis preliminarus ieškovės ir atsakovų susitarimas, kuriuo siekiant sudaryti pagrindinę status miško pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė įsipareigojo užsakyti biržių atrėžimo paslaugas, o atsakovai įsipareigojo jų pagrindu išimti leidimus kirsti mišką ir šalys aptarė pasidalinti biržių atrėžimo kaštus yra negaliojantis (CK 6.165 straipsnio 2 dalis), kurio sudarymo ar jo įvykdymo fakto įrodinėjimo liudytojų parodymais galimybę riboja įstatymo nuostatos (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovės reikalavimai, pagrįsti negaliojančio, preliminaraus žodinio susitarimo su atsakovais pagrindu, negali būti tenkinami.
Atsakovai teigia, kad ieškovės ir atsakovų nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai ir iki 2016 m. spalio mėnesio susitikimo ieškovė ir atsakovai vienas kito nepažinojo. Todėl vienintelio susitikimo 2016 m. spalio mėnesį metu įvykusios ieškovės atstovo ir atsakovų atstovo V. K. derybos nebuvo susijusios su jokia iš anksčiau egzistuojančia atsakovų prievole ieškovei. Susitikimo metu tarp ieškovės atstovo ir atsakovų atstovo V. K. vyko diskusija dėl ieškovės pageidavimo pirkti atsakovams priklausantį statų mišką. Tačiau, susitikimo metu šalys jokio konkretaus galutinio susitarimo nepasiekė ir jokios galutinės rašytinės sutarties nesudarė.
Atsakovai taip pat teigia, kad ieškovė, įrodinėdama egzistavus preliminarų susitarimą, pati jį pažeidė, nes šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, visus biržių atrėžimo kaštus pati pilnai sumokėjo miškininkui V. T.. Be to, ieškovės paaiškinimai yra prieštaringi – nurodžiusi, kad atsakovai su ieškove žodžiu susitarė dėl miškotvarkos paslaugų kaštų dengimo, vėliau ji teigia, kad šalys tik apkalbėjo (bet nesusitarė) kaip bus dengiami biržių atrėžimo kaštai.
Atsakovai, jų atstovas V. K. nėra profesionalūs medienos rinkos dalyviai. Tuo tarpu ieškovės veikla yra tiesiogiai susijusi medienos pirkimu-pardavimu. Atsakovų atstovas V. K. derybose su ieškove veikė ne kaip verslininkas ir ne dėl kitų verslininkų interesų, bet kaip fizinis asmuo dėl kitų fizinių asmenų - miško savininkų sutuoktinės R. K. ir jos brolio A. D. interesų. Būtent ieškovė, vesdama derybas ar prieš imdamasi kokių nors veiksmų, privalėjo žinoti, jog preliminarūs susitarimai, kurie bus pagrindas pagrindiniai sutarčiai sudaryti, turi būti rašytiniai, o jų formos reikalavimo nesilaikymas preliminarų susitarimą daro negaliojantį. Nesant rašytinio susitarimo ir dėl to negaliojančio susitarimo pagrindu, ieškovės susitarimas su V. T. dėl jo paslaugų užsakymo, neturint atsakovų išankstinio pritarimo ar rašytinio sutikimo dėl biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo paslaugų kainos apmokėjimo, pripažintinas ieškovės veikimu savo iniciatyva ir savo rizika. Todėl, ieškovės sąmoningai prisiimta nuostolių atsiradimo rizika savo iniciatyva užsakant ir apmokant miškininko paslaugas be atsakovų sutikimo, nėra pagrindas civilinei atsakovų atsakomybei atsirasti, nes dėl ieškovės sąmoningai patirtų nuostolių nėra kalti atsakovai. Tarp ieškovės sąmoningų nuostolių ir atsakovų veiksmų (neveikimo) nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nėra atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės reikalavimas atsakovams atlyginti ieškovės sąmoningai patirtus nuostolius yra nepagrįstas.
Ieškovė, sumokėjusi miškininkui už atliktas biržių atrėžimo paslaugas, parengė ir pateikė atsakovams apmokėjimui 2016-11-15 PVM sąskaitas faktūras Nr. 078/2016 ir 077/2016 atitinkamai 590,07 Eur ir 301,58 Eur sumai. Tačiau ieškovė darbų neatliko, nepatyrė transporto išlaidų, tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai apskaitė ūkines operacijas, kurių faktiškai neatliko. Tokie atsakovės veiksmai prieštarauja LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, 12 straipsnio nuostatoms, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovai nesutinka su ieškovės argumentais dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo – nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovų nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Atsakovams gavus miškotvarkos dokumentus, nei V. T., nei dokumentus atiduodamas K. K. apie užmokestį neužsiminė. Negaliojančio susitarimo pagrindu, ieškovės susitarimas su V. T. dėl jo paslaugų užsakymo, neturint atsakovų išankstinio pritarimo ar rašytinio sutikimo dėl biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo paslaugų kainos kompensavimo, pripažintinas ieškovės veikimu savo iniciatyva ir savo rizika, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų nepagrįsto praturtėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties. CK 6.163 straipsnio 3 dalis numato, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (4 dalis).
Nustatyta, kad atsakovė R. K. yra 15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovas A. D. - 3,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (1t. b.l. 66, 67). 2015-04-01 Valstybinėje miškų tarnyboje patvirtintas 2015-2024 metams atsakovams priklausančių miško sklypų miškotvarkos projektas reg. Nr. 51663 (2t. b.l.3-17). 2016 m. atsakovai nusprendė parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esantį nenukirstą mišką kirtimui. Atsakovės R. K. ir atsakovo A. D. vardu ieškant potencialių pirkėjų žodinio susitarimo pagrindu veikė atsakovės R. K. sutuoktinis trečiasis asmuo V. K.. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.
Ieškovė UAB „Dosas“ veikianti nuo 2004 m., užsiimanti prekyba mediena ir nekilnojamuoju turtu (ieškovės direktoriaus E. S. paaiškinimai), 2016 m. spalio mėnesį, tarpininkaujant ieškovės direktoriaus E. S. ir V. K. pažįstamam asmeniui K. K., atstovaujama direktoriaus E. S., atvyko pas trečiąjį asmenį V. K. ir A. D. tartis dėl atsakovų parduodamo nenukirsto miško nupirkimo. Iš ieškovės direktoriaus paaiškinimų, trečiojo asmens V. K. paaiškinimų, liudytojo S. M. parodymų nustatyta, kad ieškovės direktorius E. S., prieš atvykdamas pas V. K. į susitikimą, susipažino su atsakovų turimu miškotvarkos projektu ir nuvykęs natūroje ne vieną kartą apžiūrėjo parduodamo stataus miško plotus su S. M., besiverčiančiu miško kirtimo darbais. E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis turi ilgametę darbo patirtį, todėl miškotvarkos projektas ir miškų ūkio paskirties sklypų apžiūrėjimas su potencialaus rangovo atstovu leido jam įvertinti parduodamo stataus miško būklę bei pateikti kainos pasiūlymą trečiajam asmeniui V. K. ir atsakovui A. D..
Miškininkas V. T. ieškovės direktoriaus užsakymu atliko biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbus, už kurių atlikimą 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė sąskaitas faktūras Nr. 8 249,24 Eur sumai ir Nr. 9 487,66 Eur sumai (b.l. ). 736,90 Eur buvo sumokėta V. T. 2016-12-27 mokėjimo pavedimu Nr. 1769 (1t. b.l. 32). Atsiskaitymo faktas paneigia liudytojo V. T. parodymus, kad UAB „Dosas“ atsiskaitė su juo netrukus po darbų atlikimo, patvirtina liudytojo V. T. parodymus, kad susitarimas dėl biržių atrėžimo buvo sudarytas su ieškove, o ne su atsakovais, todėl miškininkas, nors bendravo su V. K. atliekant biržių atrėžimo darbus, tačiau neprašė, nesitarė su atsakovais, o jie - neturėjo pagrindo mokėti V. T. už paslaugas; paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovams parengtos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros ieškovės vardu buvo po to, kai atsakovai gera valia nesumokėjo miškininkui už darbą.
2016 m. lapkričio 15 d. ieškovė minėtų sąskaitų pagrindu parengė savo PVM sąskaitas faktūras serija DS Nr. 078/2016 R. K. – 590,07 Eur sumai ir Nr. 077/2016 A. D. – 301,58 Eur sumai (b.l. 17,18). Pagrįsti atsakovų ir trečiojo asmens argumentai, kad ieškovė pati neatliko PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, nepatyrė transporto išlaidų, nebuvo apmokėjusi minėtų V. T. sąskaitų, todėl neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo minėtas sąskaitas išrašyti tokio turinio, kokios pateiktos byloje, ir jas pateikti apmokėjimui atsakovams, papildomai už jas apskaičiuodama PVM. Patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė nebeprašo priteisti piniginių lėšų pagal minėtas sąskaitas, nuostolių atlyginimas grindžiamas kitais įrodymais, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.
Remiantis Miškotvarkos projektu bei pateikus miškininko V. T. biržių atrėžimo bei medienos tūrio skaičiavimo dokumentus, 2016 m. lapkričio 7 d. miškų savininkams R. K. ir A. D. buvo išduoti leidimai kirsti mišką, atitinkamai serija A Nr. 025768 ir Nr. 025767 (b.l. 15, 16, 2 t. b.l. 3-17).
Šalių 2016 m. spalio mėnesio susitikimą ir pokalbį dėl nenukirsto miško pardavimo bei tolesnius šalių atliktus veiksmus yra pagrindas pripažinti ikisutartiniais santykiais. Į atsakovų, atstovaujamų V. K., pateiktą pasiūlymą neapibrėžtam asmenų ratui sudaryti nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį pagal miškotvarkos projekto duomenis, atsiliepusi ieškovė pateikė negalutinį pasiūlymą pirkti mišką. Tiek ieškovė, tiek atsakovai laisvai pradėjo derybas ir derėjosi, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Derybų metu ieškovė pasiūlė atlikti biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbus, atsakovas A. D. ir R. K. sutuoktinis, veikdamas R. K. ir A. D. vardu, V. K. sutiko, kad tokie darbai atsakovams priklausančiuose sklypuose būtų atliekami, žinojo, kad darbus atlieka miškininkas V. T., V. K. turėjo jo kontaktinius duomenis ir su juo bendravo. Atliktą miškininko darbą atsakovų vardu priėmė V. K. ir atsakovai biržių atrėžimo bei medienos tūrio skaičiavimo dokumentus panaudojo leidimų kirsti mišką išdavimui. Derybos dėl sutarties sudarymo iš esmės nutrūko po to, kai atsakovai nesutiko parduoti ieškovei nenukirsto miško, ieškovei pasiūlius netenkinusią atsakovų kainą pagal leidimuose kirsti mišką nurodytus duomenis.
Preliminaria sutartimi laikomas susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, teigdami apie preliminaraus susitarimo sudarymą, nenurodė teismui ir tokios aplinkybės nebuvo nustatytos įrodymų tyrimo metu - kokiomis sąlygomis buvo sutarta sudaryti pagrindinę sutartį – koks sandoris bus sudaromas dėl nenukirsto miško perleidimo ieškovei, koks kiekis miško, kokiuose sklypuose bus parduodamas ir už kokią kainą, kokie paruošiamieji darbai turi būti atlikti iki pagrindinio sandorio sudarymo, kada turi būti sudarytas pagrindinis sandoris. Kaip minėta, šalių derybos dėl sandorio sudarymo nutrūko šalims nesusitarus tiek dėl kainos, tiek dėl sutarties objekto – derybų metu atsakovai siūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovė siūlė kaip vieną iš galimų sandorių dovanojimo sandorį. Taigi, byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad šalys žodžiu sudarė preliminarią nenukirsto miško pirkimo pardavimo sutartį, todėl atsakovų argumentai dėl preliminaraus sandorio negaliojimo pagrindų atmestini.
Vertinant šalių argumentus dėl leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui turėjimo sudarant nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį, kaip būtino dokumento sutarties dalykui apibrėžti ir sutarčiai sudaryti, teismas atsižvelgia į sekančias bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovai turi 2015-2024 m. metams parengtą miškotvarkos projektą. Atsakovams priklausančios valdos turi eilę sklypų, kuriuose numatytos skirtingos leidžiamos vykdyti ūkinės priemonės. Miškotvarkos projekto miško žemės plane yra pažymėtos biržių eilės, kirtimo eiliškumas, pateiktas taksoraštis, miško kirtimų žiniaraštis.
LR Miškų įstatymo 2 straipsnio 14 punktas pateikia miško naudotojo sąvoką. Tai - juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miško ir miško išteklių naudojimo teisę. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis numato, kad miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai <...>). Pagal šią tvarką numatytais atvejais teisė vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą įgyjama gavus nustatytos formos leidimus. <...>. LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 32.2. punktas numato, kad privataus miško savininkas turi teisę pagal tarpusavio susitarimą parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirstą mišką fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu yra leidimas kirsti mišką arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia.
LR aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad leidimas išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą, valstybinio miško ar žemės valdytojui arba jo įgaliotam asmeniui, miško naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miško ir miško išteklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus <...>. Aprašo 8 punktas numato, kad leidimai išduodami remiantis vidinės miškotvarkos projektais <...>, vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Aprašo 38 punktas numato, kad privačių miškų savininkai pateikia raštu arba per ALIS Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu ir Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nustatytus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus. 20 punktas numato, kad leidimas privataus miško savininkui pildomas dviem egzemplioriais, o leidimas kirsti mišką valstybinio miško valdytojui ar naudotojui <...> pildomas trimis egzemplioriais (19 p.).
LR Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 punktas pateikia biržės sąvoką - tai miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintos Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės reglamentuoja biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose ir jų įvertinimą valstybiniuose miškuose (1 punktas). Biržių atrėžimas ir įvertinimas yra medynų sklypų kirtimui atribojimas ir apmatavimas, medžių ženklinimas, kirstinų medžių tūrio nustatymas bei nenukirsto miško įvertinimas patvirtintomis kainomis (2 punktas). Taisyklės reglamentuoja kaip yra nustatomas kirstinų medžių tūris atrėžiant biržes privačiuose miškuose, kuriems yra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas ir kai tokio projekto nėra. Taisyklių 51 punktas numato, kad privačių miškų biržių atrėžimo dokumentuose įrašoma miško savininko (savininkų) vardas, pavardė. Taisyklių 47 punktas numato, kad nenukirstas miškas apskaitomas kietmetriais (ktm). Biržės tūris rašomas 0,1 ktm tikslumu. Tais atvejais, kai valstybės įmonės miškų urėdijos numato parduoti nenukirstą mišką pagal nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis, leidimai kirsti mišką išduodami pagal pateiktus biržių sąrašus su nurodytu apytikriu tūriu. Neparduodant nenukirsto miško, leidime kirsti mišką nurodomas numatomas iškirsti apytikris tūris. Pagal taisyklių 48 punktą, parduodant nenukirstą mišką, pirkėjui pageidaujant, atliekamas kontrolinis kirstinų medžių tūrio matavimas. Kontrolinis matavimas atliekamas pakartotinai permatuojant tuo pačiu metodu, koks buvo naudotas pirminio matavimo metu. Nepriklausomai nuo to, kokie pakartotinio matavimo rezultatai, jie priimami kaip teisingi.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad šalys galėjo susitarti dėl nenukirsto miško pardavimo, tokiu atveju sutarties dalykas yra nenukirstas miškas, apibrėžtas kietmetriais, kartu apibrėžiant biržės tūrį 0,1 ktm tikslumu remiantis miškotvarkos projekto duomenimis, kontrolinio kirstinų medžių tūrio matavimo duomenimis ar leidime kirsti mišką nurodytais duomenimis. Leidimas kirsti mišką ir biržių atrėžimo dokumentai nėra vieninteliai ir privalomi dokumentai nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutarties dalykui apibrėžti, kainai nustatyti, tačiau leidimas kirsti mišką yra būtinas dokumentas nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.
Palyginus leidimuose kirsti mišką nurodytus kirstinų medžių skaičius atitinkamuose kvartaluose su miškotvarkos projekto taksoraščio ir miško kirtimo žiniaraščio duomenimis, nustatyta, kad R. K. leista kirsti mažiau medžių (skaičiuojant likvidinį medienos tūrį), nei užfiksuota miškotvarkos projekte: sklype 35b, 0,9 ha ploto – 288 (186+21+81) m³ medžių, numatytas iškertamas likvidinis medienos tūris 87 m³, leidimas išduotas 126 medžių, 58,42 m³ atvejiniam kirtimui 0,8 ha plote; sklype 51, 1,8 ha ploto - 558 (470+52+36) m³ medžių, numatytas iškertamas likvidinis medienos tūris 44 m³, tačiau leidimas išduotas 109 medžių, 29,2 m³ atrankiniam kirtimui 1,7 ha plote; sklype 46, 1,7 ha ploto – 187 (112+56+19) m³ medžių, numatytas iškertamas likvidinis medienos tūris 160 m³, leidimas išduotas plynam 146 m³ kirtimui, 1 ha plote. Sklypuose 33a, 35a ir 45 numatytas iškertamas likvidinis medienos tūris plyno kirtimo būdu ir plotas, kuriame leidžiamas kirtimas, yra ne mažesnis už miško kirtimo žiniaraščio duomenis. Atitinkamai A. D. išduotas leidimas plynam miško kirtimui sklype Nr. 12a, 1,3 ha ploto, 456 (319+46+91) m³ medžių, numatytas iškertamas likvidinis medienos tūris 401 m³, leidimas išduotas plynam 309 m³ kirtimui, 1 ha plote. Viso atsakovams išduota leidimais kirsti mišką apie 19 procentų mažiau bendro likvidinio medienos tūrio nei numatyta minėtuose sklypuose miškotvarkos projekte. Šios aplinkybės patvirtina atsakovų ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė, būdama miškų verslo dalyvė, žinojo sandorių specifiką ir užsakydama biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbus, siekė atsakovams pateikti įmanomai tikslų pasiūlymą dėl medienos kainos, nes biržių atrėžimas ir medienos tūrio skaičiavimas būtent tokioje derybų stadijoje, kai dar nėra pasiektas net preliminarus susitarimas dėl pirkimo pardavimo sandorio sudarymo, buvo aktualus ieškovei, kuri nenorėjo permokėti už perkamą nenukirstą mišką, kurio daliai gali būti ir neišduotas leidimas kirsti mišką visa miškotvarkos projekte numatyta apimtimi. Šias aplinkybes patvirtina ir tolesnis ieškovės elgesys – gavusi iš trečiojo asmens V. K. leidimus kirsti mišką, ieškovė pateikė pirminį kainos pasiūlymą atitikusį nenaudingą atsakovams kainos pasiūlymą ir atsakovai nebesutiko parduoti ieškovei miško. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo A. D., trečiojo asmens V. K. paaiškinimais, kad gavusi leidimus ieškovė pateikė jiems pasiūlymą pirkti mišką nenaudinga atsakovams kaina. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės paaiškinimai, kad ji nespėjo pateikti atsakovams pasiūlymo, nes miškas jau buvo parduotas. Tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, o atsakovai šią aplinkybę neigė, teigdami, kad sandoris įvyko po 2-3 savaičių po to kai nutrūko derybos su ieškove. Ieškovės teiginiai prieštarauja ir pateiktam šalių susirašinėjimui (b.l. 37-41, 2t. b.l. 60), iš kurio matyti, kad 2016-11-08 V. K. persiuntė elektroniniu paštu ieškovei leidimus kirsti mišką ir pasiteiravo dėl kito susitikimo, t.y. buvo suinteresuotas tęsti derybas, o ne jas nutraukti. Tik šalims nesusitarus dėl sandorio, ieškovė išrašė atsakovams PVM sąskaitas faktūras visai už biržių atrėžimą numatytai kainai plius PVM ir 2018-11-18 pateikė sąskaitas atsakovams apmokėti.
Tolesnis šalių susirašinėjimas 2016-11- 18-29, kurio metu trečiasis asmuo nesutiko su miškininko V. T. atliktų paslaugų kaina, teikdamas, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas, o kaina yra nepagrįstai didelė, sutikdamas dengti tik dalį išlaidų apie 300 Eur dydžio, liudytojų K. K., S. M. parodymų, duotų teisminiuose procesuose tiek šioje civilinėje byloje, tiek byloje Nr. e2-2206-488/2017 analizė, nuosekli atsakovų ir trečiojo asmens pozicija sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šalys 2016 m. spalio mėn. susitikimo metu susitarė, jog ieškovė pasirūpins atsakovams priklausančių sklypų biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbų atlikimu, trečiasis asmuo V. K. tai žinojo ir su tuo sutiko, o ieškovė žinojo, kad atsakovai parduos nenukirstą mišką didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, tačiau vis tiek sutiko prisiimti minėtų darbų atlikimo organizavimą; susitikimo metu buvo kalbama apie galimą paslaugų kainą, trečiasis asmuo sutiko prisiimti dalį šių paslaugų išlaidų, tačiau miškininko V. T. paslaugų kaina derybų metu nebuvo įvardinta. Taip pat nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad neįvykus sandoriui, išlaidas prisiims pardavėjai, t.y. atsakovai. Teismas kritiškai vertina liudytojų K. K., S. M. parodymus apie derybų metu nurodytą miškininko paslaugų kainą, apie susitarimą neįvykus sandoriui sumokėti visą miškininko dokumentų parengimo kainą. Liudytojai yra lojalūs ieškovės direktoriui, veikia toje pačioje verslo srityje. Liudytojų teiginiai, kad bylos nagrinėjimo metu jie pradėjo geriau prisiminti aplinkybes apie sudarytą žodžiu ieškovės direktoriaus ir atsakovo A. D. bei V. K. susitarimą dėl miškininko paslaugų apmokėjimo dydžio, sąlygų, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2017 m. birželio mėnesį, vertintini kritiškai, duodami parodymus liudytojai nebuvo nuoseklūs, kiekvieną kartą nurodė vis kitokias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo proceso metu poziciją dėl miškininko paslaugų apmokėjimo pakeitė ir pati ieškovė – ieškinyje ir 2017-01-06 pretenzijoje (b.l. 25) teigusi, kad buvo susitarta su atsakovais dėl miškininko paslaugų kainos mokėjimo lygiomis dalimis (1 t. b.l. 3l., 1.1 p.), pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ji teigia, kad šalys susitarė sutarties sudarymo metu išlaidas dengti lygiomis dalimis, o nesudarius sutarties kainą sumokėti įsipareigojo atsakovai (b.l. 174 1.4 p.). Remiantis nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad ieškovė pradėjusi derybas dėl nenukirsto miško perleidimo sandorio sudarymo, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie galimas miškininko paslaugas, nepasiūlydama paslaugų apmokėjimo sąlygų ir negaudama aiškaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, elgėsi nesąžiningai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).
Vertindamas atsakovų elgesį ir jų prievolę sumokėti už ikisutartinių santykių metu miškininko V. T. atliktą atsakovams priklausančių miško sklypų biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbą ieškovei, teismas atsižvelgia į tai, kad teisės aktas - Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (32.2. punktas) suteikia teisę privataus miško savininkui parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirstą mišką fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms tik su sąlyga - jeigu yra leidimas kirsti mišką arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia. Taip įstatymų leidėjas įtvirtina imperatyvią nuostatą, kurios laikytis yra privaloma sudarant specifinį - nenukirsto miško perleidimo ar naudojimo sandorį. Pareiga turėti leidimą kirsti mišką būtina, nes privačių miškų savininkai atsako už tinkamą miško naudojimą, atkūrimą ir priežiūrą, o už pareigų nevykdymą jiems gali būti taikoma atsakomybė. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą iki nenukirsto miško perleidimo sandorio sudarymo atsakovai privalėjo gauti leidimus kirsti mišką, o taip pat ir pasirengti biržių atrėžimo dokumentus. Teigti priešingai nėra pagrindo. Atsakovai neatskleidė teismui su trečiuoju asmeniu (asmenimis) sudaryto sandorio turinio, neteikė sutarties į bylą. Teismas kritiškai vertina atsakovų, trečiojo asmens, paaiškinimus, kad nenukirsto miško perleidimo sandorį jie sudarė nepateikdami pirkėjui leidimų kirsti mišką ir tik dėl to, kad pirkėjas pasiteiravo ar pardavėjai turi leidimus kirsti mišką, juos atidavė, nes atsakovams jų nebereikėjo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovų vardu veikęs trečiasis asmuo priėmė iš ieškovės V. T. parengtus dokumentus, būtinus leidimų kirsti mišką išdavimui, juos panaudojo leidimų išdavimui ir gautus leidimus perdavė nenukirsto miško pirkėjui, pasiūliusiam palankesnes sandorio sąlygas, nei ieškovė, tačiau ieškovei jos patirtų išlaidų nekompensavo, nors žinojo, kad paslaugos yra mokamos ir derybų metu prisiėmė dalies išlaidų kompensavimo prievolę. Toks atsakovų ir trečiojo asmens, veikusio atsakovų vardu, elgesys ikisutartinių santykių metu pripažintinas nesąžiningu, todėl atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei padarytus nuostolius.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė taikoma, kai nustatomos visos jai atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis).
Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis). LR Civilinis kodeksas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinio ryšio sampratą, numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvi priežastinio ryšio rūšys – tiesioginis priežastinis ryšys, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis priežastinis ryšys, kuomet dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų nebuvo tiesiogiai padaryta žalos, tačiau buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys nustatomas, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau jie prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą.
Ieškovės patirti nuostoliai yra V. T. apmokėtos paslaugos dydžio – 736,90 Eur. Iš šalių pateiktų miškininkų paslaugų atliekant biržių atrėžimo darbus matyti, kad kainos yra gana skirtingos, svyruoja nuo 350 Eur iki 700-800 Eur (2018 m. užklausos b.l. 196-197, 2 t. b.l. 20-22), panašios į ieškovės pateiktas, kainos yra skelbiamos viešai ir Panevėžio miškų urėdijos interneto puslapyje apie teikiamų paslaugų įkainius privačių miškų savininkams. Miškininkas dirbo 17 ha miško žemės plote, apklaustas liudytoju parodė, kad darbas miške užtruko kelias dienas, nes biržės atrėžiamos, medienos tūris skaičiuojamas dideliame žemės plote. Mažiausias miškininko nuvažiuotinas atstumas iš jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – 120 km į vieną pusę. Miškininko sąskaitoje nurodytas pravažiuotas 696 km atstumas atitinka važiavimą į objektą tris kartus. Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas V. T.. Medienos tūrio skaičiavimai sąskaitose yra ženkliai mažesni, nei buvo išduoti atsakovams leidimai kirsti mišką. Visuma aplinkybių nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. T. įrašė į 2016-11-08 sąskaitas nepagrįstai dideles atliktų darbų ir patirtų transporto išlaidų kainas.
Nuostoliai susiję su atsakovų nesąžiningu elgesiu netiesioginiu priežastiniu ryšiu – atsakovams sutikus, kad jų sklypuose ieškovė samdytų biržių atrėžimo darbus, sutikus padengti dalį išlaidų ir vėliau savo elgesiu patvirtinus susitarimo egzistavimą - priėmus atlikto darbo rezultatą ir jį panaudojus sandoriui su trečiuoju asmeniu sudaryti, ieškovė patyrė nuostolius.
Spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės dydžio teismas atsižvelgia į nustatytą abiejų derybų šalių pardavėjų bei pirkėjos nesąžiningą elgesį ikisutartinių santykių metu, ieškovės rizikos prisiėmimą dėl nuostolių atsiradimo ir mažina ieškovei priteistinų nuostolių atlyginimą iš atsakovų 50 procentų (CK 6.253 straipsnio 5 dalis) – ieškovei priteistina iš atsakovo A. D. 124,62 Eur, iš atsakovės R. K. – 243,83 Eur.
Byloje nustatyti šalių ikisutartiniai santykiai bei jų metu kilę nuostoliai, todėl teismas nebepasisako dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo.
Prievolė yra piniginio pobūdžio, neįvykdyta, todėl ieškovės reikalavimu iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 1d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Pretenzijos parengimo išlaidos 290,40 Eur (b.l. 25-27, 30-31) nelaikytinos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, išlaidos nebuvo patirtos išieškant skolą neteisminiu keliu pasinaudojus skolų išieškojimo įmonių paslaugomis ar pan. Pretenzija parengta advokato, todėl jai parengti patirtos išlaidos priskirtinos prie teisinės pagalbos teikimo – bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 1), 23 Eur už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (viso sumokėta 27 Eur žyminio mokesčio);
700 Eur R. K. patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2t. b.l. 61-63);
800 Eur V. K. patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 95-96);
290,40 Eur ieškovės patirtos pretenzijos parengimo išlaidos (b.l. 25-27, 30-31); 3085,40 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo teismo proceso metu išlaidos (2t. b.l. 23-41). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apmokėjo advokato pateiktą 2018-02-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001182 435,60 Eur sumai (2t. b.l. 34-35). Nurodyta suma sumokėta prieš pateikiant kasacinį skundą. Kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2018-02-28. 2018-03-07 skundą atsisakyta priimti, todėl bylinėjimosi išlaidas šioje dalyje prašoma paskirstyti procese nepagrįstai.
Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų 4,26 Eur pašto išlaidų, patirtų siunčiant atsakovams įspėjimus neapmokėjus ieškovės pateiktų apmokėjimui PVM sąskaitų faktūrų atmestinas. Ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą, neprašo priteisti skolos pagal jos parengtas PVM sąskaitas-faktūras, PVM sąskaitos-faktūros buvo parengtos ir pateiktos apmokėti atsakovams nepagrįstai, todėl pašto išlaidos nėra susijusios su byla (b.l. 19-24).
Ieškinys tenkinamas 50 procentų, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos paskirstytinos ieškovei ir atsakovams lygiomis dalimis – po 1,90 Eur.
Šalys ir trečiasis asmuo rungėsi procese lygiavertiškai - vedė bylą naudodamiesi teisininkų paslaugomis. Abiejų atstovų paslaugos buvo teiktos nuosekliai, profesionaliai. Tenkinus ieškinį 50 procentų, teismas turėtų atitinkamai paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas šalims, priteisdamas kiekvienai iš šalių po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, jas įskaitydamas. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad abi šalys ikisutartinių santykių metu elgėsi nesąžiningai viena kitos atžvilgiu – pirma ieškovė, o po to – ir atsakovai, veikdami per trečiąjį asmenį bei pats trečiasis asmuo; ginčas kilo dėl nedidelės sumos; ieškovė nepriėmė atsakovų atstovo pasiūlymo sumokėti 300 Eur už miškininko atliktus darbus, nedelsdama kreipėsi į advokatą ir patyrė faktiškai tokio paties dydžio išlaidas, kokias siūlė sumokėti trečiasis asmuo; atsakovai ir trečiasis asmuo byloje yra fiziniai asmenys, ieškovė – miškų verslu besiverčianti įmonė, finansiškai pajėgesnė pirkti brangesnes teisines paslaugas ir patirti didesnes bylinėjimosi išlaidas teismo proceso metu, ir daro išvadą, kad šioje byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalims.
Ieškovė sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį, todėl jai grąžintina 4 Eur žyminio mokesčio permoka, sumažinta iš jos priteistinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalimi. Viso ieškovei grąžintina 2,10 Eur.
Iš atsakovų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis iš dėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
- iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243,83 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 83 centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2017 m. kovo 1d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
- iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 124,62 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 62 centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2017 m. kovo 1d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Grąžinti ieškovei UAB „Dosas“, į.k. 300036355, 2,10 Eur (du eurus 10 centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. vasario 14 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1791, permoką. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.