Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė UAB „Dosas“ įkurta 2004 m., užsiima prekyba mediena ir nekilnojamuoju turtu. Jos direktorius E. S. turi didesnę kaip dešimties metų darbo patirtį prekybos miško mediena srityje. 2016 m. spalio mėnesį tarp ieškovės direktoriaus E. S. ir trečiojo asmens V. K., atstovaujančio sutuoktinę atsakovę R. K. bei jos brolį atsakovą A. D., įvyko derybos dėl stataus miško minėtuose žemės sklypuose pirkimo-pardavimo. Jose epizodiškai dalyvavo ir pats A. D.. Prieš derybas ieškovės atstovas susipažino su atsakovų pateiktu miškotvarkos projektu ir kartu su miško kirtimo darbus vykdančios įmonės atstovu S. M. faktiškai vietoje apžiūrėjo parduodamo miško plotus.

Derybų metu ieškovė pateikė kainos pasiūlymą, tačiau, siekiant tiksliai įvertinti parduodamos stačios medienos kiekį ir kokybę, pasiūlė atlikti biržių atrėžimo darbus, nes šio proceso metu įvertinamas medynų sklypų kirtimui atribojimas, paženklinami medžiai, nustatomas kirstinų medžių tūris. Be to, neatlikus biržių atrėžimo ir jų pagrindu neišėmus leidimų kirsti mišką šalys negalėjo baigti derybų dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (kirstinos medienos kiekio ir kokybės) neaiškumo, todėl šalys žodžiu susitarė dėl deryboms pratęsti reikalingų veiksmų atlikimo, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo užsakyti biržių atrėžimo paslaugas, o atsakovai įsipareigojo jų pagrindu išimti leidimus kirsti mišką. Šalys apkalbėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju šalys pasidalins biržių atrėžimo kaštus per pusę – po 300-350 Eur kiekviena, o nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties - visus biržių atrėžimo kaštus padengs atsakovai.

Vykdydamas žodinį susitarimą, ieškovės direktorius E. S. pas miškininką V. T. užsakė biržių atrėžimo darbus atsakovų žemės sklypuose. V. T. parengtus miškotvarkos dokumentus perdavė E. S., o jis per derybose tarpininkavusį K. K. perdavė dokumentus trečiajam asmeniui V. K.. Miškininko paslaugos buvo suteiktos greitai, kvalifikuotai, biržių atrėžimo darbai vyko dideliame plote, miškininkas turėjo vykti į objektą kelis kartus, todėl ieškovė mano, kad miškininko paslaugos atitiko jo atliktą darbą ir nebuvo nepagrįstai didelės.

2016-11-07 Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritoriniam poskyriui miško savininkai R. K. ir A. D., pasinaudoję ieškovės perduotais biržių atrėžimo dokumentais pateikė pranešimus apie ketinimą kirsti mišką jiems priklausančiuose miško sklypuose, atitinkamai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei gavo leidimus, kuriuos 2016-11-08 elektroniniu laišku V. K. persiuntė ieškovei ir paklausė dėl kito susitikimo tęsti derybas.

Atsakovai pardavė mišką kitiems asmenims, kuriems perdavė V. T. rengtus biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo dokumentus bei leidimus kirsti mišką, t.y. panaudojo juos su ikisutartiniais santykiais su ieškove nesusijusiais komerciniais tikslais.

Šalims nesudarius stataus miško pirkimo-pardavimo sutarties, nesumokėjus miškininkui už suteiktas paslaugas, ieškovė sumokėjo miškininkui V. T. už atliktas biržių atrėžimo paslaugas pagal pateiktą 2016-11-08 sąskaitą faktūrą Nr. 8 miško sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) - 249,24 Eur ir pagal 2016-11-08 sąskaitą faktūrą Nr. 9 miško sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) - 487,66 Eur. Sumokėjusi miškininkui už atliktas biržių atrėžimo paslaugas, ieškovė pateikė atsakovams apmokėjimui 2016-11-15 PVM sąskaitas faktūras Nr. 078/2016 ir Nr. 078/2016, atitinkamai 590,07 EUR ir 301,58 EUR sumai (įskaitant PVM), įtraukdama į sąskaitas miškininko V. T. atliktas paslaugas, ir 2016-11-18 išsiuntė įspėjimus, o 2016-11-29 - pakartotinius įspėjimus. Atsakovams neapmokėjus sąskaitų, ieškovė per advokatą 2017-01-06 išsiuntė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo.

LR CK 6.163 straipsnis įpareigoja šalis elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams bei įtvirtina nesąžiningos šalies pareigą atlyginti nuostolius. Atsakovų ir jų įgaliotinio elgesys šiurkščiai pažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) ikisutartiniuose santykiuose principus – atsakovams ir jų atstovui žodžiu susitarus su ieškovės atstovu dėl ikisutartiniams santykiams užbaigti reikalingų miškotvarkos paslaugų įsigijimo bei su jomis susijusių kaštų dengimo, susitarimo nesilaikė. Be to, iš ikisutartinių santykių su ieškove gautus miškotvarkos dokumentus ir leidimus atsakovai panaudojo atlygintinei sutarčiai su kitais asmenimis sudaryti. Taip atsakovai pažeidė iš CK 6.163 straipsnio kylančią pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl jų elgesys kvalifikuotinas kaip neteisėtas veikimas. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė išlaidas, kurios laikytinos tiesioginiais nuostoliais. Šios išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais veiksmais, nes nesant neteisėtų veiksmų šios išlaidos nebūtų atsiradusios. Dėl to iš atsakovo A. D. ieškovė prašo priteisti 249,24 Eur , o iš atsakovės R. K. - 487,66 Eur nuostolių atlyginimo. Siųsdama įspėjimus atsakovams ieškovė patyrė 4,26 Eur pašto išlaidų, kurios privalo būti atlygintos kaip į nuostolius įskaičiuojamos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė taip pat kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos ir dėl to patyrė 290,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurios turi būti atlygintos atsakovų. Minėti nuostoliai priteistini iš atsakovų lygiomis dalimis.

Tuo atveju, jeigu atsakovų veiksmuose nebūtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą, pripažinti atsakovus nepagrįstai praturtėjus ieškovės sąskaita. Atsakovai ieškovės sąskaita gavo miškotvarkos dokumentus ir jais pasinaudojo sudarydami atlygintinį sandorį su kitu subjektu. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovus nepagrįstai praturtėjus ieškovo sąskaita miškininkui V. T. sumokėtų lėšų suma.

Tenkinus ieškinį, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas visame bylos procese bylinėjimosi išlaidas.

2016 m. spalio mėnesį įvyko vienintelis susitikimas su ieškovės UAB „Dosas“ atstovu direktoriumi E. S., kuriame dalyvavo atsakovas A. D. ir trečiasis asmuo V. K.. Jo metu buvo išklausytas ieškovės atstovo pasiūlymas dėl atsakovų stačios medienos pirkimo-pardavimo sąlygų, tačiau šalys nesudarė jokių konkrečių ir aiškių galutinių nei žodinių, nei rašytinių susitarimų. Tuo pačiu metu atsakovai vykdė derybas su visomis į atsakovų pasiūlymą atsiliepusiomis įmonėmis ir šios faktinės aplinkybės ieškovės atstovui buvo žinomos. Ieškovės atstovas išreiškė pageidavimą savo iniciatyva ir savo sąskaita atlikti atsakovų miško biržių atrėžimą ir medienos tūrio skaičiavimą, kad galėtų įsivertinti perkamos medienos kiekį ir atsakovams pasiūlyti atitinkamą medienos pirkimo kainą. Ieškovė tokiu būdu siekė greičiau atsakovams pateikti pasiūlymą dėl medienos kainos ir taip įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones, su kuriomis, tuo pačiu metu atsakovai taip pat vedė derybas. Ieškovė nesitarė su atsakovais dėl miško biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo atsakovams priimtinos paslaugų apimties ir kainos, ieškovė nebuvo su miškininku V. T. iš anksto susitarusi dėl konkrečios atsakovų miško biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo paslaugų kainos, o miškininkui atlikus paslaugas ir perdavus darbo rezultatą ieškovei, nei miškininkas, nei ieškovė neprašė už atliktą darbą sumokėti, nes biržių atrėžimas ir medienos tūrio skaičiavimas buvo aktualus išskirtinai tik pačiai ieškovei, kuri tokiu būdu siekė vienintelio tikslo – atlikti paskaičiavimus ir pateikti perkamos medienos kainos pasiūlymą atsakovams. Todėl ieškovės atstovas E. S., būdamas verslo įmonės vadovu, neturėdamas jokio išankstinio rašytinio susitarimo su atsakovais, ieškovės vardu užsakydamas miškininko V. T. paslaugas, kurių nei apimties, nei kainos jokia forma nederino nei su pačiais atsakovais, nei su jų atstovu V. K., veikė ne atsakovų, bet išskirtinai ieškovės iniciatyva ir ieškovės rizika.

Ieškovė pateikė atsakovams medienos kainos pasiūlymą. Pasiūlyta kaina buvo per maža, mokesčių atžvilgiu pasiūlytas neskaidrus medienos nuosavybės perdavimo būdas - fiktyvus medienos dovanojimas, viešoje erdvėje surinkta neigiama informacija apie ieškovę, todėl ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.

Ieškovė nederino su atsakovais, trečiuoju asmeniu V. T. paslaugų apimties ir kainos, todėl atsakovai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus dėl jos iniciatyva ir rizika patirtų nesuderintų išlaidų kompensavimo. Atsakovų atstovas V. K. pateikė ieškovės vadovui E. S. kompromisinį kilusio ginčo pasiūlymą, tačiau pasiūlymas nebuvo priimtas, ieškovė pradėjo daryti teisinį spaudimą atsakovams, po to kreipėsi į teismą.

Ieškovės tikslas buvo atsakovų miško žemės sklypuose esančio stataus miško pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovais sudarymas. 2016 m. spalio mėnesį įvykusio susitikimo su atsakovų atstovu V. K. metu ieškovė tik aptarė kainos priklausomybę nuo stačios medienos kiekio ir kokybės bei kitas pirkimo-pardavimo sąlygas, tačiau galutinis susitarimas nebuvo sudarytas, nes ieškovė negalėjo baigti derybų dėl jai neaiškių atsakovų medienos kiekio ir kokybės. Biržių atrėžimas buvo aktualus būtent ieškovei, nes tik po biržių atrėžimo ir jų pagrindu išduotų leidimų kirsti mišką, ieškovei taptų aiškus kirstinos medienos kiekis ir kokybė, o tai leistų jai toliau derėtis su atsakovais dėl pagrindinės stataus miško pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Atsakovai, jų atstovas V. K. nėra profesionalūs medienos rinkos dalyviai. Tuo tarpu ieškovės veikla yra tiesiogiai susijusi medienos pirkimu-pardavimu. Atsakovų atstovas V. K. derybose su ieškove veikė ne kaip verslininkas ir ne dėl kitų verslininkų interesų, bet kaip fizinis asmuo dėl kitų fizinių asmenų - miško savininkų sutuoktinės R. K. ir jos brolio A. D. interesų. Būtent ieškovė, vesdama derybas ar prieš imdamasi kokių nors veiksmų, privalėjo žinoti, jog preliminarūs susitarimai, kurie bus pagrindas pagrindiniai sutarčiai sudaryti, turi būti rašytiniai, o jų formos reikalavimo nesilaikymas preliminarų susitarimą daro negaliojantį. Nesant rašytinio susitarimo ir dėl to negaliojančio susitarimo pagrindu, ieškovės susitarimas su V. T. dėl jo paslaugų užsakymo, neturint atsakovų išankstinio pritarimo ar rašytinio sutikimo dėl biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo paslaugų kainos apmokėjimo, pripažintinas ieškovės veikimu savo iniciatyva ir savo rizika. Todėl, ieškovės sąmoningai prisiimta nuostolių atsiradimo rizika savo iniciatyva užsakant ir apmokant miškininko paslaugas be atsakovų sutikimo, nėra pagrindas civilinei atsakovų atsakomybei atsirasti, nes dėl ieškovės sąmoningai patirtų nuostolių nėra kalti atsakovai. Tarp ieškovės sąmoningų nuostolių ir atsakovų veiksmų (neveikimo) nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nėra atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės reikalavimas atsakovams atlyginti ieškovės sąmoningai patirtus nuostolius yra nepagrįstas.

Ieškovė, sumokėjusi miškininkui už atliktas biržių atrėžimo paslaugas, parengė ir pateikė atsakovams apmokėjimui 2016-11-15 PVM sąskaitas faktūras Nr. 078/2016 ir 077/2016 atitinkamai 590,07 Eur ir 301,58 Eur sumai. Tačiau ieškovė darbų neatliko, nepatyrė transporto išlaidų, tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai apskaitė ūkines operacijas, kurių faktiškai neatliko. Tokie atsakovės veiksmai prieštarauja LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, 12 straipsnio nuostatoms, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatoms.

Civilinio kodekso 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties. CK 6.163 straipsnio 3 dalis numato, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (4 dalis).

Nustatyta, kad atsakovė R. K. yra 15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovas A. D. - 3,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (1t. b.l. 66, 67). 2015-04-01 Valstybinėje miškų tarnyboje patvirtintas 2015-2024 metams atsakovams priklausančių miško sklypų miškotvarkos projektas reg. Nr. 51663 (2t. b.l.3-17). 2016 m. atsakovai nusprendė parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esantį nenukirstą mišką kirtimui. Atsakovės R. K. ir atsakovo A. D. vardu ieškant potencialių pirkėjų žodinio susitarimo pagrindu veikė atsakovės R. K. sutuoktinis trečiasis asmuo V. K.. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Ieškovė UAB „Dosas“ veikianti nuo 2004 m., užsiimanti prekyba mediena ir nekilnojamuoju turtu (ieškovės direktoriaus E. S. paaiškinimai), 2016 m. spalio mėnesį, tarpininkaujant ieškovės direktoriaus E. S. ir V. K. pažįstamam asmeniui K. K., atstovaujama direktoriaus E. S., atvyko pas trečiąjį asmenį V. K. ir A. D. tartis dėl atsakovų parduodamo nenukirsto miško nupirkimo. Iš ieškovės direktoriaus paaiškinimų, trečiojo asmens V. K. paaiškinimų, liudytojo S. M. parodymų nustatyta, kad ieškovės direktorius E. S., prieš atvykdamas pas V. K. į susitikimą, susipažino su atsakovų turimu miškotvarkos projektu ir nuvykęs natūroje ne vieną kartą apžiūrėjo parduodamo stataus miško plotus su S. M., besiverčiančiu miško kirtimo darbais. E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis turi ilgametę darbo patirtį, todėl miškotvarkos projektas ir miškų ūkio paskirties sklypų apžiūrėjimas su potencialaus rangovo atstovu leido jam įvertinti parduodamo stataus miško būklę bei pateikti kainos pasiūlymą trečiajam asmeniui V. K. ir atsakovui A. D..

Miškininkas V. T. ieškovės direktoriaus užsakymu atliko biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbus, už kurių atlikimą 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė sąskaitas faktūras Nr. 8 249,24 Eur sumai ir Nr. 9 487,66 Eur sumai (b.l. ). 736,90 Eur buvo sumokėta V. T. 2016-12-27 mokėjimo pavedimu Nr. 1769 (1t. b.l. 32). Atsiskaitymo faktas paneigia liudytojo V. T. parodymus, kad UAB „Dosas“ atsiskaitė su juo netrukus po darbų atlikimo, patvirtina liudytojo V. T. parodymus, kad susitarimas dėl biržių atrėžimo buvo sudarytas su ieškove, o ne su atsakovais, todėl miškininkas, nors bendravo su V. K. atliekant biržių atrėžimo darbus, tačiau neprašė, nesitarė su atsakovais, o jie - neturėjo pagrindo mokėti V. T. už paslaugas; paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovams parengtos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros ieškovės vardu buvo po to, kai atsakovai gera valia nesumokėjo miškininkui už darbą.

2016 m. lapkričio 15 d. ieškovė minėtų sąskaitų pagrindu parengė savo PVM sąskaitas faktūras serija DS Nr. 078/2016 R. K. – 590,07 Eur sumai ir Nr. 077/2016 A. D. – 301,58 Eur sumai (b.l. 17,18). Pagrįsti atsakovų ir trečiojo asmens argumentai, kad ieškovė pati neatliko PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, nepatyrė transporto išlaidų, nebuvo apmokėjusi minėtų V. T. sąskaitų, todėl neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo minėtas sąskaitas išrašyti tokio turinio, kokios pateiktos byloje, ir jas pateikti apmokėjimui atsakovams, papildomai už jas apskaičiuodama PVM. Patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė nebeprašo priteisti piniginių lėšų pagal minėtas sąskaitas, nuostolių atlyginimas grindžiamas kitais įrodymais, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis Miškotvarkos projektu bei pateikus miškininko V. T. biržių atrėžimo bei medienos tūrio skaičiavimo dokumentus, 2016 m. lapkričio 7 d. miškų savininkams R. K. ir A. D. buvo išduoti leidimai kirsti mišką, atitinkamai serija A Nr. 025768 ir Nr. 025767 (b.l. 15, 16, 2 t. b.l. 3-17).

Šalių 2016 m. spalio mėnesio susitikimą ir pokalbį dėl nenukirsto miško pardavimo bei tolesnius šalių atliktus veiksmus yra pagrindas pripažinti ikisutartiniais santykiais. Į atsakovų, atstovaujamų V. K., pateiktą pasiūlymą neapibrėžtam asmenų ratui sudaryti nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį pagal miškotvarkos projekto duomenis, atsiliepusi ieškovė pateikė negalutinį pasiūlymą pirkti mišką. Tiek ieškovė, tiek atsakovai laisvai pradėjo derybas ir derėjosi, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Derybų metu ieškovė pasiūlė atlikti biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbus, atsakovas A. D. ir R. K. sutuoktinis, veikdamas R. K. ir A. D. vardu, V. K. sutiko, kad tokie darbai atsakovams priklausančiuose sklypuose būtų atliekami, žinojo, kad darbus atlieka miškininkas V. T., V. K. turėjo jo kontaktinius duomenis ir su juo bendravo. Atliktą miškininko darbą atsakovų vardu priėmė V. K. ir atsakovai biržių atrėžimo bei medienos tūrio skaičiavimo dokumentus panaudojo leidimų kirsti mišką išdavimui. Derybos dėl sutarties sudarymo iš esmės nutrūko po to, kai atsakovai nesutiko parduoti ieškovei nenukirsto miško, ieškovei pasiūlius netenkinusią atsakovų kainą pagal leidimuose kirsti mišką nurodytus duomenis.

Preliminaria sutartimi laikomas susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, teigdami apie preliminaraus susitarimo sudarymą, nenurodė teismui ir tokios aplinkybės nebuvo nustatytos įrodymų tyrimo metu - kokiomis sąlygomis buvo sutarta sudaryti pagrindinę sutartį – koks sandoris bus sudaromas dėl nenukirsto miško perleidimo ieškovei, koks kiekis miško, kokiuose sklypuose bus parduodamas ir už kokią kainą, kokie paruošiamieji darbai turi būti atlikti iki pagrindinio sandorio sudarymo, kada turi būti sudarytas pagrindinis sandoris. Kaip minėta, šalių derybos dėl sandorio sudarymo nutrūko šalims nesusitarus tiek dėl kainos, tiek dėl sutarties objekto – derybų metu atsakovai siūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovė siūlė kaip vieną iš galimų sandorių dovanojimo sandorį. Taigi, byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad šalys žodžiu sudarė preliminarią nenukirsto miško pirkimo pardavimo sutartį, todėl atsakovų argumentai dėl preliminaraus sandorio negaliojimo pagrindų atmestini.

Vertinant šalių argumentus dėl leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui turėjimo sudarant nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį, kaip būtino dokumento sutarties dalykui apibrėžti ir sutarčiai sudaryti, teismas atsižvelgia į sekančias bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai turi 2015-2024 m. metams parengtą miškotvarkos projektą. Atsakovams priklausančios valdos turi eilę sklypų, kuriuose numatytos skirtingos leidžiamos vykdyti ūkinės priemonės. Miškotvarkos projekto miško žemės plane yra pažymėtos biržių eilės, kirtimo eiliškumas, pateiktas taksoraštis, miško kirtimų žiniaraštis.

LR Miškų įstatymo 2 straipsnio 14 punktas pateikia miško naudotojo sąvoką. Tai - juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miško ir miško išteklių naudojimo teisę. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis numato, kad miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai <...>). Pagal šią tvarką numatytais atvejais teisė vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą įgyjama gavus nustatytos formos leidimus. <...>. LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 32.2. punktas numato, kad privataus miško savininkas turi teisę pagal tarpusavio susitarimą parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirstą mišką fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu yra leidimas kirsti mišką arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia.

LR aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad leidimas išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą, valstybinio miško ar žemės valdytojui arba jo įgaliotam asmeniui, miško naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miško ir miško išteklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus <...>. Aprašo 8 punktas numato, kad leidimai išduodami remiantis vidinės miškotvarkos projektais <...>, vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Aprašo 38 punktas numato, kad privačių miškų savininkai pateikia raštu arba per ALIS Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu ir Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nustatytus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus. 20 punktas numato, kad leidimas privataus miško savininkui pildomas dviem egzemplioriais, o leidimas kirsti mišką valstybinio miško valdytojui ar naudotojui <...> pildomas trimis egzemplioriais (19 p.).

LR Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 punktas pateikia biržės sąvoką - tai miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintos Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės reglamentuoja biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose ir jų įvertinimą valstybiniuose miškuose (1 punktas). Biržių atrėžimas ir įvertinimas yra medynų sklypų kirtimui atribojimas ir apmatavimas, medžių ženklinimas, kirstinų medžių tūrio nustatymas bei nenukirsto miško įvertinimas patvirtintomis kainomis (2 punktas). Taisyklės reglamentuoja kaip yra nustatomas kirstinų medžių tūris atrėžiant biržes privačiuose miškuose, kuriems yra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas ir kai tokio projekto nėra. Taisyklių 51 punktas numato, kad privačių miškų biržių atrėžimo dokumentuose įrašoma miško savininko (savininkų) vardas, pavardė. Taisyklių 47 punktas numato, kad nenukirstas miškas apskaitomas kietmetriais (ktm). Biržės tūris rašomas 0,1 ktm tikslumu. Tais atvejais, kai valstybės įmonės miškų urėdijos numato parduoti nenukirstą mišką pagal nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis, leidimai kirsti mišką išduodami pagal pateiktus biržių sąrašus su nurodytu apytikriu tūriu. Neparduodant nenukirsto miško, leidime kirsti mišką nurodomas numatomas iškirsti apytikris tūris. Pagal taisyklių 48 punktą, parduodant nenukirstą mišką, pirkėjui pageidaujant, atliekamas kontrolinis kirstinų medžių tūrio matavimas. Kontrolinis matavimas atliekamas pakartotinai permatuojant tuo pačiu metodu, koks buvo naudotas pirminio matavimo metu. Nepriklausomai nuo to, kokie pakartotinio matavimo rezultatai, jie priimami kaip teisingi.

Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų 4,26 Eur pašto išlaidų, patirtų siunčiant atsakovams įspėjimus neapmokėjus ieškovės pateiktų apmokėjimui PVM sąskaitų faktūrų atmestinas. Ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą, neprašo priteisti skolos pagal jos parengtas PVM sąskaitas-faktūras, PVM sąskaitos-faktūros buvo parengtos ir pateiktos apmokėti atsakovams nepagrįstai, todėl pašto išlaidos nėra susijusios su byla (b.l. 19-24).