Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6661-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-30
Bylos Nr.: I-6661-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01280-2016-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: R. Č.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-6661-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01280-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.17; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. kovo 28 d. skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (dėl diskriminavimo, pažeistų teisių) (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (ten atlieka bausmę) direktorių, prašydamas leisti įsigyti akvariumą, žuvyčių, gėlių ir jas auginti, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, o apskundus sprendimą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), skundas buvo atmestas. Seimo kontrolierius 2015 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-747, ištyręs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad skundas yra pagrįstas ir pareiškėjas yra diskriminuojamas, o tai yra šiurkštus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnio pažeidimas, taip pat rekomendavo Departamentui keisti teisinį reglamentavimą.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė naują 2015 m. lapkričio 5 d. prašymą leisti auginti gėles, įsigyti / turėti akvariumą ir auginti žuvytes, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, pareiškėjas ir toliau diskriminuojamas.

2.3. Pasak pareiškėjo, kitose laisvės atėmimo vietose (Marijampolės, Alytaus, Kybartų pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje) leidžiama įsigyti ir auginti gėles, visuose Lietuvos pataisos namuose yra akvariumai, leidžiama juos turėti ir auginti žuvytes (net Lietuvos Respublikos Prezidentė padovanojo akvariumą Panevėžio pataisos namams), o kai kuriuose pataisos namuose leidžiama auginti ir kanarėles, Kybartų pataisos namuose nuteistieji augina ir šunį. Be to, remiantis žiniasklaida, nuteistiesiems leidžiama auginti daržoves, turėti savo daržus, medelius. Vilniaus PN visa tai neleidžiama, taigi, Lietuvos pataisos įstaigose taikomi dvigubi standartai, nors įstatymai ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) šiuo atveju turi būti taikomi vienodai.

2.4. Pareiškėjas nurodo, kad gėlių auginimas, žuvyčių priežiūra yra gėris, nusiraminimas, integracija į visuomenę, tačiau Vilniaus PN kartu su Departamentu sąmoningai veikia taip, kad kaliniai patirtų kuo daugiau įkalinimo blogybių, kad nebūtų jokio gėrio, jokio užsiėmimo, kad nuteistieji, taigi, ir pareiškėjas, būtų izoliuoti nuo gamtos ir nuo normalaus gyvenimo, kad matytų tik sienas ir tvoras, tokiais veiksmais bukina žmogų, daro jį blogesniu, o ne leidžia ruoštis išėjimui į laisvę, nevykdo integracijos. Taigi, pareiškėjas yra diskriminuojamas, o Departamentas neužkerta tam kelio, todėl pareiškėjui dėl jo diskriminavimo, dėl patyčių, dėl pareiškėjo teisių pažeidimo priteistina prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu kategoriškai nesutinka, nes skunde pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 59–62).

1. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę BVK, pagal jo 10 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis; bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pažymėtina, kad nei BVK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir PĮ taisyklės) (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje ir naujoje redakcijose) neįtvirtinta galimybė nuteistiesiems nei gauti, nei įsigyti akvariumą ir kambarines gėles. Taigi, Vilniaus PN 2015 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 42-211(1) ir 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 42-1134 yra visiškai pagrįsti ir teisėti, tą patvirtino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D- 2015/1-747. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. balandžio aprobuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 89 punkte konstatuota, jog BVK 96 straipsnio 1 dalyje ir PĮ taisyklėse nurodytas daiktų sąrašas plečiamai administracinių teismų praktikoje nėra aiškinamas.

2. Dėl žalos

2.1. Pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, nenustačius bent vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią jis įvertino 1 000 Eur, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), priežastinio ryšio tarp šių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos, be to, nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant tariamai buvusio neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Taigi, nėra pagrindo spręsti skunde nurodytų aplinkybių poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Įrodymų, kad Vilniaus PN administracija žemintų pareiškėjo orumą ar kitaip jį diskriminuotų, pareiškėjas nepateikė.

2.2. Remiantis LVAT praktika, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, jie turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT administracinė byla Nr. A17-1001/2007).

2.3. Pareiškėjas nepagrindžia, kaip apskaičiavo neturtinės žalos dydį, nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos kilimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pažymėtina, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjui žalos nepadarė, o nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, reikalavimas atlyginti žalą negali būti pripažintas pagrįstu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

III

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 23–26, 41–44).

1. Departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. skundas dėl Vilniaus PN 2015 m. kovo 16 d. rašto Nr. 42-211(1), kuriame pareiškėjui atsakyta į jo 2015 m, vasario 16 d. prašymą leisti turėti akvariumą su žuvytėmis, kurį jam perduotų giminaitis, ir 2015 m. vasario 19 d. prašymą leisti, kad jam į pataisos namus perduotų daugiametę gėlę. Pareiškėjas 2015 m. kovo 16 d. skunde nurodė, kad nesutinka su Vilniaus PN atsakymu, kuriame nebuvo tenkinti pareiškėjo prašymai. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. skundą, konstatavo, kad minėtas Vilniaus PN direktoriaus raštas yra pagrįstas, parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų; Departamentas padarė išvadą, kad Vilniaus PN direktoriaus sprendimas neleisti pareiškėjui perduoti kambarines gėlės ir akvariumą su žuvytėmis yra teisėtas, o pareiškėjo skundas – nepagrįstas.

Ginčas iš esmės kilęs tarp pareiškėjo ir Vilniaus PN, Departamentas šį ginčą nagrinėjo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, taigi, tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Departamento, o Vilniaus PN direktoriaus raštas Nr. 42-211(1).

2. Nors kambarinės gėlės ir akvariumas su žuvytėmis nebuvo įtrauktas (aktualūs teisės aktai iki 2016 m. balandžio 1 d.) į BVK 1 priede patvirtintą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą bei PĮ taisyklių 19 priede patvirtintą Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) būtiniausiųjų reikmenų sąrašą, tačiau gėlės, akvariumas ir akvariumų žuvytės neįtraukti ir į Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakyme Nr. V-172 patvirtintą Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų būtiniausių reikmenų asortimentą (rekomenduojamas ir pataisos įstaigose veikiančiose parduotuvėse), taip pat į BVK 96 straipsnį bei PĮ taisyklių 173 punktą, kurie reglamentuoja nuteistųjų teisę naudotis šiose teisės aktų normose nurodytais įsigytais ar nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais BVK 96 straipsnyje išvardytais ir kitais PĮ taisyklėse nurodytais daiktais. Įgyvendinant BVK XIV skyriaus nuostatas dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų materialinio aprūpinimo priimtame poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto rengimams organizuoti skirto inventoriaus normose – taip pat neįtraukti gėlės, akvariumas ir akvariumų žuvytės.

Motyvuojamoji dalis

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. BVK 92 straipsnio 2 dalis nustato, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato PĮ taisyklės, o PĮ taisyklių 18 priede (nuo 2016 m. balandžio 1 d.) Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše gėlės, akvariumai ir akvariumų žuvytės taip pat nenumatyti.

3. Vilniaus PN – specifinė įstaiga, kurios tikslas – vykdyti laisvės atėmimo bausmes. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakyme Nr. 1R-65 patvirtintų Vilniaus PN nuostatus Vilniaus PN, siekdami veiklos tikslo, atlieka, be kita ko, šias funkcijas: užtikrina įstaigoje laikomų nuteistųjų buities sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas; užtikrina įstaigoje laikomų nuteistųjų maitinimą ir materialinį aprūpinimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas normas; vykdo nuteistųjų socialinę reabilitaciją, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, savanoriais, siekdami užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą; organizuoja nuteistųjų užimtumą darbu įstaigoje ir už jos teritorijos ribų; organizuoja įstaigoje laikomų nuteistųjų užimtumą naudinga bei tikslinga veikla; nustatyta tvarka įsigyja reikalingos įrangos, medžiagų ir kitų vertybių; užtikrina higienos, sanitarinių ir priešepideminių reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, medicininių priešepideminių priemonių vykdymą. Vilniaus PN administracija žino įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, todėl pati objektyviai ir kompetentingai gali spręsti klausimus, susijusius su nuteistųjų laikymu, jų socialine reabilitacija.

4. Pagal BVK 136 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, jį sudarant turi dalyvauti nuteistasis (BVK 137¹ straipsnio 1 dalies). Taigi, pareiškėjas gali pats aktyviai dalyvauti savo socialinės reabilitacijos procese ir išreikšti pageidavimus dėl socialinės reabilitacijos priemonių parinkimo.

5. Pareiškėjas deklaratyviai teigia apie jo Vilniaus PN galimai pažeistas teises. Pareiškėjo hipotetinis aiškinimas apie jo galimą diskriminavimą Vilniaus PN negali būti laikomas pagrindu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad negali auginti gėlių, dėl to jaučiasi diskriminuojamas, tačiau nenurodo, ar reiškė pageidavimą dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, ar jam nebuvo leista dalyvauti, pavyzdžiui, Departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose organizuotame socialiniame projekte „Žalioji oazė“, kuriuo siekiama skatinti teigiamus nuteistųjų asmenybės pokyčius, vykdant agrokultūrinę, ekologinę veiklą.

6. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtą veiksmų ir atsiradusios žalos, teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktuose nustatytų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) kilo būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, galimai siekdamas tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Taigi, žalai kilti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą.

7. Atsižvelgiant į CK 6.271 straipsnio 1 dalį, 6.273 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 nuostatas, taip pat į tai kad pagal skundą žala pareiškėjui galimai kilo dėl Vilniaus PN darbuotojų veiksmų, šioje byloje atsakovės atstovu turi būti Vilniaus PN, todėl Departamento procesinė padėtis keistina į trečiojo suinteresuoto asmens.

IV

Teismo posėdyje pareiškėjas R. Č. rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. vasario 16 d. prašymą (reg. Nr. 29-103(1)), kuriame pareiškėjas prašė leisti turėti akvariumus, auginti žuvytes (b. l. 30–31, 48–49), ir į 2015 m. vasario 19 d. prašymą (reg. Nr. 29-110(1)), kuriame pareiškėjas prašė leisti auginti gėlę (b. l. 31, 49), 2015 m. kovo 16 d. rašte Nr. 42-211(1) „Dėl prašymų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas), be kita ko, nurodė: nuteistųjų teisę gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius pakeltus su spauda reglamentuoja BVK 95 straipsnis, kurio 1 dalyje reglamentuota, kad nuteistiesiems leidžiama per 6 mėn. gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį, kuriame yra įtvirtinta norma, kad pašto ar perduodamame siuntinyje gali būti tik drabužiai ir avalynė; nuteistųjų teisę naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais reglamentuoja BVK 96 straipsnis, kurio 1 dalyje patikslinta, kad kiti daiktai yra išvardyti PĮ taisyklėse; baigtinis leidžiamų naudoti nuteistųjų įsigytų ar jiems perduotų daiktų sąrašas įtvirtintas PĮ taisyklių 173 punkte; pareiškėjo prašomų daiktų (akvariumo ir kambarinės gėlės) nėra PĮ taisyklių 173 punkto baigtiniame sąraše, Vilniaus PN direktoriaus sprendimu pareiškėjo artimiesiems nebus leista perduoti pareiškėjui minėtų daiktų (b. l. 5, 29, 47).

2. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. skundą dėl Rašto (b. l. 27–28, 45–46), 2015 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 2S-1630 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, be kita ko, nurodė: Vilniaus PN Rašte, atsakant į pareiškėjo 2015 m. vasario 16 d. ir 19 d. prašymus dėl leidimo įsigyti gėlę ir akvariumą su žuvytėmis, nurodyta, jog vadovaujantis BVK 95 ir 96 straipsniais bei PĮ taisyklių 173 punktu pareiškėjo artimiesiems nebus leista perduoti pareiškėjui kambarinės gėlės ir akvariumo su žuvytėmis; Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, parengtas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka; individualų administracinį aktą turi pasirašyti jį priėmęs pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovas, jo pavaduotojas ar įgaliotas asmuo, individualus administracinis aktas turi būti patvirtintas antspaudu), o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (b. l. 32, 50).

3. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, ištyręs apreiškėjo skundą dėl Vilniaus PN administracijos sprendimo, kuriame atsisakyta leisti pareiškėjo artimiesiems perduoti jam norimas kambarines gėles ir akvariumą su žuvytėmis, bei Departamento rašto, kuriame pareiškėjo skundas dėl minėto Vilniaus PN sprendimo buvo pripažintas nepagrįstu, 2015 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-747 „Dėl R. Č. skundo prieš Vilniaus pataisos namus ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“ (toliau – ir Pažyma) pareiškėjo skundo dalį dėl Vilniaus PN ir Departamento sprendimų neleisti pareiškėjo artimiesiems perduoti jam kambarines gėles ir akvariumą su žuvytėmis teisėtumo ir pagrįstumo atmetė, skundo dalį dėl nuteistųjų lygybės principo pažeidimo, taikant bausmių vykdymo įstatymus, pripažino pagrįsta (b. l. 7–17). Pažymoje, be kita ko, nurodyta:

3.1. Dėl Vilniaus PN ir Departamento sprendimų neleisti pareiškėjo artimiesiems perduoti jam akvariumą su žuvytėmis bei kambarines gėles teisėtumo ir pagrįstumo

BVK neįtvirtinta galimybė nuteistiesiems nei gauti (akvariumai ir gėlės negali būti perduodami kaip siuntinys – pagal BVK 95 straipsnį, taip pat neįtraukti į PĮ taisyklių 173 punkte pateiktą įsigytų ar perduotų daiktų, kuriais leidžiama naudotis nuteistiesiems, sąrašą), nei įsigyti (akvariumas ir gėlės nepriskiriami būtiniausiems reikmenims, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pagal BVK 92 straipsnį) akvariumą arba kambarinių gėlių. Vadinasi, Vilniaus PN direktorius teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų leisti jo artimiesiems perduoti pareiškėjui kambarinę gėlę ir akvariumą, o Departamentas pagrįstai atmetė skundą dėl šio sprendimo kaip nepagrįstą, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

3.2. Dėl nuteistųjų lygybės principo pažeidimo taikant bausmių vykdymo įstatymus

Skirtingose laisvės atėmimo įstaigose bausmę atliekantiems nuteistiesiems nesudarytos vienodos galimybės laikyti akvariumus ir auginti kambarines gėles, be to, laisvės atėmimo įstaigų administracijos gali piktnaudžiauti, priimdamos sprendimus dėl akvariumų su žuvytėmis ar kambarinių gėlių laikymo (pavyzdžiui, neleisdamos laikyti akvariumų su žuvytėmis laisvės atėmimo įstaigų administracijos remiasi Pažymos 26 punkte pateiktais argumentais, o leisdamos nepaaiškina, kodėl šie argumentai netaikomi), t. y. nenustatyti bendri kriterijai, kada nuteistiesiems gali būti leidžiama laikyti akvariumus su žuvytėmis arba auginti kambarines gėles. Vadinasi, šiuo atveju nesilaikoma BVK įtvirtinto nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principo (arba plačiąja prasme – Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo). Taigi, pareiškėjo skundo dalis dėl nuteistųjų lygybės principo pažeidimo, taikant bausmių vykdymo įstatymus, pripažįstama pagrįsta.

3.3. Seimo kontrolierius Departamento direktorei rekomenduoja įvertinti galimybę nustatyti (keisti) teisinį reglamentavimą, kad laisvės atėmimo įstaigose bausmę atliekantiems nuteistiesiems būtų užtikrintos vienodos galimybės auginti kambarines gėles, o esant sąlygoms – ir prižiūrėti akvariumus.

4. Departamentas, išanalizavęs Pažymoje pateiktą rekomendaciją, 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 1S-3429 „Dėl informacijos pateikimo“ Seimo kontrolieriui, be kita ko, nurodė: Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad dauguma BVK pakeitimų įsigalios 2016 m. balandžio 1 d. ir dėl to numatoma PĮ taisykles, Areštinių vidaus tvarkos taisykles išdėstyti nauja redakcija, siūlys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai į minėtų teisės aktų naujas redakcijas įtraukti ir nuostatas dėl nuteistųjų teisės auginti (įsigyti) gėles ir, esant sąlygoms, prižiūrėti akvariumus; Departamento direktoriaus 2015 m. liepos 24 d. įsakyme Nr. V-347 patvirtintas Socialinio projekto „Žalioji oazė“ aprašas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti teigiamus suimtųjų ir nuteistųjų asmenybės pokyčius, vykdant agrokultūrinę, ekologinę veiklą, besivadovaudamos šiuo aprašu, laisvės atėmimo vietų įstaigų administracijos sudaro galimybes nuteistiesiems ir suimtiesiems auginti ir prižiūrėti gėles, sezono metu – daržoves (b. l. 33, 51).

5. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 5 d. prašymą, kuriame pareiškėjas pakartotinai prašė leisti jo draugams perduoti jam akvariumą su žuvytėmis, 2015 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 42-1134 „Dėl informacijos pateikimo“, be kita ko, nurodė, kad į šį klausimą pareiškėjui atsakyta Rašte, taip pat pareiškėjui pakartotinai pranešta, kad jo draugams nebus leista perduoti jam akvariumo su žuvytėmis, nes tai nenustatyta galiojančiuose laisvės atėmimo bausmės atlikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (b. l. 4).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar pareiškėjo R. Č. reikalavimas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jam Vilniaus pataisos namuose nėra leidžiama augintis gėles, laikyti žuvytes, kad jis diskriminuojamas, yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalaujamų daiktų (gėlių, akvariumų, žuvyčių) turėjimas įkalinimo įstaigose priklausė ir tebepriklauso įkalinimo įstaigų administracijos diskrecijai. Antai, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 ir 95 straipsnio nuostatas būtiniausių daiktų ir perduotinų siuntiniais daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kuriose, pareiškėjo prašymų, aktualių šiai bylai, pateikimo metu, apskritai nebuvo numatyta galimybė nuteistiesiems turėti/perduoti gėles, akvariumus, žuvytes. Vadinasi, Vilniaus pataisos namų administracija teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų leisti jo artimiesiems perduoti pareiškėjui kambarinę gėlę ir akvariumą, o Departamentas pagrįstai atmetė skundą dėl šio sprendimo kaip nepagrįstą. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Seimo kontrolierius 2015 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-747 „Dėl R. Č. skundo prieš Vilniaus pataisos namus ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“ (b. l. 7-17).

Tačiau teismas taip pat pabrėžia, kad skirtingose įkalinimo įstaigose ir net jų korpusuose galėjo ir gali būti nustatytas nevienodas režimas pareiškėjo reikalaujamų daiktų (gėlių, akvariumų, žuvyčių) turėjimui, nes tai yra įkalinimo įstaigų administracijos diskrecija (dabar galiojančių (nuo 2016 m. balandžio 1 d.) Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji su įstaigos direktoriaus leidimu gali turėti reikmenis, skirtus užsiimti individualia kūrybine veikla (teismo vertinimu, tai ir gėlytės, ir akvariumai su žuvytėmis, nes, pvz., gėles galima formuoti kaip bonsus ar kitaip kūrybiškai auginti, akvariumuose galima statyti pilis žuvims, ir pan.)). Svarbiausia, kad būtent toje įstaigoje, jos padalinyje laikomi asmenys nebūtų diskriminuojami. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog būtų diskriminuojamas tuose pačiuose Vilniaus pataisos namuose, tai, teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl jo teisių pažeidimo.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

Kadangi šioje administracinėje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas, kitaip pažeidžiamos jo teisės, nenustatytas ir neturtinės žalos faktas, tai pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis