Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-579-948/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
2-579-948/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
Biržų „Saulės“
Advokatai
Algimantas Kolpertas, Jaroslavas Buinauskas
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-579-948/2013Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00479-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8.; 125.7. (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 23 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,

sekretoriaujant Žydrei Kabelienei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui Jaroslavui Buinauskui, atsakovo Biržų „Saulės“ gimnazijos atstovui Dainiui Korsakui, atstovui advokatui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Biržų „Saulės“ gimnazija dėl neteisėto atleidimo iš darbo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. V. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas panaikinti Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus 2013-05-03 įsakymus Nr. P-84 ir P-85, ir ieškovą grąžinti į prieš tai buvusias pareigas bei jam išieškoti vidutinį jo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Taip pat prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas V. K. posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė pilnai. Nurodė, kad buvo atleistas iš darbo neteisėtai; jam buvo taikyta per griežta nuobauda. Direktorius, atsižvelgęs į komisijos išvadas, atleido iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Mano, kad šiurkštų pažeidimą gali įrodyti tik teismas, o ne mokykla. Pripažino, kad buvo konfliktas su mokiniu J. S., kuris jo atžvilgiu panaudojo necenzūrinius žodžius; dėl to pasijuto labai pažemintas, įžeistas. Fizinio sąlyčio su mokiniu nebuvo, nesmūgiavo, buvo tik smūgių imitacija. Kai vyko susistumdymas, galėjo netyčia nagu kliudyti veidą. Komisija, tyrusi įvykį, netinkamai atliko savo darbą; nė karto nebuvo komisijos apklaustas, nebuvo apklausti ir visi liudytojai, komisija pasinaudojo jo rašytiniu paaiškinimu, kurį rašė iškarto po konflikto, susijaudinęs. Prašo ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti drausminę nuobaudą ir grąžinti į darbą.

Atsakovo Biržų „Saulės“ gimnazijos atstovas D. Korsakas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas atleistas iš darbo pagrįstai, nes padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - prieš mokinį panaudojo emocinį ir fizinį smurtą. Konfliktą išprovokavo mokytojas, neteisingai bendraudamas su mokiniu, ant jo šaukdamas, grasindamas parašyti jam kuolą už tai, kad jis nedalyvauja pamokoje. Mokinio pavartotas keiksmažodis nebuvo pretekstas prieš mokinį naudoti fizinę jėgą. V. K. ne kartą baustas už netinkamą elgesį su mokiniais ir kolegomis; jo elgesys nesikeitė. J. S. po kontakto su mokytoju atsirado konkretus sužalojimas, be to, mokytojas naudojo psichologinę prievartą prieš mokinius, kurie bandė ginti J. S. – prieš mergaites. Mano, kad mokytojas padarė šiurkštų nusižengimą, nes panašūs nusižengimai kartojosi ir anksčiau, todėl pritaikyta nuobauda - atleidimas iš darbo, šiuo atveju tinkama. Po konflikto įvykiui ištirti sudarė komisiją, pats komisijos darbe nedalyvavo. Anksčiau nusiskundimų iš kitų mokytojų J. S. atžvilgiu nebuvo. Mokytojas pažeidė J. S. konstitucines teises, būtent panaudodamas prieš jį fizinius veiksmus, žemindamas mokinio orumą ir sužalodamas mokiniui sveikatą. Atleisdamas iš darbo ieškovą, vertino ne konkrečiai mokinio ir mokytojo santykius, ar jie turi pretenzijų, ar ne, bet vertino patį įvykį. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

L. R. P paaiškino, kad dirba gydytoja pediatre VšĮ Biržų poliklinikoje. Priėmimo valandomis atvyko mokinys su mama; buvo labai susijaudinę; pasakė, kad mokykloje, atsisakius daryti kūno kultūros pamoką, sužalojo mokytojas. Aprašė objektyvius duomenis, kad buvo sužalota lūpa, kad vaikui buvo pakilęs kraujospūdis, buvo labai susijaudinęs. Apžiūrėjo pilvą ir visas sistemas, daugiau jokių sužalojimų, paraudimų nebuvo; pilvo skausmais nesiskundė. Paskyrė gydymą ir išleido į namus; pakartotinai nesikreipė. Vizualiai matėsi kraujosruva. Paaiškino, kad sistolinis kraujospūdis pakyla susijaudinus; pripažino, kad padidėjęs kraujospūdis gali būti, jei žmogus meluoja.

Liudytoja L. Š. paaiškino, kad yra „Saulės“ gimnazijos moksleivė; su Justinu klasiokai, kartu lanko šokius. Prieš pamoką su mergaitėmis sėdėjo ant suoliuko; matė įvykusį konfliktą. J. S. mokytojui pasakė, kad negali daryti kūno kultūros pamokos, nes jis po kojos traumos, o mokytojas kelis kartus pakartojo, kad įrašys kuolą. J susinervino ir pasakė: “Na ir gerai“ ir nusikeikė. J tiesiog susinervino, kai mokytojas jam pasakė, kad rašys kuolą. Tada mokytojas V. K. pristūmė J prie sienos, pasakė: „Niekur manęs nesiuntinėsi“. Matė, kaip mokytojas kumščiavo į pilvą. J dengėsi veidą, tarsi gynėsi, bet nieko nedarė. Į veidą mokytojas nesudavė, kažkaip šiek tiek perbrėžė veidą. Dėl tokių mokytojo veiksmų labai išsigando, nežinojo, ką daryti ir pradėjo rėkti ant mokytojo; vėliau per geografijos pamoką net apsiverkė; po šio įvykio jautėsi ne kaip. Paaiškinimą rašė per geografijos pamoką; pavaduotoja nepadėjo parašyti. 2013-04-08 pasiaiškinime nurodė teisingas aplinkybes.

Liudytoja L. T. paaiškino, kad yra Justino klasiokė, kartu lanko šokių būrelį. Matė patį konfliktą; mokytojas įtūžo po to, kai Jnusikeikė necenzūriniais žodžiais. Matė, kaip mokytojas smūgiavo Justinui į pilvą, buvo pririrėmęs prie sienos; matė, kaip užkliudė veidą. Keiksmažodžius girdėjo. Pirmas pradėjo kumščiuoti mokytojas; smūgiai buvo su kontaktu; J. S. pakėlė rankas gindamasis, mokytojui smūgių nesudavė. Jpavojaus tikrai nekėlė. Keiksmažodžiai nebuvo skirti mokytojui, buvo tiesiog kaip ištiktukai. L. Š. rėkė, kad mokytojas baigtų. Pasiaiškinimą rašė klasėje; pavaduotoja rašyti nepadėjo.

Liudytoja K. V. paaiškino, kad yra J. S. klasiokė. Prieš kūno kultūros pamoką ji, L. Š., L. T. ir I. Ž. sėdėjo ant suoliuko. J atėjo nepasiruošęs kūno kultūros pamokai; girdėjo, kaip mokytojas pasakė, kad rašys jam kuolą. J pavartojo necenzūrinį rusišką žodį; mokytojo tikrai „nepasiuntė“. Tuomet mokytojas supyko ir susigrūmė su Justinu, pristūmė Justiną prie sienos, pradėjo kumščiuoti. J bandė užsidengti veidą, buvo sukryžiavęs rankas. L. Š. rėkė: „Mokytojau, ką jūs darote“. Justino ištartas keiksmažodis nebuvo adresuotas mokytojui. Paaiškinimą rašė tą pačią dieną, per kitą pamoką; pavaduotoja rašyti nepadėjo. Ją šokiravo, kad mokytojas gali taip pasielgti.

L. U. B paaiškino, kad matė, kaip mokytojas su J sukonfliktavo. Mokytojas norėjo Jišvaryti, šis nenorėjo išeiti. Buvo priėjęs arčiau, gal už kokių 7 metrų, pasižiūrėti, kas ten vyksta. Stovėjo mokytojui iš šono, viską matė. Konflikto negirdėjo; pamatė, kaip mokytojas imitavo smūgius. Smūgiai buvo į pilvą; drabužius lietė. Po smūgių J. S. nieko nedarė, tiesiog atsitraukinėjo; buvo užsidengęs rankomis, kad netrenktų. Girdėjo, kaip mergaitės klykė; tas jų klykimas buvo reakcija į konfliktą. Pasiaiškinimo dėl šio konflikto nerašė; prieš tai apklausė direktoriaus pavaduotoja, bet sakė, kad dėl tiek, kiek papasakojo, neapsimoka rašyti.

Liudytojas D. A. paaiškino, kad J. S. nėra jo klasiokas. Matė, kaip kilo konfliktas, girdėjo tuos visus keiksmažodžius. Buvo pavartoti keli keiksmažodžiai. Mokytojas liepė J eiti iš salės; norėjo išvesti jį iš salės. Stovėjo mokytojui už nugaros; smūgių nematė, matė tik kaip mokytojas mosuoja rankomis, bet Justas net nesuaiktelėjo, tik kėlė aukštyn rankas. Mokytojas supyko po keiksmažodžių. Prieš išvedant pasakė, kad rašys kuolą, ne pradžioj. Paaiškinimą parašė ne kartu su mergaitėmis, vėliau. Mergaitės klykė, gal todėl, kad išsigando šito įvykio.

Liudytojas J. S. parodė, kad konfliktas prasidėjo persirengimo kambaryje, kai mokytojui pasakė, kad nedarys pamokos, nes buvo atleistas dėl plyšusių raiščių, ir kad jam bus šokių konkursas. Mokytojas supyko ir pradėjo ant jo šaukti; tada visas veiksmas persikėlė į sporto salę. Dėl tokio mokytojo elgesio susinervino, todėl ir susikeikė. Mokytojas įsiuto, pradėjo kumščiuot į pilvą. Stiprių smūgių nebuvo, bet kontaktas buvo; smūgių į veidą nebuvo. Nustūmė mokytojo rankas; mokytojas, priremdamas jį prie sienos, nubrozdino veidą; kraujas nebėgo; buvo pamušta lūpa. Dėl to įvykio, dėl tokio mokytojo elgesio drebėjo rankos. Mama paskambino vaiko teisių tarnybai; kreipėsi į policiją. Gydytojai nesakė, kad buvo smūgiuota į pilvą, nes pilvo neskaudėjo ir nieko nesimatė. Nemano, kad mokytojas sumaišė jį su broliu. Mokytojas žinojo, kad jis atleistas nuo pamokos dėl fizinės negalios; tai pasakė prieš konflikto pradžią; mokytojas iš karto pradėjo šaukti, kad sportas svarbiau nei šokiai, iš karto užsipuolė. Į direktoriaus kabinetą mokytojas atėjo visas įsiutęs, jį irgi užsipuolė, šaukė. Direktoriaus kabinete atsiprašė mokytojo už keiksmažodį; gailisi, kad nusikeikė. Direktoriaus kabinete mokytojas jo neatsiprašė; atsiprašė vėliau, kai pakvietė ateiti į piceriją pasikalbėti. V. K. buvo dar atėjęs į namus tos pačios dienos vakare, kalbėjo su mama. Tą pačią dieną, iškart po pamokų mokytojas mokykloje prašė jo sesers ir brolio, kad liudytų kitaip nei buvo. Atsiprašęs mokytojas paprašė, kad parašytų, jog pretenzijų neturi..

Liudytoja J. S. paaiškino, kad yra J. S. mama; jai paskambino J ir pakvietė atvažiuoti į mokyklą pas direktorių, nes įvyko konfliktas su mokytoju. Per 10 min. atvyko į mokyklą; direktoriaus kabinete sėdėjo J su direktoriumi. Po skambučio į kabinetą labai įtūžęs įlėkė mokytojas, puolė ant Justino, kad papasakotų ką pridirbo, kaip elgėsi. Kai atvyko į mokyklą, sūnus buvo labai sutrikęs, drebėjo ir rankos, ir kojos; matė nubrozdinimą lūpų kampe. Anksčiau konfliktų su kitais mokytojais sūnus neturėjo. Mokytojas kaltino sūnų, kad jį „pasiuntė“ keiksmažodžiu. Sūnus direktoriaus kabinete atsiprašė mokytojo. Po to su sūnumi nuvyko pas gydytoją. Vakare, kai grįžo iš policijos, apie 18 val., mokytojas atvažiavo atsiprašyti. Parašė, kad pretenzijų neturi. Mokytojas kaip ir prisipažino, kad čia jo kaltė, kad jis sudavė, apimtas emocijų. P. J. išgirdo, kad mokykloje kažkokie parašai renkami prieš jį; kad tai jis mokytoją išprovokavo; dėl to sūnus labai pergyveno. Vaiko teisių tarnyba siūlė kreiptis į psichologą. Kai išvažiavo į polikliniką, mokytojas darė spaudimą ir D, ir I; buvo bandoma paveikti per kitus asmenis.

Šalies argumentai

L. M. J. paaiškino, kad yra direktoriaus pavaduotoja ir istorijos mokytoja; V. K. atžvilgiu visada buvo geranoriškai nusiteikusi. Po šio įvykio pas ją drebėdamas atėjo J. S. su broliu D. S.; J. S. visas drebėjo, sunku buvo jį nuraminti. Matė praskeltą lūpą ir nubrozdintą veidą. Vėliau dirbo grupės, kuri tyrė, ar pagrįstai ir teisėtai mokytojas V. K. taikė poveikio priemones J. S.. Tiriant įvykį, rėmėsi mokinių raštiškais paaiškinimais, mokytojo raštišku paaiškinimu. V. K. buvo iškviestas pasiaiškinti žodžiu. Remdamiesi ugdymo planu, vidaus tvarkos taisyklėmis ir vaiko teisių apsaugos įstatymu, padarė išvadą, kad mokytojas J. S. atžvilgiu taikė neteisėtus veiksmus; pirmiausia buvo psichologinis smurtas, o vėliau panaudotas ir fizinis smurtas. Išvadą, kad yra lengvas kūno sužalojimas, padarė, pamačiusi mokinį su perskelta lūpa. Mokytojas neturėjo teisės taikyti tokios poveikio priemonės už pasakytą keiksmažodį. Prie mokinio nesiliečiama, o čia naudotas fizinis veiksmas, griebta, stumta, smūgiuota į pilvą. Rėmėsi tuo, ką parodė vaikai. Tiems vaikams, kurie matė konfiktą, taip pat buvo padarytas psichologinis poveikis.

L. R. V. parodė, kad yra direktoriaus pavaduotoja ugdymui Biržų „Saulės“ gimnazijoje. Su ieškovu santykiai draugiški, kolegiški. Įvykus konfliktui tarp kūno kultūros mokytojo V. K. ir J. S. buvo sudaryta darbo grupė šiai situacijai tirti. Darbo grupės nariai išsiaiškino situaciją remdamiesi nukentėjusiojo, liudytojų raštiškais paaiškinimais, mokytojo K raštišku ir žodiniu paaiškinimu, taip pat Knurodytų liudytojų – mokinių žodiniais ir raštiškais paaiškinimais. Darbo grupė nustatė, kad mokytojas pažeidė pedagogo etiką. Asmeniškai bendravo su liudytojais, kuriuos papildomai pakvietė mokytojas V. K. į darbo grupę. Nemano, kad labai skiriasi liudytojų pateiktų parodymų versijos. Sužalojimas matėsi iš fotografijos, tai paliudijo klasės auklėtoja V. K., tai matė direktorius, matė pavaduotoja M. J.. Nekilo abejonių dėl sužalojimo. Mokinys kreipėsi į pavaduotoją M. J. kūno kultūros pamokos metu, būdamas psichologiškai pažeistas, jausdamasis labai sukrėstas ir nesaugus.

Liudytoja G. N. paaiškino, kad yra socialinė pedagogė; dalyvavo darbo grupėje tiriant konfliktą. Vaikai matė, kad V. K. kumščiavo J. S. į pilvą ir mosikavo su rankomis. Tokias išvadas, kad buvo sužalojimai, padarė pagal vaikų parodymus; gydytojo pažymos nematė. V. K. apklausė po įvykio, dalyvavo visi komisijos nariai ir mokytojas. Išvadą surašė pavaduotoja R. V.. Keiksmažodis buvo mokinio emocijų nevaldymas ir nebuvo skirtas tiesiogiai mokytojui. Nemano, kad vaikai galėtų meluoti; mokinių pasiaiškinimai buvo imti tą pačią dieną, jie tikrai negalėjo susitarti.

Šalies argumentai

L. V. K. paaiškino, kad apie įvykusį konfliktą tarp mokytojo ir auklėtinio J. S. pranešė pavaduotoja. Matėsi vienas raudonas žandas ir nubrozdinimas, žaizdelė ant žando. Per kitą pertrauką kalbėjo su mergaitėmis, kurios dalyvavo konflikte; mergaitės tą situaciją papasakojo praktiškai taip, kaip pasakojo ir J. Merginos situaciją pasakojo labai emocingai, nes buvo labai išsigandę ir sukrėstos. Kaip klasės auklėtoja dalyvavo komisijos darbe. Priimant išvadą, buvo remtasi mokinių raštiškais parodymais, 2 mokinių rašytiniais paaiškinimais, mokytojo raštišku ir žodiniu paaiškinimu; dar kalbėjosi su klasės mokiniais. Bandė išsiaiškinti, kodėl parodymai prieštaravo, paklausdami D. A., kur tuo metu salėje jis buvo; pagal tai, kur jis sakė kad buvo, realiai sunkiai galėjo matyti padėtį. Išvadą, kad yra lengvas kūno sužalojimas, padarė pirmiausia vizualiai, nes žandas buvo raudonas ir matėsi žaizda, tik paskui matė gydytojos medicininę išvadą. P. J. sakė, kad buvo smūgiuojama į pilvą, į šoną. Kad buvo kontaktas į veidą akivaizdžiai matėsi. Vaikų pasiaiškinimuose yra parašyta, kad buvo smūgiai ir į pilvą, ir į veidą. Buvo smūgiai į pilvą, o mokytojas veidą užkliudė ranka.

Iš byloje esančios medžiagos: Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus 2013-05-03 įsakymo Nr. P-84 Dėl drausminės nuobaudos V. K. skyrimo matyti, kad ieškovui V. K. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus ir neteisėtų bei nepagrįstų poveikio priemonių taikymą mokiniui, taip sukeliant psichologinį ir fizinį nesaugumą gimnazijoje. Nurodyta, kad įsakymas priimtas vadovaujantis LR DK 235 str., 237 str. 1 d. 3 p., 238 str. ir 240 str., atsižvelgiant į Biržų „Saulės“ gimnazijos darbo grupės, sudarytos mokytojo V. K. taikytų poveikio priemonių 2 b klasės mokiniui J. S. pagrįstumui ir teisėtumui ištirti 2013-04-23 išvadas (2013-04-23 pažyma Nr. VDL-9), ir mokytojo V. K. 2013-04-18 d. paaiškinimą, už Biržų „Saulės“ gimnazijos Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų gimnazijos direktoriaus 2012-11-23 d. įsakymu Nr. V-204, 23, 34, 38, 78.4, 81 punktų pažeidimus ir Biržų „Saulės“ gimnazijos 2011-2013 mokslo metų ugdymo plano, patvirtino gimnazijaus direktoriaus 2011-09-01 įsakymu Nr. V-2, 69.2.5 punkto pažeidimą (b.l. 8).

Iš Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus 2013-05-03 įsakymo Nr. P-85 D. V. K. atleidimo iš darbo matyti, kad V. K. atleistas iš kūno kultūros mokytojo pareigų ir nutraukta darbo sutartis Nr. 24, sudaryta 1995-06-30, 2013-05-03 d., pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Nurodyta, kad įsakymas priimtas vadovaujantis LR DK 235 str. 2 d. 1 p., Biržų „Saulės“ gimnazijos Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų gimnazijos direktoriaus 2012-11-23 d. įsakymu Nr. V-204, 51 punktu, atsižvelgiant į mokytojo V. K. 2013-04-18 d. paaiškinimą ir Biržų „Saulės“ gimnazijos darbo grupės, sudarytos kūno kultūros mokytojo V. K. taikytų poveikio priemonių 2 b klasės mokiniui J. S. pagrįstumui ir teisėtumui ištirti 2013-04-23 išvadas (2013-04-23 pažyma Nr. VDL-9), teigiančias, kad mokytojas V. K. mokiniui taikė neteisėtas ir nepagrįstas poveikio priemones (panaudojo fizinę jėgą, sukeldamas lengvą kūno sužalojimą), taip nusižengdamas mokytojo etikai ir sukeldamas psichologinį ir fizinį nesaugumą gimnazijoje (b.l. 9).

Iš Biržų „Saulės“ gimnazijos darbo gupės kūno kultūros mokytojo V. K. taikytų poveikio priemonių 2 b klasės mokiniui J. S. pagrįstumui ir teisėtumui ištirti 2013-04-23 pažymos Nr. VDL-9, matyti, kad darbo grupė, išnagrinėjusi konflikto situaciją, nustatė, kad mokytojas V. K. pažeidė: 1) LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49.2 p., taikydamas mokiniui netinkamas poveikio priemones; 2) Biržų „Saulės“ gimnazijos Vidaus tvarkos taisyklių 23, 34, 38 punktus, išvarydamas mokinį iš pamokos ir neinformuodamas apie įvykusį konfliktą nei gimnazijos vadovybės, nei socialinio pedagogo, nei klasės auklėtojo; 3) Biržų „Saulės“ gimnazijos Vidaus tvarkos taisyklių 78.4. punktą, panaudodamas fizinius veiksmus prieš mokinį, nesant grėsmės bendruomenės narių ir aplinkinių saugumui; 4) Biržų „Saulės“ gimnazijos ugdymo plano 69.2.5. punktą, nesiūlydamas mokiniui kitokios veiklos pamokoje; pažeisdamas minėtų dokumentų nurodytus punktus, 2b klasės mokiniui J. S. taikė neteisėtas ir nepagrįstas poveikio priemones, taip nusižengdamas mokytojo etikai ir mokiniui sukeldamas psichologinį ir fizinį nesaugumą gimnazijoje (b.l. 33, 34).

Iš 1995-06-30 darbo sutarties Nr. 24 matyti, kad Biržų „Saulės“ vidurinė mokykla su V. K. sudarė darbo sutartį, kuri įsigaliojo 1995-08-25; K buvo priimtas kūno kultūros mokytojo pareigoms; darbo sutartis nutraukta 2013-05-03 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.; vienas iš darbuotojo pagal šią darbo sutartį įsipareigojų – laikytis vidaus darbo tvarkos (b.l. 62).

Iš 2013-06-14 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad J. S. diagnozuotas veido sumušimas; pacientas apžiūrėtas 2013-04-18, apie 10.40 val.; viršutinės lūpos kairiajame kampe stebima kraujosruva 5x7mm, ties apatine lūpa kairiajame kampe 7x7 mm kraujosruva; susijaudinęs, kraujospūdis 150/95 mmHg, sistolinis ūžesys širdyje (b.l. 65).

Iš Biržų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2013-06-19 pranešimo Nr. 4-28 matyti, kad Biržų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko Biržų „Saulės“ gimnazijos mokinio krepšelio lėšų panaudojimo auditą laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2012-12-31; neatitikčių teisės aktų reikalavimams nenustatyta (b.l. 82).

Iš Biržų r. PK 2013-07-12 pranešimo Nr. 50-54-S-6715 matyti, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00162-13 pagal LR BK 284 str. 1 d., 2013-06-06 yra pareikštas įtarimas V. K., paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti; vyksta tyrimas (b.l. 109).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. 499/13(05) matyti, kad J. S. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų lūpų srityse; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ne mažiau vieną kartą suduodant kumščiu ar panašiai; dėl nustatytų sužalojimų J. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tyrimo tikslas buvo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą pagal medicinos dokumentus (b.l. 110, 111).

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje.

Šalies argumentai

Ieškovas, prašydamas panaikinti jam skirtą drausminę nuobauda, ieškinyje rėmėsi keliais savarankiškais pagrindais pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Visų pirma, nurodyta, jog įsakyme apie ieškovo atleidimą iš darbo, nenurodytos jokios konkretų šiurkštų darbo drausmės pažeidimą patvirtinančios aplinkybės; ieškovas atleistas iš darbo atsakovo įsakymu kaip padaręs vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 235 str. 2 d. 1 p., įsakyme išsamiai nedetalizuotas darbo pareigų pažeidimas ir jį patvirtinančios aplinkybės; Antra, atsakovo įsakyme apie ieškovo atleidimą iš darbo nurodytas teiginys, kad ieškovas panaudojo fizinę jėgą prieš 2b klasės mokinį J. S., neatitinka tikrovės. Trečia, atsakovo įsakyme apie ieškovo atleidimą iš darbo nurodyta, kad ieškovas panaudojo prieš mokinį fizinę jėgą, sukeldamas jam lengvą kūno sužalojimą; kadangi ieškovui baudžiamoji byla iškelta nebuvo, todėl sprendžia, kad sveikatos sutrikdymo faktas ir mastas nebuvo įrodyti, nes įsakyme nurodytos grupės nariai neturėjo tam tinkamų žinių bei kvalifikacijos. Ketvirta, skiriant drausminę nuobaudą, darbdavys turėjo laikytis LR DK 238 str. nustatytų drausminės nuobaudos parinkimo taisyklių.

Pagal LR DK 235 str. 1 d. nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pripažįstamas toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyta dešimt šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų, šis sąrašas nėra baigtinis, galimi ir kitokie nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (LR DK 235 str. 2 d.). LR DK 235 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. LR Konstitucijos 21 str. nustatyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas, jo orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų žaloti, žeminti jo orumą. LR Konstitucijos 39 str. nustatyta, kad nepilnamečiuss vaikus gina įstatymas. LR DK 35 str. 1 d. pažymėta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise.

Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 3 p. nustato, kad mokytojas privalo laikytis švietimo įstaigų nustatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų. Biržų „Saulės“ gimnazijos Vidaus tvarkos taisyklių 21 p. nustato, kad visi gimnazijos darbuotojai privalo pareigas atlikti dorai, sąžiningai ir atsakingai, laikytis gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių; mokytojai atsako už vaikų sveikatą (22 p.), jie turi būti atidūs mokiniams (23 p.). Šių taisyklių 34 p. nustato, kad mokiniui, pamokos metu pažeidus mokinio taisykles, mokytojas turi įspėti arba įrašyti pastabą į elektroninį dienyną. Pažymėtina, kad kūno kultūros mokytojas neturi teisės išleisti iš pamokos pavienių mokinių, kurie negali dalyvauti pamokoje. Pagal Švietimo įstatymo 46 str. 1 d. 7 p. mokinys turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psicholigiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Šio įstatymo 49 str. 2 d. nustatyta, kad mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, ugdyti tvirtas mokinių dorovės nuostatas, laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 str. nustato vaiko teisių į mokslą bendrąsias nuostatas, kad vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis.

Faktinis ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas atsakovo 2013-05-03 įsakyme Nr. P-85 nurodomas ieškovo taikytų neteisėtų ir nepagrįstų poveikio priemonių mokiniui J. S. (panaudojimas fizinės jėgos, sukeliant lengvą kūno sužalojimą), taip nusižengiant mokytojo etikai ir sukeliant psichologinį ir fizinį nesaugumą gimnazijoje; tokia išvada buvo padaryta atsižvelgiant į ieškovo 2013-04-18 paaiškinimą ir atsakovo sudarytos darbo grupės mokytojo V. K. taikytų poveikio priemonių mokiniui J. S. pagrįstumui ir teisėtumui ištirti 2013-04-23 išvadas (pažyma Nr. VDL-9) (b.l. 9).

Šalies argumentai

Ieškovas posėdžio metu, prašydamas tenkinti ieškinį, nurodė, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieš mokinį J. S., nesmūgiavo jam į veidą, tai reiškia, kad J. S. konstitucinės teisės nebuvo pažeistos. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad jis išprovokavo konfliktą su J. S.. Nurodo, kad mokytojo žodžiai dėl vieneto parašymo negalėjo būti vertinami rimtai, kadangi mokytojas dienyne vienetų nerašydavo. Ieškovas nesutinka su darbo grupės išvadomis. Teigia, kad mokiniai tiesiog iškraipė faktus ir nurodė klaidinančias aplinkybes.

Pagrindines ieškovo darbo pareigas ir teises numatė Darbo kodekso 228 straipsnis, Švietimo įstatymas, 2012-11-23 Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-204 patvirtintos Biržų „Saulės“ gimnazijos vidaus tvarkos taisyklės. Su minėtais norminiais aktais ieškovas buvo susipažinęs.

Bylos medžiaga nustatyta, kad konfliktas tarp ieškovo ir mokinio J. S. įvyko 2013-04-18. Į kūno kultūros pamoką atvykęs 2b klasės mokinys J. S. informavo ieškovą, kad yra atleistas nuo dalyvavimo pamokoje; nepaisant to, mokytojas šaukdamas pakeltu tonu pareikalavo dalyvauti pamokoje ir pagrasino už nedalyvavimą parašyti vienetą. J. S. pakartojo, kad jis atleistas, tačiau mokytojui reikalaujant toliau, J. S. ištarė necenzūrinius žodžius, kurie nebuvo nukreipti tiesiogiai į mokytoją. Mokinių paaiškinimai rodo, kad mokinio J. S. pavartoti keiksmažodžiai buvo emocinio mokytojo smurto, nukreipto prieš jį, pasekmė, mokinys smurto prieš mokytoją nenaudojo. Mokytojas norėjo išvaryti mokinį iš salės, paėmęs jam už rankos; įvyko susistumdymas. Pats ieškovas pripažino, kad jis norėjo pagąsdinti J. S., paklausė jo: „Ar tu žinai, kas už tokį dalyką daroma“ ir tada panaudojo judesius, kaip ir norėdamas pagąsdinti. Mokinio J. S. pavartoti necenzūriniai žodžiai buvo kaip atsakas į neteisėtą ieškovo reikalavimą daryti kūno kultūros pamoką. Mokytojas pagal vidus tvarkos taisykles turėjo teisę mokiniui už pavartotus keiksmažodžius taikyti poveikio priemones - įrašyti pastabą ar įspėti. Tai, kad ieškovas galėjo sumaišyti J. S. su jo dvyniu broliu, nėra pateisinanti aplinkybė ir nesudaro pagrindo naudoti nepedagogines priemones moksleivio atžvilgiu. Tai, kad mokytojo panaudoti smūgiai į pilvą, nepaliko ant J. S. kūno padarinių, nereiškia, kad nebuvo kontakto su J. S. kūnu. V. K. veiksmai ir elgesys mačiusiems incidentą mokiniams sukėlė emocinį nesaugumą.

Ieškovo argumentas, kad įsakymas priimtas neišsiaiškinus visų faktinių įvykio aplinkybių, išklausius tik vieną konflikto pusę - mokinius, vertintinas kritiškai. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovas vadovavosi darbo grupės išvada, kuri buvo padaryta, įvertinus ne tik ieškovo rašytinį paaiškinimą, bet ir pasiaiškinimą žodžiu, bei mokinių paaiškinimus. Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų moksleivių parodymais, jie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, atskleidžia nuoseklią įvykių eigą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai būtų norėję suklaidinti atsakovą ir darbo grupę, apkalbėti mokytoją. Tai, kad liudytojos mergaitės yra J. S. bendraklasės, nesudaro pagrindo teigti, kad jos gali būti šališkos ir bandyti apginti klasės draugą, klaidindamos teismą. D. A. ir U. B. parodymai iš esmės nesiskiria nuo įvykį mačiusių mergaičių; tuo pačiu pažymėtina, kad šie du liudytojai buvo žymiai toliau nuo konflikto vietos, todėl negalėjo gerai matyti ir girdėti, tai pripažino ir jie patys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs minėto konflikto aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas išprovokavo konfliktą ir prieš mokinius panaudojo fizinį ir emocinį smurtą, t.y. pažeidė LR Konstitucijos 21 ir 39 str. bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas fundamentalias žmogaus (vaiko) teises, todėl jo elgesys traktuotinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, sudarantis pagrindą skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad J. S. nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo faktas. Tai paneigia byloje esantys įrodymai. Iš 2013-06-14 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad J. S. diagnozuotas veido sumušimas; pacientas apžiūrėtas 2013-04-18, apie 10.40 val.; viršutinės lūpos kairiajame kampe stebima kraujosruva 5x7mm, ties apatine lūpa kairiajame kampe 7x7 mm kraujosruva; susijaudinęs, kraujospūdis 150/95 mmHg, sistolinis ūžesys širdyje; šioje pažymoje konstatuota, kad mokiniui padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas (b.l. 65). Nors ieškovas teigia, kad prieš mokinį panaudojo tik imitacinio pobūdžio veiksmus, tačiau tokie jo veiksmai sukėlė emocinį stresą ne tik J. S., kuris iškėlęs rankas gynėsi nuo smūgių, tačiu ir įvykį mačiusioms moksleivėms.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 str. nustato, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Šio įstatymo 57 str. 2 d. nustato, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą; jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas pašalino J. S. iš pamokos dar neprasidėjus pamokai, neskyrė jam individualios užduoties. Tuo ieškovas pažeidė Biržų „Saulės“ gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių 18.3 p. reikalavimą, kad gimnazijos darbuotojui be gimnazijos vadovybės žinios draudžiama šalinti mokinius iš pamokų, Biržų „Saulės“ gimnazijos ugdymo plano 69.2.5 p., nepasiūlydamas mokiniui kitokios veiklos pamokoje. Biržų „Saulės“ gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių 22 p. numato, kad mokytojai atsakingi už vaiko sveikatą, gyvybę ir turto apsaugą ugdymo proceso metu, 23 p. numato, kad mokytojai turi būti atidūs vaikams, mandagiai elgtis su mokinių tėvais ir kolektyvo nariais, pedagoginio poveikio priemones skiria tas mokytojas, kurio nurodymų mokinys nevykdo ir esant reikalui informuoja klasės auklėtoją; 30 p. reikalauja, kad bendraujant su mokiniais, kolegomis pedagogas vienas kitam reikštų pagarbą, nekelti balso, nežeminti žmogaus orumo; 38 p., reikalauja, kad kūno kultūros mokytojas neturi teisės išleisti iš pamokų pavienių mokinių, kurie negali aktyviai dalyvauti pamokose. Kaip matyti iš bylos, ieškovas šiuos reikalavimus pažeidė.

Skiriant drausminę nuobaudą ieškovui ir parenkant jos rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad emocinį ir fizinį smurtą pradėjo mokytojas, t. y ieškovas, jo elgesys buvo ne vienas impulsyvus atsitiktinis smūgis, o kitų moksleivių akivaizdoje atlikta visa eilė neleistinų veiksmų. Mokinio pavartotas keiksmažodis, ištartas, mokiniui susijaudinus, kai mokytojas grasino parašyti vienetą, nėra tinkamas moksleivio elgesys, tačiau tai nesudarė pagrindo mokytojui imtis fizinių veiksmų prieš mokinį. Švietimo ir mokslo ministro 2012-08-28 įsakyme Nr. V-1268 „Dėl pritarimo rekomendacijoms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ yra nurodoma, kad fizinė priemonės prieš mokinį gali būti naudojamos tik kraštutinias atvejais, pvz., tada, kai reikia užkirsti kelią ir (ar) nutraukti smurtinį mokinio elgesį prieš kitus mokinius, mokyklos darbuotojus ar kitus aplinkinius asmenis, neleisti mokiniui palikti patalpos, jeigu jo pasišalinimas kelia grėsmę jo paties ir kitų asmenų saugumui, nutraukti mokinių tarpusavio musšytes, nutraukti mokinio veiksmus, kuriais niokojamas turtas. Nurodyta, kad fiziniai veiksmai laikomi nepagrįstais, draudžimais ir traktuojami kaip smurtas mokinio atžvilgiu tokiais atvejais, kai jie naudojami kaip bausmė, norint pademonstruoti savo viršenybę, naudojami siekiant sukelti vaikui skausmą, naudojama didesnė nei būtina fizinė jėga. Mokytojas neturi teisės nesant tam pagrindo liesti mokinio. Paminėtame įsakyme yra išvardinti atvejai, kokiose situacijose fizinis kontaktas su mokiniu yra laikomas tinkamu: mokinį laikant už rankos, sudarant ratą, žaidžiant žaidimus; mokinį vedant už rankos; guodžiant mokinį; pasveikinant mokinį; padedant neįgaliam mokiniui; mokant mokinį groti instrumentu, šokti; rodant mokiniui, kaip atlikti fizinius pratimus; rodant mokiniui, kaip tinkamai laikyti rašymo, piešimo, kitas ugdymosi procese naudojamas priemones; teikiant pirmąją pagalbą. Fiziniai veiksmai laikomi nepagrįstais, draudžiamais ir traktuojami kaip smurtas mokinio atžvilgiu tokiais atvejais, kai jie naudojami kaip bausmė; naudojami norint pademonstruoti savo viršenybę; naudojami siekiant sukelti vaikui skausmą; naudojama didesnė nei būtina fizinė jėga. Nesvarbu kaip stipriai smūgiavo mokytojas. Visi liudytojai patvirtino, kad smūgius matė. Fizinis kontaktas buvo, sveikatos sutrikdymas taip pat (b.l. 65, 110, 111). Tokie ieškovo veiksmai laikytini fiziniu ir emociniu smurtu. J. S. gydytojai parodė tuos sužalojimus, kurie aiškiai matėsi; todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad J. S. melavo gydytojai. Teismas sutinka, kad smūgiai buvo ir nestiprūs, tačiau jie buvo; liudytojai parodė, kad mokytojas buvo prirėmęs Justiną prie sienos. Specialisto išvadoje (b.l. 110, 111) paaiškinta kaip galėjo atsirasti sužalojimai, nustatyta, kad dėl nustatytų sužalojimų J. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. Įvertinus visų liudytojų parodymus atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo atstovo argumentas, kad sužalojimas ant J. S. veido galėjo atsirasti dar prieš šį incidentą su mokytoju.

Nagrinėjamu atveju J. S. nekėlė grėsmės kitų mokinių sveikatai ar mokyklos turtui, todėl mokytojo panaudotas fizinis smurtas buvo aiškiai nepateisinamas, neproporcingas ir neadekvatus mokinio elgesiui. 2012-11-23 Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-204 patvirtintų Biržų „Saulės“ gimnazijos vidaus tvarkos gimnazijos taisyklių 51 p. nurodoma, kad drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, gali būti taikoma už fizinių bausmių naudojimą pedagoginiame procese (b.l. 24-31).

Be to, kaip matyti, byloje esančios medžiagos, J. S. charakterizuojamas kaip nekonfliktiškas, motyvuotas, mandagus, draugiškas, drausmingas mokinys, gerai sutariantis su gimnazijos mokytojais, kaip aktyvus, sportiškas, noriai dalyvaujantis kultūrinėje, meninėje, sportinėje ir kitoje veikloje (b.l. 23).

Nors ieškovas teigia, kad tai pirmas toks konfliktas darbe, tačiau byloje esantys įrodymai tai paneigia ir parodo, kad jis ne kartą yra konfliktavęs tiek su mokiniais, tiek ir su mokytojais, jam buvo skirtos drausminės nuobaudos (b.l. 67, 68, 69, 70, 71-73, 76-78, 79-81). Tiesa, per paskutinuosius trejus metus drausminių nuobaudų ieškovui skirta nebuvo, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Iš Biržų „Saulės“ gimnazijos 2013-06-18 informacijos Nr. S-189 matyti, kad mokytojui V. K. 2010-2011 ir 2011-2012 mokslo metais buvo įteikti padėkos raštai už gerą mokinių parengimą rajono ir respublikos varžyboms; per paskutinius 3 metus drausminių nuobaudų skirta nebuvo, tačiau buvo skiriami žodiniai įspėjimai dėl nesavalaikio ir neteisingo elektroninio dienyno pildymo, dėl mokinių persirengimo kambarių nerakinimo pamokų metu ir dėl to įvykusių vagysčių, dėl reikalavimo aktyviai dalyvauti kūno kultūros pamokose laikinai atleistiems dėl sveikatos būklės mokiniams (b.l. 61). Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, ieškovui buvo skirta paskatinimų (padėkų) už jo pedagoginę veiklą, mokinių pasiekimus, tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad mokytokui neužtenka būti geru dalyko specalstu, mokytojas turi būti geras psichologas ir mokėti valdytis įvairiose situacijose.

Nors ieškovas teigia jaučią kaltę dėl įvykusio incidento, tačiau jo veiksmai rodo, kad dėl tokio savo elgesio jis neapgailestauja. Mokinys J. S. mokytojo iš karto po įvykio atsiprašė už išsprūdusius keiksmažodžius, tuo tarpu, ieškovas už panaudotą fizinį ir emocinį smurtą mokinio iš karto neatsiprašė, dėl įvykusio konflikto kaltino mokinį; bandė per J. S. seserį ir brolį, o vėliau per savo buvusią auklėtinę, daryti poveikį mokiniui ir jo šeimai, kad jie atsiimtų kaltinimą. Vėlesnis atsiprašymas vertintinas dviprasmiškai – ne kaip nuoširdus, bet kaip formalus veiksmas, kaip mėginimas išvengti atsakomybės.

Skiriant drausminę nuobaudą sutinkamai su LR DK 238 str. buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą – panaudojo fizinį ir emocinį smurtą prieš nepilnametį asmenį, kuriam privalu rodyti gero elgesio pavyzdį (pažeistos fundamentalios konstitucinės žmogaus teisės), sukeltas pasekmes (sutrikdyta sveikata), darbuotojo kaltę (tyčia, dėl savo elgesio nesigaili, bando daryti psichologinį spaudimą kitiems), aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas (konfliktą išprovokavo pats ieškovas), į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčau (buvo baustas už netinkamą elgesį su mokiniais ir mokytojais), mokytojo profesijos specifiškumą – mokytojo, kuris turi būti pavyzdžiu mokiniams, keliamus aukštus dorovinius ir etinius reikalavimus; drausmės pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes mokyklai - diskreditavo mokyklos ir mokytojo vardą; kad per paskutinius metus ieškovas nebuvo nei paskatintas piniginėmis premijomis, nei baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, todėl laikytina, kad atsakovas parinko ieškovui tinkamą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.

Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo V. K. ieškinys atmestinas (LR CPK 410 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas Biržų „Saulės“ gimnazija turėjo 2200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš ieškovo atsakovui (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 268-270 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo V. K. priteisti 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato pagalbai apmokėti – atsakovo Biržų „Saulės“ gimnazija naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Jusevičienė