- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 1-15-169/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kaltinamasis
- V. N.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Tritho“, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. 2010 m. gegužės 14 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje A. J. sodyboje tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį N. K. į galvos kairio smilkinio sritį, jai apsvaigus nuo smūgio ir nugriuvus ant žemės, sudavė ne mažiau 10 smūgių ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, galimai medine lazda, ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas: šonus, šlaunis, taip padarė nukentėjusiajai N. K. galvos ir krūtinės ląstos sumušimus, kraujosruvas veide, kairėje šlaunyje, dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžį, sukėlusius nesunkų N. K. sveikatos sutrikdymą. Be to, 2010 m. gegužės 14 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) prie A. J. kiemo vartų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu, galimai medine lazda, kėsindamasis suduoti D. R. į galvą, sudaužė D. R. priklausančius akinius 2769,14 litų vertės.
Kaltinamasis V. N. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2010 m. gegužės 14 d. apie septintą–pusę aštuonių vakaro atvažiavo į J. sodybą, kur jiems besėdint virtuvėje ir besikalbant nepasibeldusi rusiškai šaukdama įpuolė K. su akmeniu rankoje. Jis sėdėjęs už durų, o priešais jį sėdėjo pagal dokumentus esamo namo šeimininkas, nes jis prieš ketverius ar penkerius metus buvo nupirkęs tą sklypą ir tvarkėsi dokumentus, vykdė geodezinius matavimus. Jis sureagavęs – pašokęs nuo krėslo, užbėgo už nugaros ir sugriebęs už žasto bei laikydamas ją iš nugaros pusės, kad ji negalėtų smogti, išvedė į koridorių ir išėjo į lauką, bet nukentėjusioji nepaleido to akmens, rėkė keiksmažodžius. Prie vartų jis ranka išmušė nukentėjusiosios laikytą akmenį ir liepęs daugiau čia nevaikščioti, nes čia yra jo žemė. Nukentėjusioji šaukdama grasinamus žodžius – “tuoj, šunsnuki, mes tau parodysim“ išėjo namo. J. tuo metu buvo name, kitame kambaryje buvo jo žmona, kuri miegojo. Jis nukentėjusiosios nemušęs, jei būtų mušęs, tai joks daktaras nebebūtų surinkęs. Jis yra buvęs boksininkas, štangistas, dvejus metus yra dirbęs Rygoje vidurinėje mokykloje, turėjo nuo ketvirtos iki vienuoliktos klasės du šimtus penkiasdešimt mokinių, nėra gyvenime mušęs moters. Jis nelabai supratęs, ko K. buvo atėjusi. Lyg tai sakiusi, ko važiuoja per jos žemę. Į tai jis atsakęs, kad važiuoja per savo žemę. Kadangi buvo atlikti matavimai, jis žinojo, kur yra jo žemė, per K. žemę nevažiavo. Per jos žemę važiavęs, kai buvo daromi kadastriniai matavimai, nes kelias buvo užpustytas, o pievai žiemos metu nieko nenutinka. Lygiai prieš metus, prieš įvykį, jam grįžtant iš sodybos ir važiuojant pas Balčiūną su A. J. K. iššoko iš krūmų su dvivamzdžiu šautuvu ir grasino jį nušauti. K. penkerius ar šešerius metus buvo pasisavinusi apie 1,5–2 ha J. žemės, naudojosi ja, deklaravo, gavo pinigus, nes J. neturėjo gerų dokumentų, tėvo palikimo buvo seni, ranka braižyti dokumentai ir niekaip negalėjo įrodyti, kad tai yra jo žemė. Mano, jog K. nepatiko, kai žmogus pasiima savo, galimai čia buvo toks motyvas. Po to, kai K. išvedė į lauką, grįžo į namą ir toliau šnekėjosi su J. Po 10–15 minučių išgirdo šuns lojimą ir kartu su namo šeimininku A. J. išėjo į lauką. Pamatė iš K. sodybos, esančios už 600 metrų, ateinančius tris žmones. Jie viduryje to atstumo sustojo, palūkuriavo gal minutę–dvi ir atėjo į J. sodybą. R. su K. vyru priėjo prie jo džipo, kuris buvo prie vartų prie įvažiavimo iš lauko pusės. D. pradėjo sakyti: „ko tu, šunsnuki, muši moterį“. Kaip supratęs, matyt nukentėjusioji grįžusi ką nors prifantazavo, nors jis jos nelietęs. R. basomis kojomis pradėjo spardyti jo automobilį, padangas. Matyt buvo nemažai išgėręs. Jis jam sakęs pasitraukti nuo mašinos. Pasilenkęs bandė ar pradurti, ar išleisti orą. Bespirdamas nuvirto, nes šalia buvo didžiulis nupjautas kelmas. Atsistojęs, matyt susinervinęs sakė: „ar nori, tavo mašinai išmušiu stiklą“. Jis atsakęs, jog gali mušti, sumokės, jis paskambins į policiją. D. R. priėjęs kumščiu ir alkūne mašinai iš dešinės smogė į mašinos stiklą ir stiklas visiškai subyrėjo. K. vyras stovėjo, nieko nedarė, kvietė namo sakydamas, jog užteks kvailioti. K. apibėgo pro krūmus į kiemo pusę ir dar spardė kojomis jį, bandė kažką padaryti. Jis tuo metu sekęs situaciją, vykstančią prie mašinos. Kai išmušė stiklą, jis paskambino į policiją. Išgirdę skambutį, nes buvo įjungęs garsiakalbį, jie visi skubiai pasišalino, nuėjo namo. Jis policijai aiškino, kaip atvažiuoti. Paskui paskambino kaimynui B., prašė pasitikti policijos pareigūnus prie posūkio, prie pagrindinės gatvės. B. pasitiko, atlydėjo policininkus. Atvykus policininkams jis prašė nufotografuoti akmenį, medinę lazdelę, kuria gynėsi, nes jį provokavo muštynėms, paimti pirštų antspaudus, bet policininkai atsisakė. Jau name rašant policininkui protokolą, atbėgo K. su anūku, skundėsi, kad ją čia mušė, rodė kažkokį gabaliuką delne – didelio žirnio dydžio kažką turėjo saujoje, sakė, jog išmušė jai dantį. Policininkai pasakė, kad apklaus, užsirašė pavardę, sakė, kad ateis pas ją. Stebisi, jog nukentėjusioji skundžiasi sveikata, tiek, galimai, būdama primušta, o sulakstė daugiau kaip tris kilometrus. Akistatos metu sakė, kad jis spardęs 10-15 kartų, bet, jei žmogus netenka sąmonės, jis nesuskaičiuoja. Nukentėjusioji grįžo namo, vėl atbėgo, vėl grįžo, vėl atbėgo – kai, galimai, jis ją primušė, jį grįžo, paskui grįžo su savo vyrais, ir vėl grįžo, paskui atbėgo su anūku ir vėl grįžo. Jei žmogus tokioje sunkioje padėtyje, galėjo greitąją iškart kviesti, kodėl iš ryto važiavo į ligoninę. Viename paaiškinime ji rašo, kad ją nuvežė D. R., žentas, kitame ji sako, kad ją nuvežė marti ar dukra. Anūko parašytuose parodymuose yra, kad jokių žymių ant močiutės veido nematė, tik kad buvo paraudusi. Nuo šviežio oro juk galėjo parausti. Moteris apie 60 metų – jei sulaksto tris su puse kilometro, skruostai galėjo parausti. Viskas sufabrikuota, daug primeluota, kas matosi iš pačios K. parodymų. Ji rašė, kad atėjo į namą, įėjo į vidų, paskui, kai kažkas pamokė, ji rašė, kad jau nebėjo į namą. Dėl D. R. akinių – jis niekaip negalėjęs tų akinių pasiekti ir sudaužyti, nes buvo kiemo pusėje, o jie – lauko pusėje, už vartų, o vartai uždaryti. Juo labiau, kad kitą dieną jis buvo atėjęs į tą sodybą. Gali netgi įtarti, kad tie akiniai gal specialiai buvo sulaužyti ir pamesti. Maždaug po savaitės po įvykio už vartų jis rado vieną akinių stiklą prie tos vietos, kur D. R. krito ant kelmo. Ten bala prie kelmo buvo, buvo gražus oras, saulė ir jis pamatė blizgantį stiklą. Iš pradžių galvojo negrąžinti tokiam blogam žmogui už tokius jam padarytus nuostolius. Kiek matęs dokumentuose, stiklų vertė lyg tai 450 eurų. Jie yra pilnai sveiki, nenubraižyti ir saugomi policijoje. Automobilio stiklo vertė 580 Lt su visu įklijavimu. Priekinį stiklą išdaužė ir nulaužė galinį valytuvą. Stiklą pakeitė po 2–3 mėnesių, nes tyrėja dar paveikslavo stiklą servise, jau išimtą. Nupaveikslavo, bet nuotraukų neliko. Akinių stiklą nunešė tyrėjai į policiją. Kiek mato iš nuotraukų, ten tik rėmelis prie sujungimo ištrūkęs ir stikliukai iškrito, o patys stiklai sveiki. Rėmelių remontas galėjo kainuoti nuo 20 iki 100 Lt maksimaliai. Kitą stiklą ir rėmelį turėjo nukentėjusysis pats, o vieną stiklą jis nunešė į policiją, kai pasakė, kad toks brangus. Mano, jog K. sugalvojo kontraversiją, kad neliktų kalta dėl automobilio stiklo, nes jis sakęs, kad turės sumokėti 500 Lt. Įsivaizduoja, jog nukentėjusioji kreipėsi pas šeimos daktarą išpasakoti, kad ją banditas primušęs, o paskui nebebuvo kur trauktis, reikėjo meluoti ir meluoti. Nurodė, jog praėjus penkioms dienoms po įvykio matęs iš senamiesčio į Vytauto g. einančią K., kuri ėjo su pilnom „maksiminėm“ tašėm, bet tada jis nežinojęs, kad ji buvo ligoninėje.
Nukentėjusioji N. K. parodė, jog 2010 metų gegužės 14 d. pavakary jai būnant darže dideliu greičiu pravažiavo juodas visureigis. Ten šalia buvo kelias, bet jis vis tiek važiavo per jos sklypą. Iki tol buvo atlikti geodeziniai matavimai, jau buvo žinomos tikslios ribos, bet vis tiek važiavo per jos ribas. Ji galvojo, kad jie nežino apie tas ribas, nes tas ribas darė jos prašymu pavasarį, kai matavo, J. nedalyvavo, buvo tik matininkas. Žemė buvo labai minkšta, po lietaus, buvo gilios provėžos pravažiavus. Ūkininkus baudžia, jei jų žemė išvažinėta, nes turi būti atskirta važinėjimui ir dirbama. Todėl ji nuėjusi pas J., maniusi, kad pas jį svečias. Ėjo per sodą tiesiai, kur vaikšto Juočeriai, džipas buvo prie vartų. Kai priėjo prie namo, ten stovėjo šuns būda ir prie jos buvo pririštas šuo, kuris piktai lojo, todėl į namą ji praktiškai negalėjusi įeiti. Į šuns lojimą išėjo J. ir jo svečias. Jie vos vos stovėjo ant kojų, o jo žmona ant keturių ropojo. Ji supratusi, kad jie atvažiavo jau girti. J. klaususi, kodėl leidžia savo svečiams važinėti per jos žemę, nes šalia yra kelias, neseniai geodeziniai matavimai padaryti. Sakė, kad juk pats užsakė padaryti geodezinius matavimus. Šitie žodžiai įsiutino svečią. Jis suriko, kad jis čia šeimininkas ir čia aplinkui viskas jo, o jos žemė yra Rusijoje. Jai trenkė kumščiu į kairę galvos pusę ir ji nukrito be sąmonės. Atsipeikėjo, kai kaltinamasis kratė ją už apykaklės. Kai ją kratė, girdėjo:„ fu, ji visa išsitepusi išmatomis“. Ją paleido ir vėl atsidūrė ant žemės. Prie namo buvo pagalys – šluota. Jis ta lazda ją mušė. Ji susirietė į kamuoliuką, o kaltinamasis ją mane mušė tol, kol pagalys nesulūžo. Kai pagalys sulūžo, J. paprašė kito. J. kažką atsakė, bet ji negirdėjusi. N. atsakė: „nebijok, ji neturi liudininkų, o kai nėra liudininkų, galima mušti“. Tada pradėjo ją spardyti. Spardė ir sakė, kad už žemę, už mišką. Kai ją spardė kojomis, ji buvo rankomis užsidengusi galvą. Ji buvo purvina nuo išmatų, todėl kaltinamasis bijojo susitepti ir spardė kojomis ir vis J. prašė pagalio. Ji susirietė ir taip išsirito per vartus. Paskui J. vis tik padavė pagalį nuo tvoros nuplėšęs. Jis ta lazda tęsė ją mušti. Paskui kažkokiu momentu nustojo mušti. Ji dar bijojusi atsidengti, paskui pakėlė rankas ir pamatė prieš save vyrą ir D.. Jie klausė, už ką ją taip, o ji tik verkė ir nieko nesakė. Tada D. išėjo aiškintis pas kaltinamąjį. Kai ji atsisuko, kaltinamasis mojavo ta lazda D.. Vyras reikalavo D., kad nesusidėtų su jais. Ji nematė, ar buvo muštynės tarp kaltinamojo ir D., nes buvo nusisukusi. Kai atsisuko antrą kartą, D. ieškojo savo akinių. Vyras vis reikalavo D., kad pasišalintų iš ten, nesusidėtų. Kai liko be akinių, tai nuėjo. O tas ponas, kurio pavardės ji nežinojusi, pradėjo skambinti telefonu. Dar iki renkant numerį jis pasakė, jog jie atsakys už viską, už viską sumokės, sakė, kad jis policijoje ar dirba, ar šiaip. Paskui jie ėjo namo. Pakeliui D. stengėsi prisiskambinti į policiją. Skambino, bet nemokėjo paaiškinti, kur viskas yra. Tada jis paskambino savo sūnui A., paprašė, kad sutiktų policiją ir parodytų jai kelią. Jai pastaruoju metu buvo bėdų su nugara, todėl vartojo nuskausminančias tabletes. Išgėrė dvi, bet nepadėjo, po to dar tabletę ir lyg tai pagerėjo. Jau temstant pravažiavo policijos mašina su šviesomis. Iki J. nevažiavo, sustojo toje vietoje, iki kurios buvo įmanoma važiuoti. Vyras norėjo eiti su ja, bet anūkas sakė, kad nuves ją. Ji galvojusi, kad ši mašina atvažiavo dėl jos iškvietimo, todėl ten ir nuėjusi. Kai atėjo, uniformuotas policininkas klausinėjo ir rašė. Jis rašė, kad ji atėjusi nuo tos pusės, kur mašina ir išmušė stiklą. Ją supykdė tie žodžiai, tada uniformuotas policininkas pasakė, kad ji trukdo ir liepė išeiti. Kai išeidinėjo, uniformuotas žmogus kažką tyliai sakė, o kaltinamasis garsiai sušuko, kad nei vyras, nei žentas, nei anūkas nėra liudininkai, o jis yra mokesčių mokėtojas ir tu rašyk. Pareigūnams išėjus ji parodė, kaip buvo išvažinėta. Buvo visai tamsu, bet laukas atrodė kaip kelias. Ji pareigūnui sakė, kad ją sumušė. Buvo tamsu, pareigūnas sėdėjo mašinoje, o ji stovėjo priešais mašiną. Jie jokio akto nesurašė, tik paklausė vyro, D. ir jos gimimo metų. Pareigūnas pasakė, kad jei ją taip sumušė, jis ekspertizės nedaro, reikia eiti į ligoninę, kad yra specialus gydytojas, kuris daro ekspertizę, ir tada viskas bus aišku. Ji su anūku nuėjo namo, tuo metu rodos nieko nejautė, bet naktį pasidarė labai blogai. Paskambino dukrai, kuri švintat atvažiavo ir ją pasiėmė. Rytą dukters vyras nuvežė ją į ligoninės priimamąjį. Padarius rentgeno nuotrauką sakė, kad tokios būklės negali išleisti ir jei sutinka, tai paguldys į ligoninę. Kartu su ja gulėjusi pažįstama pasakė, kad jei nebus mėlynių, tai tas, kuris daro ekspertizę, nieko neparašys, todėl ji gydytojo prašė ją išrašyti. Trečiadienį ją pasiėmė dukra ir jos nuėjo pas ekspertą. Kai atėjo pas ekspertą, jis sakė, jog nieko nemato. Kai gulėjo ligoninėje, dėjo ledą, dukra buvo atnešusi kremą nuo mėlynių, buvo jau nežymu. Kai parodė visą kūną, ekspertas nieko nebesakė, viską surašė. Jis nieko nedarė, tik nurašė, ką buvo surašęs anas daktaras. Kadangi kaltinamasis sakė, jog dirba policijoje, ji nunešė pareiškimą į prokuratūrą. Po savaitės iš prokuratūros gavo laišką, kad jis nedirba policijoje ir medžiagą perduoda į policiją. Tada dukra parvežė ją namo. Dukra atvažiuodavo, tėvui padėdavo prižiūrėti gyvulius, todėl B. ir matė jos dukrą. Jei vyras yra, tada ji nakvoja, o taip tai tik gyvulius prižiūri ir važiuoja namo. Ją vežiodavo dukra, arba žentas, arba anūkas. Ji niekada pėsčia nevaikšto, turi du dviračius, todėl kaltinamasis negalėjo matyti ją einant ir nešant tašes. Jai buvo smegenų sukrėtimas, apatinės dalies du dantys išmušti, visa plokštelė iškrito, mažais gabaliukais suskilo apatinė plokštelė, o viršutinė per pusę nulūžo. Visus metus buvo be dantų, gydėsi, tik šį pavasarį ėjo pas patį pigiausią gydytoją ir tik dėl vaizdo sutvarkė. Visus metus jautė įtampą, buvo be dantų, negalėjo valgyti, su šonu ilgai vargo, ūkyje negalėjo dirbti.
Liudytojas V. V. parodymais, jog važiavę pagal iškvietimą, kartu su juo buvo ekspertas G., buvo konfliktas, o kas ten ant ko puolė, neprisimena, moteris rodė rankoje laikomą perlūžusią dantų plokštelę. Jis paėmė V. N. pareiškimą, ką jam pasakė pareiškėjas, tą užrašė. Toliau medžiagą tyrė kitas pareigūnas, ką jis nustatė, nežino. Pievoje buvo matyti daug provėžų – ir senų, ir naujų. Kur nebegalėjo pravažiuoti, buvo naujos, pieva buvo išvažinėta. V. N. neneigė, kad tada važiavo, o šalia dar buvo senos provėžos, iš seniau važiuota;
Liudytojas A. J. parodė, jog matęs, kad buvo atėję trise: V., dar vienas vyriškis su akiniais ir N. Vyriškis su akiniais priėjo prie automobilio ir lyg norėjo išleisti orą iš padangų. Po to trenkė su alkūne ir kumščiu į stiklą ir jį sudaužė. Pradėjo ginčytis, kodėl per dirvas važiuoja. Prieš tai K. buvo atėjusi į namus. Jis su N. sėdėjo prie stalo, K. turėjo rankoje pasiėmusi akmenį. Akmuo buvo tokio didumo, kad tilpo į saują. Prie durų buvo atsisėdęs N., o jis – ant kito fotelio. K. įėjusi šaukė, kad duos akmeniu į galvą, kam važinėjasi po dirvą. V. paėmė ją už pakarpos ir išvarė lauk – paėmė ir veste išvedė. Parėjęs sakė, kad išvarė ją namo. Kambaryje jos niekas nemušė, o į lauką jis nebuvo išėjęs, nematė, kas ten vyko. Po to pradėjo loti šuo ir jie su V. išėjo į lauką. Pamatė per dirvą ateinančius tris žmones. Kai išmušė automobilio lango stiklą, V. paskambino į policiją. Kai atvažiavo policija, visur nufotografavo mašiną, įėjo į trobą, pradėjo rašyti pareiškimą. Po to atėjo N. su anūku, bet policininkas išvijo juos lauk, sakė, kad ateis pas juos atskirai. Jis nematė, kaip sudužo D. R. akiniai, nes stovėjo toliau, V. buvo užstojęs. Sodyba priklauso N., prieš kokius tris metus ją pardavė. Jis davė rankpinigius, sumokėjo, o popierius vėliau sutvarkė, jis esąs tik nuomininkas;
Liudytojas V. B. parodė apie konfliktą nieko nežinantis, nes nebuvo toje vietoje. Jam paskambino N., kad parodytų policininkams kelią į J. sodybą. Vėliau sužinojo, jog susipyko dėl pievų. N. pasakojo, jog atėjusi kaimynė išmušė automobilio stiklą. Jam nereikėjo ir sakyti, kokia kaimynė, nes ir taip suprato, kad K., kadangi ji konfliktiškas žmogus. Atvykus pareigūnams jis kartu su policininkais atėjo į J. sodybą. Tuo metu J. sodyboje buvo J. ir N. Jam bebūnant J. sodyboje, kai atvažiavo policija, atėjo K. su anūku. Jie atėjo todėl, kad, atseit, ją N. sumušė. „Atseit“ jis sako todėl, kad žinojo, kad nesumušė, nes matė, kad nebuvo sumušimo žymių, ji labai greit lakstė. Matė su akmeniu sudaužytą, išmuštą langą,. Kaip sudaužė, nematė, matėsi, kad kažkuo trenkta. Nežino, kas sugadino automobilį. Nuo to įvykio praėjus apie savaitei matė nukentėjusiąją K. su vyru dirbant– pjovė žolę, grėbė, nešė. Kadangi N. buvo pas jį atvažiavęs ir sakė, kad K. parašė pareiškimą, jog esanti labai sumušta, jis pagalvojęs, kaip taip labai sumušta gali dirbti – neša žolę ant pečių. Nuo jo namo iki tos pievos, kur matė darbuojantis, yra apie 200 metrų atstumas.
Liudytojas G. G. parodė, jog 2010 m. gegužės 14 d., vakarop gavo iškvietimą vykti už Vytauto gatvės, sodų pusėje esantį kaimą, greičiausiai, kad Dargių kaimą. Vyko kartu su Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio pareigūnu V. V.. Nuvykus minėtu adresu į vienkiemį, prie namo stovėjo automobilis „Jeep Cheeroki“. Užėjus į kiemą ar į namą N. pasakė, kad jo automobiliui išdaužė langą. Jis matė išdaužtą priekinį langą, kuris buvo įdaužtas, sutrūkinėjęs. Po to jiems bendraujant atėjo nukentėjusioji su jaunu vaikinu, sakė, kad pamatė, kad vyriškis pravažiavo automobiliu per jai priklausančią žemę. Sakė, kad ta atkarpa galėjo būti 100–200 metrų. Ji atėjo pasakyti vyriškiui, kad taip nedarytų, nes žemė priklauso jai ir ji nenori, kad po ją važinėtųsi. Bekalbant tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Vyriškis teigė, kad jis yra nukentėjęs, jam padaryta turtinė žala dėl automobilio stiklo. Moteris teigė, kad ji patyrė fizinį smurtą, kad ją, pasak jos, sumušė šis vyriškis. Tiksliai nepamena, ar nukentėjusioji sakė, kur ir kaip ją kaltinamasis sumušė. Tik pasakojo, kad atėjus į tą kiemą ją sumušė. Sakė, kad šonas sumuštas. Kolega V. V. darė apklausą – vieną ir kitą asmenį apklausė. Dar moteriai V. pasakė, kad kreiptųsi į medikus, kad būtų užfiksuoti tie sužalojimai. Jis tik apžiūrėjęs ir nufotografavęs automobilį.
Liudytojas V. K. parodė, jog neprisimena kuriais metais, 14-tą dieną, lyg tai penktadienį, matė važiuojantį N. ir grįžęs iš kaimyno iš žento sužinojo, kad K. išėjo pas N., nes jis važiavo per pievą. Nuėję ten išgirdo triukšmą, N. šaukė negražiais žodžiais, buvo triukšmas, sakė buvusiai žmonai, kad ji nieko neįrodys, ji yra viena, o jie yra trys. Kai priėjo dar arčiau, jis pradėjo sakyti, kad jis yra pareigūnas, policininkas, ir kad jo draugai policininkai, kad nieko nepadarys, pradėjo juos gąsdinti. Priėjus arčiau jis šaukė neiti į jo kiemą, mojavo pagaliu. Jis paėmė žmoną už parankės ir vedė ją namo. Žentas D. R. nuėjo arčiau prie N., kuris išpuolė su pagaliu ir pradėjo jį mušti. D. norėjo pulti, bet jis liepęs neprasidėti. Kai jam mojavo pagaliu, D. užsidengė ranka ir pagalio galas nulūžo. Tada trenkė per galvą, sumušė akinius, bet D. neprasidėjo. D. traukėsi atgal ir traukiantis ranka kliudė mašinos stiklą, dėl to subyrėjo stiklas. Matė žmonai po akim mėlynę, ant kūno mušimo žymių nematė. Po kokių trijų valandų atvažiavo pareigūnai ir žmona su anūku nuėjo pas J.. Iš karto žmona nieko nesakė, buvo stresas, o naktį pradėjo skaudėti galvą, ryte duktė nuvežė į ligoninę, kur prabuvo visą savaitę. Matė, jog buvo sumušta – ant kūno, ant kojų buvo mėlynės.
Teismo medicinos ekspertas Algimantas Smalenskas parodė, jog nukentėjusiąją apžiūrėjo praėjus penkioms dienom po traumos. Ji gulėjo ligoninėje ir ligoninėje ją daktarai apžiūrėjo praėjus parai po traumos. Diagnozę nustatė gydantis gydytojas, remdamasis klinikiniais duomenimis ir pagalbiniais tyrimo metodais, galimai rentgeno nuotraukomis. Jis neturėjo pagrindo netikėti specialistais ir iš ligos istorijos išrašė tai, kas buvo parašyta. „Galimai“ sako, nes nežino, kuo rėmėsi daktaras. Pagrinde remiamasi klinikiniais duomenimis ir pagalbiniais tyrimo metodais. Rentgenologinis tyrimas yra vienas iš pagalbinių tyrimo metodų. Jisai parodo tik 80 procentų patologijos, o 20 procentų gali nematyti. Matė kraujosruvą veide, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, skausmingumą dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Po penkių dienų klinika jau ne ta, kas po traumos tuoj pat, o daktaras matė po paros, sekančią dieną, todėl nustatė tiksliau. Išvadą dėl šonkaulio lūžio davė remdamasis tik medicininiais dokumentais. Medicininiame dokumente buvo parašyta: lūžimas dešinės pusės devinto šonkaulio, kraujosruvos šlaunyse. Esant šonkaulio lūžimui pirmiausiai yra skausmingumas, taip pat paspaudus tą vietą šonkauliai traška, bet po 3–4 dienų jis sukimba ir to jau gali nesijausti, jei gerai sukimba. Nukentėjusiosios atveju jis jautė tik skausmingumą. Jei nėra lūžio, skausmingumas irgi jaučiamas, nes krūtinės ląstos bet kokia trauma yra skausminga. Kiekvienam žmogui individualiai yra: vienas žmogus mažiau jaučia skausmą, kitas daugiau jaučia skausmą, nuo to priklauso grįžimas į darbą ir pasveikimas. Paprastai šonkauliai sugyja per tris savaites, visiškai sukimba, sustorėja ta vieta. Medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų, rodančių galvos smegenų sukrėtimą, todėl ir jo išvadoje taip ir užrašyta, kad duomenų, rodančių galvos smegenų sukrėtimą, nėra. Šiais laikais ir įskilimą nustato, o įskilimas yra prilyginamas lūžimui, bet anksčiau kaip per 10 dienų nesugyja nei įskilimas, nei lūžimas. Į šlaunį buvo suduota tikrai ne vienas smūgis, nes ten buvo susiliejančios kraujosruvos. Ten turėjo būti suduota daugiau smūgių. Jei į tą pačią vietą suduota, tai labai sunku atskirti, kiek smūgių suduota. Jei susiliejančios – tai reiškia, kad ne vienas. Tokios pat spalvos kraujosruva veide, tokia pat ir šlaunyje. Visi požymiai buvo daugmaž vienodi, senesnių kraujosruvų nebuvo. Spalva skiriasi, bet spalvos skirtumai priklauso nuo vietos, kur sužalojimas padarytas. Pavyzdžiui, veide yra daugiau puresnių audinių, todėl čia greičiau atsiranda ir kraujosruva, ir gali būti kitokios spalvos. Galūnėse kraujagyslės yra giliau, oda ten storesnė, paodė kitokios sandaros, todėl galėjo būti kitokia kraujosruvos spalva.
Liudytojas V. M. parodė, jog pažymą gydymą pasirašo remiantis ligos istorija, dokumentais. Neprisimena, koks gydytojas priėmė nukentėjusiąją, bet ligoninėje sakė, kad B. Dabar irgi gydantis gydytojas surašo sužalojimus, vedėjas pasirašo. Priimant gydantis gydytojas pažiūri rentgeno nuotraukas, o jei ypatingas atvejis, tai parodoma radiologui. Jei kas neaišku arba jei dėl gyvybės pavojus, tariasi su radiologais, arba daro papildomus tyrimus – kompiuterinę tomografiją. Šonkaulio lūžimą vienas rentgenologas gali matyti, kitas – ne. Gydant nelabai svarbu, ar lūžimas, ar sumušimas – gydymas tas pats. Čia nebuvo tokie sužalojimai, kad pavojus būtų sveikatai, gyvybei, kad invalidumas būtų. Tuo metu jie taip manė, kad tokie sužalojimai buvo, ir pasirašė. Jei būtų kilę abejonių, tada būtų papildomai tyrę. Nukentėjusioji gydyta keturias dienas ligoninėje, ją priėmė traumatologas Birgeris, o paskui greičiausiai jis gydė, nes nėra antro parašo. Greičiausiai nuotrauka radiologo nebuvo įvertinta, jiems rodomos nuotraukos, jei neaiškus atvejis arba jei rimtas. O jei sumušimai yra ar lūžiai – nerodo. Į nuotrauką jis pažiūrėjo, svarbiausiai žiūri, kad nebūtų sužaloti plaučiai. Nukentėjusiajai lyg tai buvo 9-to šonkaulio lūžimas. Ir daktarui, ir jam taip pasirodė. Jei tik šonkaulio lūžis, be galvos traumos, tai nehospitalizuojama. Šiuo atveju dar buvo galvos smegenų sukrėtimas, todėl buvo hospitalizuota, nes reikėjo stebėti.
Liudytoja N. V. parodė apie įvykį nežinanti, galinti papasakoti apie pasekmes. Dar žinanti, kad kaimynas suniokodavo tėvų pasėlius, pievas. Pavardės neminėjo, sakė, kad kaimynas, kuris pas J. važiuodavo. Įvykio dieną ji buvusi darbe, mama paskambino, pasiskundė, kad blogai jaučiasi. Nuvažiavusi bandė įkalbėti važiuoti į greitąją pagalbą. Tą patį vakarą parsivežė namo, jinai gėrė vaistus, atrodė labai baisiai. Iš ryto vyras ją nuvežė pas gydytoją. Mama blogai atrodė: buvo sumušta, mėlyna, beveik visas kūnas sumuštas. Ligoninėje išbuvo apie savaitę, po to gydėsi namuose pas ją, birželio mėnesį buvo sanatorijoje „Linas“. Truputį pagerėdavo, ir vėl pablogėdavo. Po ligoninės mama negalėjo šienauti. Kai turėdavo laiko, ji ir sūnus nuvažiuodavo į kaimą pas tėvą. Kai mama ligoninėje gulėjo, kelis kartus ravėjo daržą ir šiaip nuvažiuodavo pas tėtį. Grįžusi iš ligoninės mama nedirbdavo, padėdavusi ji, kartais grėbdavusi žolę.
Liudytoja L. P. parodė dirbanti gydytoja radiologe Mažeikių ligoninėje. Peržiūrėjusi nukentėjusiosios rentgeno nuotrauką akivaizdžių lūžimų su poslinkiais ji nematanti. Galima įtarti, kad gali būti devinto šonkaulio skilimas, bet čia būtų tik įtarimas. Galima įtarti, nes kai yra tik šonkaulio skilimas, nuotrauka neduoda šimtaprocentinės diagnozės. Tai priklauso nuo to, kaip ligonis atsistojo, kokioje projekcijoje padaryta, kokiu kampu ir panašiai. Skilimo šešėlis, linija yra labai panaši į kraujagyslės liniją, todėl šimtu procentu pasakyti negalima, t. y. negalima šimtu procentu atmesti, kad nėra šonkaulio skilimo. Negali nei atmesti, nei patvirtinti, jog nėra devinto šonkaulio skilimo. Visi gydytojai yra praėję radiologijos kursą studijuodami mediciną, o traumatologai yra praėję pagilintą kursą, nes tai yra jų tiesioginis darbas – vertinti radiogramą. Šiuo atveju, kiek žino, tyrimas buvo darytas savaitgalį. Radiologai savaitgaliais nedirba, tokiu atveju rentgenogramas įvertina tas gydytojas, kuris siunčia į rentgeną daryti tyrimą. Po to, jei jiems yra neaišku, darbo dienomis siunčia konsultuoti radiologui. Šioje konkrečioje situacijoje, matyt gydytojui buvo viskas aišku, nes radiologai nevertino šito tyrimo.
2010-05-15 informaciniu pranešimu nustatyta, kad 2010-05-15 10.42 val. Telšių AVPK Mažeikių rajono PK buvo gautas informacinis pranešimas iš Všį „Mažeikių ligoninė“, jog 2010-05-15 09.45 val. kreipėsi N. K., kuri paguldyta į traumatinį skyrių, diagnozė: galvos ir šlaunų sumušimai, dešinės pusės IX šonkaulio lūžimas, galvos smegenų komocija (1 t., 8 b. l.).
2010-08-10 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele nustatyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių r. sav. Dargių k. (1 t., 9–13 b. 1.).
2010-05-15 N. K. protokolu-pareiškimu nustatyta, kad 2010-05-14 val. Mažeikių r. Dargių k. esančioje A. J. sodyboje ji buvo sumušta nepažįstamo vyriškio, kuris visureigiu buvo atvažiavęs pas A. J. per N. K. žemę. Vyriškis ją sumušė suduodamas ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, (1 t., 14 b. l.).
2011-01-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad N. K. pateikė 2010-07-27 išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame UAB „Mažeikių naftos sveikatos priežiūros centro“ gydytojas V. P. nurodo, jog būtinas N. K. dantų protezavimas ir numatoma kaina 1701 Lt (1 t., 35–36 b. l.).
2010-07-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad N. K. pateikė:
specialisto išvadą Nr. G 155/10(13), kurioje konstatuota, jog N. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas;
epikrizę Nr.3525, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusioji gydyta VšĮ „Mažeikių ligoninė“ traumatologijos skyriuje nuo 2010-05-15 iki 2010-05-19, nustatyta diagnozė – dešinės pusės IX šonkaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas;
grynųjų pinigų pervedimo kvitą Nr. 410412624, kuriame užfiksuotas sumokėtas mokestis už teismo medicinos eksperto paslaugas, atliktą jos kūno tyrimą – 46 Lt (1 t., 37–40 b. 1.).
2011-05-13 specialisto išvadoje Nr. G 117/11(13) konstatuota, jog N. K. nustatyta: galvos ir krūtinės ląstos sumušimai, kraujosruvos veide, kairėje šlaunyje, IX-to šonkaulio lūžimas; sužalojimai padaryti ne mažiau trijų kontaktų su kietais bukais daiktais metu; šonkaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų; sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 42 b. 1.).
2010-08-23 Šiaulių teritorinės ligonių kasos dokumentas patvirtina, jog už N. K. suteiktas VšĮ Mažeikių ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėta 1037,60 Lt (1 t., 56 b. l.).
2010-07-19 D. R. protokolu-pareiškimu nustatyta, kad 2010-05-14 apie 20 val. Mažeikių r. Dargių k., prie A. J. kiemo vartų nepažįstamas vyras mediniu pagaliu smūgiuodamas į galvą užkliuvo ir sudaužė akinius, kurių vertė 802 eurai, dėl to jam padaryta 2758,88 Lt žala (1 t., 62 b. l.).
2010-06-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. R. pateikė:
UAB „Beržūna“ užsakymą-sąskaitą, kurioje užfiksuotas D. R. 2010-05-17 užsakymas akiniams ir nurodyta sumokėta suma 287 litai;
akinių rėmelius, pilkos spalvos su mėlynos spalvos auselėmis, akinių rėmai yra sulaužyti;
vieną akinių stiklą ir 2008-06-04 akinių sąskaitą Nr. 7920, kurioje nurodyta, kad D. R. 2008-05-13 užsakė akinius, kurių vertė 802 eurai: 451 euras už akinių lęšius, 293 eurai už rėmelius ir 58 eurai už lęšių parinkimą, (1 t., 70–78 b. l.).
2011-01-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog V. N. pateikė vieną akinių stiklą, stiklas stačiakampio formos, kurio visi kraštai suleisti į vidaus pusę, ilgis matuojant plačiausioje vietoje 5,2 cm., ilgis siauriausioje vietoje 4,5 cm., plotis 2,5 cm, storis 0,5 cm, ant stiklo sugadinimų, subraižymų nepastebima (1 t., 88 b. l.).
Nukentėjusysis D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2010-05-14 apie 9 val. atvažiavo į Mažeikių r. Dargių k. pas buvusius uošvius K. susitikti su sūnumi. Vakare, tarp 19–20 val. būnant namo viduje, žiūrint televizorių jį pašaukė V. K., kad eitų kartu pas kaimynus pažiūrėti, kas darosi, nes ten nuėjo N. K., girdisi triukšmas. Eiti iki tos sodybos atstumas yra apie 500 metrų, ėjo apie 5–7 minutes. Nuo K. sodybos matėsi prie kaimynų namo kiemo stovintis džipas, markės ir modelio nežino, spalva tamsi, rudos ar žalios spalvos, valstybinių numerių nežino. Einant per pievą iki kaimynų matė, kad tuo džipu buvo pravažiuota per K. pievą, vaizdas buvo toks lyg traktorius būtų išvažinėjęs, o K. pievą saugo, nes gauna valstybės išmokas už ją, o inspekcijai patikrinus, nebegaus jokių išmokų. Taigi jam nekilo jokių klausimų, kodėl N. K. nuėjo pas kaimynus aiškintis. Priėjus prie sodybos pamatė, kad N. K. sėdi ant žemės, gal ji buvo suklupusi, jam užsifiksavo vaizdas, kad ji buvo susirietusi. Ant veido kraujo nepastebėjo, tik matė, kad nebėra danties, taip pat matėsi sudaužtas paakys, tiksliau kairys skruostas buvo raudonas. N. K. buvo už vartų išorėje. Viduje, kieme buvo trys žmonės – namo šeimininkai, J. su sugyventine ar žmona ir jų draugas, kurį matė pirmą kartą, kiek žino, pirkęs iš jų žemę. Tas vyras rankoje turėjo pagalį, kuris buvo plonesnis nei kastuvo kotas, ilgis galėjo būti apie 1 metrą. Kai jis su V. K. priėjo, V. K. pakėlė žmoną ir vedėsi namo. V. K. nieko nesakė, o jis ėjo aiškintis, kodėl toks stambus vyras muša seną moterį. Vyras rėkė, kalbėjo apie tai, kad N. K. rusė, o jam sakė, kad sulaužys žandikaulį. Vyras išėjo iš kiemo ir puolė jį su pagaliu, jis dengėsi galvą kaire ranka, į kurią jam ir pataikė, tada traukėsi atbulas, vyras užsimojo antrą kartą, jis traukėsi vėl, bet tada pagaliu užkliuvo ir nudaužė jam akinius, akinių stiklai iškrito, o rėmeliai liko kabėti ant vienos kojelės ant dešinės ausies. O tas vyras nesustodamas jį daužė pagaliu, pataikė į šonus, jis vis ėjo traukdamasis, vyriškis atakuodamas jį prispaudė prie savo automobilio, o tada arba traukdamasis alkūne, arba pats vyriškis pagaliu išdaužė automobilio, kuris buvo jo kairėje pusėje, priekinį stiklą, tiksliau stiklą įskėlė. Tuo metu vyrui bedaužant jam į šonus sulūžo pagalys, greičiausiai todėl vyras grįžo į kiemą, ir pasakė: „o dabar man dar ir už stiklą sumokėsi“. Tik tada jis pasilenkė ir ieškojo stiklų, vieną rado, išsitraukė iš pelkės. Jis tam vyrui siūlė prieiti, bet vyriškis bijojo, nes nebeturėjo pagalio. Minėtas vyras grįžęs į kiemą iš karto išsitraukė iš kelnių kišenės telefoną ir skambino į policiją. O jis susiradęs stiklą išėjo pas K. Į policiją jis skambino dar prieš nueidamas su V. K. pas kaimynus. Skambino iš savo telefono, išgirdęs atsakymą, kad paskambino Mažeikių policijai, telefoną perdavė V. K., kuris mėgino paaiškinti, kodėl reikalinga pagalba, bet nesusikalbėjo su atsiliepusia pareigūne, susinervino ir išjungė pokalbį. Daugiau į policiją nebeskambino, nes girdėjo, kad paskambino tas vyras. Tas vyras, kai jį apdaužė ir grįžo už vartų, sakė, kad policijoje turi labai daug pažinčių ir jis neišsisuks, turės jam sumokėti už stiklą. Jis tada atsakė, kad jo akiniai kainuoja brangiau nei jo stiklas, o šis atsakė, kad nusipirktų kitus. Jis tikrai buvo pasilenkęs prie automobilio ratų, mėgino atsukti ventilį ir išleisti orą, bet jam nepavyko, taip darė, kad šis negalėtų išvažiuoti, nes vyriškis iš išvaizdos ir elgesio jam akivaizdžiai atrodė neblaivus. Nei jis, nei V. nieko rankose neturėjo, ėjo kalbėtis, išsiaiškinti, jei būtų ką nors turėjęs, būtų turėjęs galimybę apsiginti. Akiniai, kuriuos sulaužė, buvo pirkti Vokietijoje už 802 eurų, tokių stiklų Lietuvoje nepagamina, stiklai Lietuvoje dvigubai storesnį, turėjo pasidaryti naujus, kurie jam kainavo 287 litus. Jo regėjimas yra abiejų akių +9, o skaitymui +10, o be akinių mato tik iki dviejų metrų ir tai tik kontūrus. Gindamas sumuštą N. K. jis buvo taip pat sumuštas, bet dėl sumušimų niekur nesikreipė ir pretenzijų neturi, bet dėl to, kad jam sulaužė akinius, yra padaryta 802 eurų ir 287 Lt turtinė žala (1 t.,64–65, 66 b. l.).
Tarnybiniu pranešimu dėl daiktų perdavimo saugojimui bei kvito B Nr.020855 kopija nustatyta, jog akinių rėmeliai ir du stiklai tolimesniam saugojimui perduoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio specialistui Kęstučiui Gontai (1 t., 90–91 b. l.).
2010-07-30 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas CD diskas, gautas į paklausimą dėl informacijos pateikimo. Perklausius šį diską nustatyta, kad buvo du telefoniniai pranešimai policijoje apie konfliktą Mažeikių r. Dargių k.: pirmojo 2010-05-14 21:25 val. pranešimo metu informuojama, kad Dargių k. girto vairuotojo vyriškio sumušta moteris; po to telefoninis pranešimas 2010-05-14 21:39 val. ir skambinęs asmuo, prisistatę V. N., informavo apie sudaužytą automobilio lango stiklą (1 t., 117–119, 120 b. l.).
2011-04-12 UAB „Neuro AS“ kvitu Nr.11 nustatyta, jog N. K. už med. aptarnavimą sumokėjo 50 Lt (2 t., 150 b. l.).
2011-11-03 M. Petrauskienės individualios įmonės sąskaita-faktūra ZAV Nr.25 bei kasos pajamų orderio kvitu UTI Nr.2788852, nustatyta kuriuose nurodyta, jog N. K. sumokėjo 1550 Lt už dantų protezavimą (2 t., 151, 152 b.l.).
2011-04-12 ir 2011-10-20 Euro vaistinės kvitais bei receptais, nustatyta, jog N. K. už vaistus bei medikamentus sumokėjo 109,22 Lt ir 110,93 Lt (2 t., 153-155 b. l.).
2011-08-29 specialisto išvadoje Nr.G 119/12(13) konstatuota, kad N. K. nustatyta: galvos ir krūtinės ląstos sumušimai, dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžimas, kraujosruvos veide, kairėje šlaunyje; sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-05-14; galvos sumušimas, kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; krūtinės ląstos sumušimas ir dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų; sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (3 t., 143 b. 1.).
Teismas V. N. parodymus, kad jis jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, fizinio smurto N. K. atžvilgiu nevartojo ir jos nesunkiai nesužalojo bei nesugadino svetimo turto – D. R. akinių, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes šie jo parodymai paneigti byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji N. K. nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad ją sumušė kaltinamasis, kuris kumščiu sudavė į galvos kairę pusę, o jai nuo smūgio parkritus ne mažiau dešimt kartų sudavė lazda bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatos metu (2 t., 26-29 b. l.). Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojai V. V., parodęs, jog nukentėjusioji jiems atvažiavus į įvykio vietą rodė rankoje perlūžusią dantų plokštelę, N. K. bei N. V., kurie nurodė matę sumušimo žymes, mėlynes ant jos kūno. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir rašytiniai įrodymai: teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog N. K. nustatyta: galvos ir krūtinės ląstos sumušimai, dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžimas, kraujosruvos veide, kairėje šlaunyje; sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-05-14, ne mažiau trijų kontaktų su kietais bukais daiktais metu; galvos sumušimas, kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; krūtinės ląstos sumušimas ir dešinės pusės IX-to šonkaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų; sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 42 b. l., 3 t., 143 b. 1.).
Liudytojo A. J. parodymus, jog kaltinamasis nemušė N. K., o tik paėmęs už pakarpos išvedė iš namo, teismas atmeta kaip nepatikimus, nes jis parodė nebuvo išėjęs į lauką ir nematęs, kas ten vyko. Liudytojo V. B. parodymai, jog praėjus maždaug savaitei po įvykio jis matęs nukentėjusiąją N. K. nešant ant pečių žolę, taip pat atmestini, nes jie nepaneigia aplinkybių dėl N. K. sužalojimo, nes tai, jog N. K. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kita vertus, teismo medicinos specialistas parodė, jog žmogaus darbingumo atgavimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių – jautrumo skausmui, jo kantrybės.
Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad V. N. kumščiu sudavė vieną smūgį N. K. į galvos kairio smilkinio sritį, jai nuo smūgio nugriuvus ant žemės – ne mažiau dešimt smūgių galimai medine lazda, spardė kojomis į įvairias kūno vietas: šonus, šlaunis ir nesunkiai susižalojo. Suduodamas nukentėjusiajai į veidą bei kitas kūno dalis, spardydamas kaltinamasis turėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą, galimus padarinius, tačiau buvo abejingas jiems. Priežastinį ryšį tarp veikos (smūgių sudavimo) ir padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) patvirtina specialisto išvados Nr.G 117/11(13) (1 t., 42 b. l.) ir Nr.G-7-119/12(13) (3 t., 143 b. l.). Įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamasis tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, todėl veikė netiesiogine tyčia.
Be to, byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir liudytojo V. K. teisme duoti parodymai; daiktų, dokumentų pateikimo protokolai patvirtina, jog V. N. tyčia sugadino – sudaužė 2769,14 Lt vertės D. R. akinius.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. N. kaltės padarius LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – nežymiai sutrikdžius sveikatą, bei LR BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – tyčia sugadinus svetimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam V. N. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (du nesunkūs nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka.
Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo V. N. požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas – neprisipažino ir nesigailėjo padaręs nusikalstamas veikas, į tai, jog teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę iš BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. N. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Išaiškintina kaltinamajam V. N., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 9, 10 dalys).
Nukentėjusioji N. K. pareiškė 1866,15 Lt dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį grindė tuo, jog dėl sužalojimo turėjusi turtinės žalos – pirko vaistus, medikamentus, gydė ir protezavo dantis ir pateikė pirkimo čekius 1866,15 Lt sumai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai žala padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, todėl jis turi pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą Jos ieškinys dėl 1866,15 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas iš V. N.
Be to, nukentėjusioji N. K., nurodžiusi, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrusi skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, nes niekada nemačiusi tokio žiauraus elgesio, kokį jos atžvilgiu parodė kaltinamasis, prašė priteisti iš jo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios N. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis LR BPK 115 straipsnio 1 dalyje bei LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, jog V. N. tyčiniu smurtiniu nesunkiu nusikaltimu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl ji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. N., jos reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir atitinkantis teismų praktiką, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš V. N. priteistinas 5000 Lt civilinis ieškinys N. K. neturtinei žalai atlyginti.
D. R. ieškinys tenkintinas iš dalies, nes iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais yra sulaužyti tik akinių rėmeliai, o akinių stiklai (lęšiai) yra sveiki, todėl D. R. iš kaltinamojo priteistina 1298,67 Lt – sulaužytų rėmelių vertė ir 287 Lt naujų akinių vertė (293 eurai x 3,4528 Lt ? 1011,67 Lt + 287 Lt ? 1298,67 Lt (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusioji N. K. dėl kaltinamojo V. N. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir už jai VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 1037,60 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokuroro teisme palaikytas 1037,60 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir taip pat priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai N. K. pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-04-04 sprendimą Nr. SP-1279-(7.0870) buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir teisme ją atstovavo advokatė L. Žiubikienė, 724,80 Lt dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus V. N. kaltu, taip pat išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai, tirti ir nagrinėti: akinių rėmeliai ir du stiklai laikomi Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK saugykloje (1 t., 91 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam jų savininkui D. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės E. Ročytės 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu (1 t., b. l. 185-190) civilinių ieškinių užtikrinimui taikytas laikinas V. N. nuosavybės teisės apribojimas į nuosavybės teise priklausantį asmeninį turtą: 5.0000 ha žemės sklypą, esantį Akmenės r. sav. Užpelkių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12.8500 ha žemės sklypą, esantį Akmenės r. sav. Užpelkių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą–siurblinę, esančią Mažeikių r. sav. Bugenių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.5500 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav. Kapėnų k., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą–kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą–tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.2200 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav. Krakių k., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 0.1700 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav. Krakių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12.4500 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav. Kušlėnų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti visą turimą turtą, paliktinas galioti iki turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (BPK 151 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti N. K. nusikaltimu padarytą 1866,15 Lt turtinę žalą;
pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. K. nusikaltimu padarytą 1866,15 Lt turtinę žalą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. N. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam V. N., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
N. K. 1866,15 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt šeši litai 15 ct) turtinės ir 5000 Lt ( penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;
D. R. 1298,67 Lt (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt aštuoni litai 67 ct) turtinės žalos atlyginimo;
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1037,60 Lt (vienas tūkstantis trisdešimt septyni litai 60 ct) už nukentėjusiajai N. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Priteisti iš kaltinamojo V. N. 724,80 Lt (septyni šimtai dvidešimt keturi litai 80 ct) proceso išlaidų į valstybės biudžetą
Palikti galioti iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės E. Ročytės 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu civilinių ieškinių užtikrinimui taikytą laikiną V. N. nuosavybės teisės apribojimą į nuosavybės teise priklausantį asmeninį turtą: 5.0000 ha žemės sklypą, esantį Akmenės r. sav. Užpelkių k., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 12.8500 ha žemės sklypą, esantį Akmenės r. sav. Užpelkių k., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); pastatą–siurblinę, esančią Mažeikių r. sav. Bugenių k., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 1.5500 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav. Kapėnų k., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); pastatą– gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); pastatą–kiemo rūsį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); pastatą–tvartą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 0.2200 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav. Krakių k., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 0.1700 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav. Krakių k., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 12.4500 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių r. sav. Kušlėnų k., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti visą turimą turtą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai, tirti ir nagrinėti: akinių rėmelius ir du stiklus, laikomus Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jų savininkui D. R.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.