Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. J. dėl aplinkai (augmenijai) padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas A. P. parodė, kad trapiuosius gluosnius galima pjauti drastiškai, nes jie puikiai atželia. Tai labai trapus medis ir vėjuotoje vietoje vėlesniame amžiuje lengvai lūžta, kelia pavojų turtui ir žmonėms. Gluosnius reikia redukuoti, palaikyti mažą aukštį, kad nekeltų pavojaus. Genimi gluosniai sulaukia brandaus amžiaus dažniau, nei negenimi, nes būna sulaužomi vėjo ir nepasiekia brandos amžiaus. Iš nuotraukos matyti, kad po genėjimo medžiai davė geras atžalas, kurios kitą sezoną bus dvigubai ilgesnės ir medis atstatys galingą, didelę lają. Šaknys didelės ir medis greitai atstatys lapų masę. Vienas medis liko dar nenugenėtas, labai aukštai laja, jį reikėtų sužeminti, nes didelė tikimybė, kad jį nulauš vėjas. Trapusis gluosnis turi ypatybę supūti dėl centrinio puvinio. Šie gluosniai apaugę kempinėmis, tai rodo, kad juose yra centrinis puvinys. Nugenėti medžiai jau buvo pažeisti puvinio. Genėjimas pagreitina ir pagerina sąlygas atsirasti centriniam puviniui, bet dėl šių medžių trapumo juos reikia genėti, palaikant žemą ūgį. Jei centrinė medžio dalis supūva, ten yra negyva mediena, ją pūdo grybai, atsiranda vabzdžių buveinės. Supuvęs vidurys medžio nenusilpnina taip, kad jis prarastų savo stabilumą. Visa medžio gyvastis yra po žieve esantis brazdas. Trapųjį gluosnį genėti tikrai galima, jis nežus ir išgyvens ilgiau nei negenėtas. Jo nuomone toks gluosnių nugenėjimas žalos nepadarė, nes medis puikiai atsistato iš miegančių pumpurų ir žalią masę atsiaugins kitą sezoną. Jo nuomone žala aplinkai nepadaryta. Estetiškai medžiai nugenėti negražiai, reikėtų juos dar žeminti ir kas du–tris metus genėti naujas atžalas. Kitų metų sezono gale lajos tūris prilygs buvusiai prieš nupjovimą ir šaknys nebadaus. Gluosnio šaknys yra galingos ir jo atžalinė galia labai didelė. Šaknys skatina miegančių pumpurų išsiskleidimą, nes joms reikia medžiagų, kurias gamina lapai. Išsprogs daugybė miegančių pumpurų ir kitą sezoną lapų bus beveik tiek pat, kiek buvo prieš tai, todėl šaknys nemirs ir nebadaus. Žiemą medis miega ir nebadauja, lapų jam nereikia. Dėl teisinio reguliavimo mato žalingą praktiką Lietuvoje. Jei gluosniai auga prie kelių, elektros linijų, miestuose, tarnybos viešojoje infrastruktūroje juos pjauna negailėdamos. Privačioje infrastruktūroje taikomi kitokie standartai, t. y., svarbiau medis, nei privati infrastruktūra. Jis yra miškininkas pagal išsilavinimą ir dendrologų draugijos narys. Pritaria, kad genint padarytos mažesnės žaizdos yra geriau. Tokį medį reikėtų formuoti nuo jaunumės. Šiuo atveju tai buvo praleista. Trapusis gluosnis turi puikią atžalinę galią. Jis remiasi medžių gyvastimi ir gebėjimu. Jei taip būtų pasielgta su ąžuolu ar klevu, šie nebūtų išgyvenę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo atstovės, atsakovės, ekspertės paaiškinimais, liudytojo parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal atsakovės pateiktą prašymą 2024 m. vasario 15 d. vykdyta želdinių apžiūra ir vertinti želdiniai, augantys atsakovei nuosavybės teise priklausančiame komercinės paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūros vertinime dalyvavo ir teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Rita Nekrošienė. 2024 m. vasario 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apžiūros ir vertinimo akte Nr. ŽAA-17 įvertinta vienuolika želdinių, pamatuotas jų skersmuo 1,30 m aukštyje, aštuonių (6 baltųjų gluosnių, 2 juodalksnių) būklė įvertinta kaip bloga, vieno (juodalksnio) – nepatenkinama ir duotas leidimas neatlygintinai šalinti želdinius kaip pavojingus. Dviejų želdinių būklė įvertinta kaip patenkinama: 59 cm skersmens baltajame gluosnyje nustatytos pavienės sausos skeletinės šakos ir duotas leidimas šalinti taikant 221,25 Eur atkuriamąją vertę; 48 cm baltajame gluosnyje nustatytos pavienės sausos skeletinės šakos, medis pasviręs 10 laipsniu kampu ir duotas leidimas šalinti taikant 180 Eur atkuriamąją vertę, viso 401,25 Eur.

2024 m. vasario 21 d. atsakovei išduotas leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus medžius ir krūmus Nr. AL-15, kuriame leidžiama atsakovei neatlygintinai šalinti aštuonis želdinius, kurių būklė bloga ir vieną želdinį, kurio būklė nepatenkinama.

2024 m. vasario 21 d. atsakovei išduotas leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus medžius ir krūmus Nr. AL-16, kuriame leidžiama atsakovei taikant 401,25 Eur atkuriamąją vertę šalinti du želdinius, kurių būklė patenkinama. Atsakovė atkuriamosios vertės nesumokėjo.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. Apžiūros akto Nr. TVR-4052 nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyboje 2024 m. gegužės 6 d. gautas skundas (reg. Nr. AD3-2247), kuriame prašoma patikrinti ar teisingai buvo apgenėti gluosniai, augantys (duomenys neskelbtini). Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai 2024 m. gegužės 7 d. atliko skunde nurodytos vietos apžiūrą, dalyvaujant sklypo savininkei (atsakovei), ir pastebėjo netinkamai nugenėtus keturis medžius. Skyriaus pareigūnai metalinėmis žerglėmis CODIMEX (patikros sertifikato Nr. 1687240) išmatavo nugenėtų medžių kamienus 1,3 m aukštyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai, priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ priedo 6 punkte nurodytais kriterijais, nustatė, kad nugenėti keturi gluosniai yra priskiriami saugotiniems želdiniams, todėl jų genėjimui buvo reikalingas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimas. Atsižvelgiant į neteisėtai nugenėtų saugotinų medžių matmenis 1,3 m aukštyje apskaičiuota aplinkai padaryta žala – 1 242,50 Eur.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus pateiktų Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, žalos aplinkai apskaičiavimo ir medžių matavimo lentelės ir foto lentelės nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ 2.1. papunkčiu, 1 priedu (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 25.1 papunkčiu (aktuali redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d.) geros būklės baltajam gluosniui 73 cm skersmens padaryta 365 Eur žala, geros būklės baltajam gluosniui 73,50 cm skersmens padaryta 367,50 Eur žala, geros būklės baltajam gluosniui 41 cm skersmens padaryta 205 Eur žala, geros būklės baltajam gluosniui 61 cm skersmens padaryta 305 Eur žala, viso 1 242,50 Eur. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai nustatyti už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1,3 m kamieno aukštyje. Gluosniai priskiriami I medžių grupei. I grupės medžių atkuriamosios vertės įkainis 5 Eur/cm.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. Žalos aplinkai apskaičiavimo akto Nr. Ž62-2863/2024, kuriame detaliai apskaičiuotas žalos dydis ir nurodytos apmokėjimo sąlygos nustatyta, kad atsakovė nesutiko mokėti apskaičiuotos žalos, nurodydama, kad medžius tik apgenėjo ir po metų jie atžels, be to, nugenėjo, nes kilo grėsmė stogo konstrukcijai.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas J. N. 2024 m. gegužės 14 d. atsakovei surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2 dalį dėl to, kad pagal gautą skundą Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnams 2024 m. gegužės 7 d. atlikus vietos apžiūrą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklype nuosavybės teise priklausančiame atsakovei yra nugenėti keturi gluosniai, kurių kamienų skersmuo matuotas 1,3 m aukštyje, yra priskiriami saugotiniems želdiniams, todėl jų genėjimui buvo reikalingas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimas. Atsakovė nugenėdama keturis saugotinus želdinius be savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės R. T. 2024 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjęs, bauda sumokėta.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovei 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo išsiųsta pretenzija Nr. AD5-16733 su siūlymu geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė geranoriškai neatlygino žalos.

Nepriklausoma želdynų ir želdinių ekspertė, Edukologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė Rita Nekrošienė 2024 m. gruodžio 5 d. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą dėl nugenėtų medžių, kurioje nurodė, kad medžiams padarytos žalos skaitmenine išraiška šiuo metu įvardinti neįmanoma. Tam būtų reikalingai ilgamečiai jų būklės pokyčių moksliniai stebėjimai, palyginant tiriamuosius gluosnius su nenugenėtais, etaloniniais tos pačios rūšies, to paties amžiaus, tomis pačiomis aplinkos sąlygomis augančiais medžiais.

Dėl civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas); asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Nors CPK 182 straipsnio 3 punkte tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. J. pripažinta kalta dėl neteisėto saugotinų medžių nugenėjimo be savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo ir dėl šių neteisėtų veiksmų Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 12 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta administracine nuobauda. Paskirtą baudą atsakovė sumokėjo. Taigi atsakovė sutiko, jog keturi saugotini medžiai buvo nugenėti be savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo. Šio fakto atsakovė neginčija ir šioje byloje. Taigi yra pagrindas teigti, kad jos neteisėti veiksmai ir kaltė, nustatyti administracinio nusižengimo byloje, nagrinėjamai civilinei bylai dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.

Įvertinus šioje byloje kilusio ginčo pobūdį ir apimtį, vertintinos aplinkybės, susijusios su žalos aplinkai faktu ir žalos dydžio pagrįstumu.

Dėl žalos (ne)padarymo fakto

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

Žala konstatuojama bet kuriuo atveju jeigu yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų būklei. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija galiojusi žalos padarymo metu) 32 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

Atsakovė teigia, kad ieškovas žalą kildina dėl gluosnių gyvybinių funkcijų pažeidimų, tačiau ekspertė išvadoje nurodė, kad medžiams padarytos žalos nustatyti neįmanoma. Atsakovė remiasi pateiktomis nuotraukomis, kad gluosniai yra gyvybingi, ataugusi laja ir mano, kad tokios žalos nepadarė. Atsakovės vertinimu, nugenėdama keturis gluosnius nepažeidė jų gyvybinių funkcijų ir žala turėtų būti mažinama per pusę. Tačiau teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Ieškovas įrodinėdamas, kad atsakovė drastiškai nugenėdama keturis gluosnius, pažeidė jų gyvybines funkcijas, padarydama neigiamą poveikį želdiniams, pateikė į bylą nepriklausomos želdynų ir želdinių ekspertės Ritos Nekrošienės išvadą. Ekspertė savo 2024 m. gruodžio 5 d. išvadoje pažymėjo, kad kai kurie gluosniai yra visiškai apipjaustyti, paliekant stuobrius be šakų ir lapų. Medžių genėjimas yra lydimas žaizdų atsiradimo, o drastiško genėjimo metu pašalinama laja. Nugenėtas medis stengiasi atauginti savo lapiją. Prarastos lapijos atstatymui medis naudoja savo šaknyse sukauptas maisto medžiagas. Šaknys badauja, nes negauna pakankamai reikalingų maisto medžiagų, kurios susidaro fotosintezės proceso metu medžių lapuose, nes lapų nėra (kai kurių tiriamųjų gluosnių pašalinti absoliučiai visi lapai, likę tik kamienų stuobriai). Tokiu būdu šaknys silpnėja ir nyksta, jas lengviau įveikia ligos ir kenkėjai. Tiriamuoju atveju yra nugenėtos (apipjaustytos) gana stambios šakos. Tikėtina, kad didžioji dalis jų niekada neapaugs, visą likusį gyvavimo laiką išliks atviros žaizdos. Tokiose pjūvių vietose gali pradėti formuotis medienos puvinys, kuris, einant laikui, leistųsi kamienais žemyn. Pradėtų formuotis ertmės. Po 2-3 metų iš nupjautų plonesnių gluosnių šakų išaugs atžalos, tačiau balansas tarp išlikusių šaknų ir naujai susidariusios lajos bus minimalus. Formuosis naujas vainikas su būdingais neigiamais faktoriais: daug šakų iš vienos vietos, silpnas tvirtinimasis, drevės, centrinis kamieno puvinys. Medis ilgainiui taps intensyviai sergančiu, potencialiai pavojingu aplinkai.

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė dėl žalos paaiškino, kad apžiūrint medžius 2024 m. gegužės mėnesį, matėsi likę trijų medžių stuobriai, ketvirto medžio centrinės šakos viršūnė buvo išpjauta. Apžiūrint medžius gruodžio mėnesio pabaigoje, matėsi, jog per vegetacijos laikotarpį medžiai truputį atžėlė. Medis maitinasi fotosintezės būdu, kuri vyksta tik esant žalios spalvos lapams. Trims medžiams fotosintezės aparatas buvo pašalintas visiškai. Šiuo atveju medžiai buvo apipjaustyti, nes storų skeletinių šakų ir kamienų pašalinimo negalima vadinti genėjimu. Tikėtina, kad toks drastiškas medžių apipjaustymas paskatins centrinio kamieno puvinio intensyvėjimą ir tokiu būdu medžiai taps mažiau atsparūs vėjovartai. Gyvybinėms medžių funkcijoms buvo pakenkta dėl sutrikdytos fotosintezės. Trijų medžių, kurių visiškai pašalintos lajos su šakomis ir lapais, fotosintezės aparatas, kuris galėjo pagaminti medžiui maistines medžiagas, buvo neveiksnus du–tris mėnesius. Iš atsakovės pateiktų nugenėtų medžių fotonuotraukų matyti, kad dauguma ūglių ant medžių auga ne pjūvio vietose, kas patvirtina, kad nors medžiai ir augina ūglius, tačiau šių medžių žaizdos taip ir lieka atviros.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, jog atsakovė neteisėtais veiksmais, drastiškai nugenėdama medžius, pažeidė saugotinų medžių gyvybines funkcijas, tuo padarydama neigiamą poveikį aplinkai, nes netekus fotosintezės aparato pabloginama ne tik medžių būklė, bet pabloginama padėtis ir aplinkai dėl oro gryninimo, kraštovaizdžio. Žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jeigu yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį ar nereikšmingą) poveikį aplinkos elementų būklei. Nagrinėjamu atveju, atsakovei neturint leidimo nugenėjus keturis medžius, buvo padarytas neigiamas poveikis kraštovaizdžiui, kaip aplinkos objektui, todėl padarytos žalos faktas siejamas su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu kraštovaizdžio būklei. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad žala aplinkai (augmenijai) neteisėtais atsakovės veiksmais buvo padaryta, t. y. žalos aplinkai padarymo faktas šioje byloje įrodytas. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes. Atsakovės subjektyvus vertinimas, kad be leidimo nugenėti medžiai yra gyvybingi, ataugusi laja, be to, jie kėlė grėsmę jos turtui, nepaneigia aplinkai padarytos žalos fakto.

Nėra pagrindo abejoti, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (be leidimo nugenėtų keturių medžių) ir aplinkai padarytos žalos (neigiamo poveikio kraštovaizdžiui) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Dėl priteistinos žalos dydžio

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, CK ir kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas, apskaičiuodamas želdiniams padarytos žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika“ (toliau – Metodika) (aktuali redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d.) 25.1 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad želdinių sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas, yra ¼-osios ir daugiau medžio lajos skeletinių šakų nupjovimas, nulaužymas, nukapojimas ar kitoks sužalojimas. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įkainiai) (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d.) 2.1 papunkčiu, 1 priedo 1.4. papunkčiu. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai nustatyti už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1,3 m kamieno aukštyje. Gluosniai priskiriami I medžių grupei. I grupės medžių atkuriamosios vertės įkainis 5 Eur/cm. Apskaičiuota atlygintina žalos aplinkai suma 1 242,50 Eur.

Atsakovės vertinimu, nugenėdama keturis gluosnius, nepažeidė jų gyvybinių funkcijų, todėl žala turėtų būti mažinama per pusę, remiantis Metodikos 26, 27 punktais.

Metodikos 26 punkte nustatyta, kad želdinių sužalojimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų – medžio lajos, šakų, krūmo stiebų nupjovimas, genėjimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus <...>, tik kai padaryta mažesnė žala nei įvardinta 25 punkte, <...>. Metodikos 27 punkte nustatyta, kad žala aplinkai, sužalojus želdinius, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, mažinama 2 kartus.

Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai, apskaičiuodamas žalos dydį, taikė Metodikos 25.1. papunktį, nes iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad trims gluosniams buvo visiškai pašalintos lajos ir likę tik stuobriai, o ketvirtam gluosniui buvo išpjauta centrinės šakos viršūnė, tai yra vertintina kaip ¼-osios ir daugiau medžio lajos skeletinių šakų nupjovimas sužalojant želdinius, pažeidžiant gyvybines funkcijas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus specialistai atlikę vietos apžiūrą įvertino keturis nugenėtus gluosnius kaip geros būklės, nors Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apžiūros ir vertinimo akte, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas šalinti du gluosnius, taikant atkuriamąją vertę, įvertinti kaip patenkinamos būklės, todėl prašė dėl dviejų gluosnių mažinti žalos dydį.

Įkainių 10.1. papunktyje nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę (2 priedas), mažinami (išskyrus geros būklės želdinius ir atvejus, kai atkuriamosios vertės įkainiai taikomi apskaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų želdynams ir želdiniams padarytą žalą, dėl kurios buvo ar nebuvo pažeistos želdinių gyvybinės funkcijos ir želdinio būklė pakito): patenkinamos būklės želdiniams – 25 proc.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 15 d. vykdytoje želdinių apžiūroje ir vertinime, kurioje dalyvavo ir teismo posėdžio metu apklausta ekspertė, dviejų želdinių būklė įvertinta kaip patenkinama: 59 cm skersmens baltajam gluosniui, kuriam nustatytos pavienės sausos skeletinės šakos ir duotas leidimas šalinti taikant 221,25 Eur atkuriamąją vertę ir 48 cm baltajam gluosniui, kuriam nustatytos pavienės sausos skeletinės šakos, medis pasviręs 10 laipsniu kampu ir duotas leidimas šalinti taikant 180 Eur atkuriamąją vertę, viso 401,25 Eur, pritaikius 25 proc. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus pateiktos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, žalos aplinkai apskaičiavimo nustatyta, kad pamatavus skersmenį 1,3 m aukštyje, geros būklės baltajam gluosniui 73 cm skersmens padaryta 365 Eur žala, geros būklės baltajam gluosniui 73,50 cm skersmens padaryta 367,50 Eur žala, geros būklės baltajam gluosniui 41 cm skersmens padaryta 205 Eur žala, geros būklės baltajam gluosniui 61 cm skersmens padaryta 305 Eur žala, viso 1 242,50 Eur. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė nurodė, kad pagal augimvietės vietą labiausiai tikėtina, kad du patenkinamos būklės medžiai, kurie galėjo būti pašalinti su atkuriamąja verte, pateko tarp tų keturių nugenėtų medžių. Nors nei vieno atsakovės neteisėtai nugenėto medžio išmatuotas kamieno skersmuo identiškai neatitinka atsakovei 2024 m. vasario 21 d. leidime Nr. AL-16 kirsti du patenkinamos būklės medžius, taikant atkuriamąją vertę, išmatuotus skersmenis, teismas sprendžia, kad tarp nugenėtų medžių jie pateko. Medžių skersmens matavimai atlikti praėjus trijų mėnesių laiko tarpui, matavimus atliko kiti specialistai, kitomis matavimo priemonėmis, todėl tikėtina matavimų paklaida. Atsižvelgiant į tai perskaičiuotinas augmenijai padarytos žalos dydis: geros būklės baltajam gluosniui 73 cm skersmens padaryta 365 Eur žala, geros būklės baltajam gluosniui 73,50 cm skersmens padaryta 367,50 Eur žala, patenkinamos būklės baltajam gluosniui 59 cm skersmens padaryta 221,25 Eur žala, patenkinamos būklės baltajam gluosniui 48 cm skersmens padaryta 180 Eur žala. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistinas 1 133,75 Eur augmenijai padarytos žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei, atstovaujamai ieškovo, taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 1 133,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas įstatymo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies (91,25 proc.), iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovės valstybei priteistinas 26 Eur žyminis mokestis, 14,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, viso 40,50 Eur (CPK 83, 85, 96 straipsniai).

Dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis

Atsakovės atstovas prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis dvylikos mėnesių laikotarpiui, nurodęs, kad atsakovė pensijinio amžiaus, papildomo darbo nedirba ir sumokėti vienu metu priteistą sumą jai būtų per didelė finansinė našta. Ieškovo atstovė dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis neprieštaravo.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgdamas į atsakovės atstovo prašyme nurodytas aplinkybes, kad atsakovė yra pensijinio amžiaus, papildomo darbo nedirba, bei įvertinęs ieškovo atstovės pritarimą žalos atlyginimo išdėstymui, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovės atstovo prašymą ir teismo sprendimo vykdymą dėl 1133,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1 133,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybės naudai išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis). Teismo vertinimu, toks sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovo lūkesčių, o atsakovei leis tinkamai įvykdyti sprendimą sumokant priteistą sumą dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 133,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt trijų eurų 75 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 133,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt trijų eurų 75 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 304766622, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, esančią Valstybės ižde Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, nurodant mokėjimo paskirtį – vardą pavardę bei Nr. Ž62-2863/2024.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 14,50 Eur (keturiolikos eurų 50 ct) pašto išlaidas, priteistą 40,50 Eur (keturiasdešimties eurų 50 ct) sumą sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2024 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-363-874/2025 vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.

Įpareigoti atsakovę A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį iki jo pabaigos į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 304766622, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, esančią Valstybės ižde Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, nurodant mokėjimo paskirtį – vardą pavardę bei Nr. Ž62-2863/2024, sumokėti: 11 (vienuolika) mėnesių mokant po 94,50 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 50 ct), o paskutinį – dvyliktą mėnesį 94,25 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 25 ct), ir apskaičiuotas 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 133,75 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt trijų eurų 75 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose Joniškyje.