- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1234-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25078-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- I. Č., A. Č.
- Kategorijos
- 26.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Antano Rudzinsko, kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje 2-32059-600/2013 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams I. Č. ir A. Č. dėl skolos priteisimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. Č. ir A. Č. dėl skolos priteisimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (ieškinio suma 1152,16 Lt). Nurodė, kad gyvenamosios patalpos esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr.1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2005 m. birželio 15 d. I. Č. ir UAB „Bendruva“ sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 54 dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, kuria nuomos terminas buvo nustatytas iki 2006 m. birželio 15 d. Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis 2007 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įsakymu Nr. 30-918. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 28 įsakymu Nr. 20-1327 nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams, tačiau I. Č. naujos terminuotos sutarties nepasirašė. Pažymėjo, kad iki šiol atsakovė nėra atlaisvinusi buto (duomenys neskelbtini), todėl privalo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, vykdyti CK 6.583 str. 1 d. įpareigojimus, nes faktiškai toliau naudojasi butu. Pažymėjo, kad CK 6.613 numato, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji vieta jiems nesuteikiama. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio už gyvenamąją patalpą, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. susidarė 1 152,16 Lt įsiskolinimas (b.l. 1-14). Atsiliepimo į ieškinį atsakovė I. Č. neteikė, ieškinys ir teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį atsakovei įteikti CPK 130 str. tvarka, viešo paskelbimo būdu, kadangi jos ir atsakovo A. Č. buvo vieta nežinoma (b.l. 50-51).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo dienai nuomos sutartis su atsakove nėra sudaryta ir nuomos santykiai šalių nesieja, kadangi terminuota nuomos sutartis yra pasibaigusi. Vien gyvenamosios vietos deklaravimas kuriuo nors konkrečiu adresu, pats savaime nėra tapatus asmens faktiniam gyvenimui konkrečioje vietoje, nes ne visuomet tai reiškia ir nuomos santykių susiklostymą. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi, įstatymo leidėjo valia privalomo teisinio ryšio tarp gyvenamosios vietos deklaravimo ir asmens faktinės gyvenamosios vietos nėra. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė faktinio (teisėto ar neteisėto) naudojimosi gyvenamąja patalpa, įskaitytinai ir tuo laikotarpiu, kuomet buvo priskaičiuotas nuomos mokestis. Akcentavo, jog institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013 m. birželio 19 d. ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. aktais konstatavo, kad atsakovė I. Č. nurodytu adresu negyvena, nurodytame bute nei atsakovė, nei jos vaikas nerasti, net lankantis bute keletą kartų. Iš įvardintų faktinių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad nesinaudojimas ginčo patalpa nesudaro pagrindo spręsti iškeldinimo klausimo, kadangi asmuo ginčo patalpoje faktiškai negyvena, nes atsakovams realiai butu nesinaudojant, negali būti sprendžiamas klausimas dėl jų iškeldinimo nei pagal CK 6.612 str., nei pagal CK 6.613 str. (b.l. 63-65).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog teismo sprendimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai pritaikius materialinės teisės normas ir pažeidžiant procesines teisės normas, dėl ko turėtų būti naikintinas. Nurodė, kad 2005 m. birželio 15 d. atsakovė I. Č. ir UAB „Bendruva“ sudarė gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 54 dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, kuria nuomos terminas buvo nustatytas iki 2006 m. birželio 15 d. Sutartis sudaryta vadovaujantis 2007 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įsakymu Nr. 30-918. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 20-1327 nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams, tačiau I. Č. naujos terminuotos sutarties nepasirašė. Pažymėjo, kad 2005 m. birželio 15 d. tarp šalių pasirašytos gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties Nr. 54 7.4 punkte buvo nustatyta atsakovės pareiga pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per 7 dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą. Atsakovė sutartyje įtvirtintos pareigos neįvykdė, buto neperdavė, sutarties pratęsimo nepasirašė ir toliau naudojosi ginčo butu. Ieškovės nuomone šios aplinkybės teismas neįvertino. Pažymėjo, kad atsakovė savo gyvenamąją vieta ginčo buto adresu deklaravo 2005 m. birželio 29 d., todėl galima pagrįstai teigti, kad būtent šiuo adresu ir yra jos gyvenamoji vieta. Nurodė, kad ieškovės vykdoma socialinio būsto nuomos funkcija yra viešas interesas, todėl teismas privalėjo veikti aktyviai ex officio ir užtikrinti, kad byloje būtų išaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos tiksliai išsprendžiant ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo. Pažymėjo, kad atsakovė užėmė gyvenamąsias patalpas ir neišsikraustė iš gyvenamųjų patalpų po sutartyje numatyto termino, tuo nepagrįstai varžydama kitų turinčių teisę gauti socialinį būstą, teises ir teisėtus interesus ir tuo pažeisdama viešąjį interesą (b.l. 71-73).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad gyvenamosios patalpos esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr.1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2005 m. birželio 15 d. I. Č. ir UAB „Bendruva“ sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 54 dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, kuria nuomos terminas buvo nustatytas iki 2006 m. birželio 15 d. Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis 2007 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įsakymu Nr. 30-918. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. birželio 28 įsakymu Nr. 20-1327 nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams, tačiau I. Č. naujos terminuotos sutarties nepasirašė.
Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmos instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė, kad nuomos santykiai šalių nesieja ir vien gyvenamosios vietos deklaravimas kokiu nors konkrečiu adresu pats savaime nėra tapatus asmens faktiniam gyvenimui konkrečioje vietoje. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su tokias apeliacinio skundo argumentais, nes kasacinio teismo praktikoje bylose su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis yra pripažįstama, kad nors klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu, pagal savo svarbą ir aktualumą gali būti priskirtini viešojo intereso sričiai, tai nepanaikina bei neeliminuoja ieškovo (savivaldybės ar jos įgalioto subjekto) procesinės pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-51/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, Nr. 3K-3-413/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-646/2013).
Pažymėtina, jog apeliantas net neįrodinėjo aplinkybės, kad ginčo gyvenamoji patalpa buvo suteikta atsakovei tolimesnei nuomai, tačiau dėl kurių nors objektyvių ar subjektyvių aplinkybių liko nesudaryta rašytinė nuomos sutartis. Ieškovas (apeliantas) neprašė kvieti liudytojų ir jų paaiškinimais nustatinėti tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kaip atsakovės faktinis gyvenimas ginčo bute bei poreikis spręsti dėl jos iškeldinimo. Tik nuomos sutarties buvimas atitinkamai leistų spręsti jos nutraukimo teismine tvarka bei tokio asmens iškeldinimo pagal CK 6.611 str. nuostatas už minėtą nuomos sutarties pažeidimą klausimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad nuomos sutartis su atsakove nėra sudaryta ir nuomos santykiai šalių nesieja, nes terminuota nuomos sutartis jau yra pasibaigusi ir nepratęsta.
Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą – iškeldinti atsakovę iš užimamų patalpų, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti būsto nuomos išlaidas, todėl pirmos instancijos teismo ieškinys pagrįstai buvo atmestas. Nes vien argumento, jog atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, nepakanka nei faktinių nuomos santykių, nei buto užėmimo faktams konstatuoti. Iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-08-16 rašto duomenų matyti, kad bute, adresu Šaltkalvių g. 8-25, Vilnius, atsakovų rasti nepavyko (b.l.46). 2013-06-19 aktu Nr. A715-3558 ir 2013-08-12 aktu Nr. A715-4535 užfiksuota, kad Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms lankantis 2013 m. birželio mėnesį nurodytame bute atsakovai taip pat nerasti (b.l.47-48), o procesiniai dokumentai neįsiteikia, nes adresatas negyvena arba persikraustė (b.l. 43, 75-76). Kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.