Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3.6. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti 2024 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose vykusio teismo posėdžio garso įrašo apžiūros rezultatai: 1) Apžiūrimas failas pavadinimu 302942324_4-70-3-00254-2024-3_2024.12. 2024-12-19, 13:30 val., pradėtas posėdis, kurio metu A. S. pageidauja susipažinti su bylos medžiaga. Teisėjas tenkina prašymą ir skelbia 15 min. pertrauką. Įrašo trukmė 04:36. 2) Apžiūrimas failas pavadinimu 302942324_4-70-3-00254-2024-3_2024.12. 2024-12-19, 14:00 val., teismo posėdis tęsiamas. Apklausiamas pareiškėjas A. S., liudytojai E. C., G. M., šių liudytojų parodymai apžiūros protokole detaliai neaprašomi. 23:26 posėdžio metu apklausiamas liudytojas R. G.. Teisėjas R. G. įspėja dėl atsakomybės pagal ANK 224 str. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Liudytojas R. G. prisiekia, pasirašo priesaiką. Teisėjas klausia, kas jam yra A. S.? R. G. atsako pažįstamas, draugas. Teisėjas klausia, ar žino visą situaciją, pagarsina dėl ko vyksta teismo posėdis. Teisėjas klausia, ar jam žinomas automobilis „Mercedes-Benz“? R. G. sako taip. Teisėjas klausia, ar žino kam priklauso? R. G. sako taip, jo draugui Ž. C.. Teisėjas klausia, kas yra mergina, kuri buvo apklausiama posėdyje? R. G. sako – Ž. žmona. Teisėjas klausia, ar jis yra vairavęs šį automobilį? R. G. sako yra. Teisėjas: ar vieną kartą, ar daugiau? R. G.: daugiau. Teisėjas klausia, ar galėjo jis vairuoti Spalio 23 d., R. G. sako taip. Teisėjas: sakykit kokiu būdu jūs gavot šitą automobilį? R. G. atsako: susisiekiau su Ž., nuvažiavau iki jo namų, pasiėmiau automobilį, tikslaus adreso nežinau, tik žinau kaip nuvažiuot. Teisėjas: apie kelintą valandą pasiėmėt automobilį? R. G.: maždaug po pietų. Teisėjas: kokiu tikslu pasiėmėt automobilį? R. G.: neseniai grįžęs iš užsienio, neturiu savo automobilio, tiesiog pasiėmiau pasivažinėt. Teisėjas: kada turėjot grąžint automobilį? R. G.: tiksliai laiko nebuvom sutarę. Teisėjas: kas perdavė automobilį? R. G.: perdavė Ž. žmona E.. Teisėjas: tą dieną su A. S. buvot susitikę? R. G.: taip, buvom 15-20 min. iki sulaikymo. Teisėjas: ar automobilį vykot pasiimti vienas, ar su kažkuo? R. G.: vienas. Teisėjas: kur susitikot su A. S.? R. G.: prie sporto salės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g. Teisėjas: kokiu tikslu? R. G.: paprašė parvežti namo. Teisėjas: kur jis gyvena? R. G.: čia būtų (duomenys neskelbtini) galas, žiedas. Teisėjas: kokiu būdu susisiekėt su S., kad reikia atvažiuot paimt? R. G.: susiskambinom, prie sporto salės sutarėm susitikt. Teisėjas: nuvykot pasiimt, ar buvot vienas? R. G.: taip, su draugu N. K. D.. Teisėjas: sakykit, kai nuvykot pasiimt A. S., kas vairavo automobilį? R. G.: aš. Teisėjas: kur sėdėjo N. K. D., kur sėdėjo A. S.? R. G.: D. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, A. S. ant galinės už vairuotojo. Teisėjas: kur toliau vykote? R. G.: draugą paleidau (duomenys neskelbtini) g., važiavom link centro pusės. Vežiau A. S. į namus, bet prisiminiau, kad turiu nuvažiuot į centrą dėl telefono, tai abu važiavom į centrą. Teisėjas: kas toliau įvyko? R. G.: sustojus prie raudono šviesoforo A. perlipo į priekį, į keleivio vietą. Teisėjas: kodėl jis persėdo, ar jo iniciatyva buvo? R. G.: nežinau, mašinoj garsiai grojo muzika, nesusišnekėjom, todėl A. peršoko į priekį. Teisėjas: į kokią parduotuvę važiavot žiūrėt telefono? R. G.: į „(duomenys neskelbtini)“, buvau nusižiūrėjęs telefoną. Teisėjas: ar tokiu laiku dar „(duomenys neskelbtini)“ dirbo? R. G.: taip. Teisėjas: per kiek laiko persėdo S. iš automobilio galo į priekį? R. G.: 10 sekundžių, sunku pasakyt, gal ir mažiau. Teisėjas: kokiu būdu tas persėdimas įvyko? R. G.: tiesiog peršoko iš galinės sėdynės. Teisėjas: iš galo į priekį, pirma su galva judėjo į priekį, ar kojomis, kur dėjo koją? R. G.: iš pradžių ant panelės, po to ant sėdynės. Teisėjas: automobilis ne jūsų, deda koją ant svetimo automobilio sėdynės? R. G.: perlipimo metu koja buvo padėta ant sėdynės. Teisėjas: kojos padas ar kita vieta? R. G.: kojos padas, nu žinokit aš tiksliai nepamenu, neįsidėmėjau. Teisėjas: yra duomenų, kad sustabdė policijos pareigūnai, ką paaiškinot kas vairavo automobilį? R. G.: kadangi prieš tai buvau kavinėje, gėriau alaus, ši situacija man buvo šokiruojanti, sustabdymo metu buvau pasimetęs, iš pradžių neprisipažinau, kad vairavau automobilį, nes buvau išgėręs, po to suvokiau kad nesu daug išgėręs, prisipažinau. Teisėjas: tikrino jūsų girtumą? R. G.: taip. Teisėjas: kiek nustatė? R. G.: nedaug. Teisėjas: kada jūs pasakėt, kad vairavot automobilį, ar iki patikrinimo ar po patikrinimo neblaivumo? R. G.: berods kad iki girtumo tikrinimo pasakiau, kad vairavau automobilį. Teisėjas: kas pasikeitė, kad iš pradžių sakėt nevairavot, paskui kad vairavot? R. G.: sustabdymo metu netikėtai, šiek tiek pasimečiau, buvau išgėręs. Teisėjas: ką pasakėt kas vairavo? R. G.: neatsimenu kad būčiau sakęs, kad kažkas kitas vairavo automobilį, nepamenu. Teisėjas: tai pasakėt, kad ne jūs vairavot? R. G.: ne, aš tiesiog vengiau to atsakymo. Teisėjas: kai pareigūnai priėjo prie automobilio, kurioje vietoje buvot jūs? R. G.: vairuotojo, A. S. šalia, keleivio vietoje. Teisėjas: pareigūnai, kurie sustabdė, matyti ar pažįstami? R. G.: ne, pirmą kartą juos mačiau. Teisėjas: pagal pareigūnų tarnybinį pranešimą, kad automobilyje buvo susikeista vietomis, kaip galit paaiškint? R. G.: pareigūnams tiesiog pasirodė, kad susikeitėm vietomis, nes keleivio buvo judesys iš galo vairuotojo pusės į priekį keleivio pusę. Teisėjas: pareigūnas nurodo, kad paklausus, kodėl apsikeitėt vietomis, vairuotojas negalėjo paaiškinti. R. G.: nesikeitėm vietomis, tai ir neturėjau ką paaiškint. Teisėjas: teisę vairuot turit? R. G.: taip turiu. Teisėjas: tai taip išeina, kad pareigūnai galėjo apsipažint? R. G.: manau, kad pareigūnams pasirodė, kad keitėsi vairuotojai, nes lango forma yra tokia mažytė, o iš tikrųjų buvo tik panašus manevras, tačiau ne visiškai toks, kokį nustatė pareigūnai. Policijos atstovo klausimas: ar jūs kaip nors iš savo vietos judėjot, kilnojotės iš sėdimos vietos ir panašiai? R. G.: galimai buvo kažkokie judesiai, sukinėjausi, dairiausi, pamatęs švyturėlius pasimečiau, pradėjau dairytis kas čia vyksta aplinkui, pasimečiau nes buvau išgėręs. Buvau pakėlęs sėdimąją dalį nuo sėdynės, nes dairiausi, automobilyje ne daug vietos. Teisėjas: ar žinot kad A. S. neturi teisės vairuoti? R. G.: iki to momento nežinojau, dabar jau žinau, iš šios visos situacijos. Apklausia baigta 45:45. Toliau apklausiamas liudytojas G. M.. Įrašo trukmė 1:02:03 (b. l. 64-67).

4. Teisiamajame posėdyje apklausta galima laiduotoja J. G. parodė, kad žino, jog R. G. ne visai teisingai davė parodymus, t. y. nurodė ne taip, kaip turėjo pasakyti, davęs priesaiką. R. yra ne toks žmogus, kuris norėtų, kad kažkas būtų – tiesiog ne taip susidėliojo situacija. Prašo perduoti R. G. jos, kaip laiduotojos atsakomybėn, nes ji jį pažįsta daugiau nei 15 m. ir prisiima visą atsakomybę. Yra neteista, registruota Užimtumo tarnyboje, o jos baustumai yra už parkavimą aikštelėje, kai jai buvo užstrigusi programėlė ir nepavyko susimokėti. R. jai yra kaip brolis, jie bendrauja nuo 10 m. amžiaus, „nuo močiučių laikų“, o paskui ji studijavo Kaune, tai R. G. ten taip pat buvo atvykęs mokytis tris mėnesius, iki šiol jie bendrauja šeimomis, sportuoja, eina į miestą. R. jos klauso, bet šis visada yra „savo vietoje“, pagarbus ir mandagus. Ji yra R. G. autoritetas, jie bendrauja ne tik laisvalaikio klausimais, tačiau ir dėl automobilių, buities, namų ar dėl pagalbos iš vyriškos bei moteriškos pusės. Žino, kad R. atsidūrė teisme dėl to, jog ne visai teisingai davė parodymus, nepasakė visiškos tiesos, kad vairavimo metu šis apsikeitė vietomis su kitu asmeniu, ką jam papasakojo pats R. G., kai viskas įvyko, t. y. šis apie įvykį, kai pasikeitė vietomis, jai pasakė jau anksčiau, o ne šiandien, ji turbūt buvo pirmasis žmogus apie tai sužinojęs, nes jie bendrauja kaip šeima. Ji labai pyko už tokį R. elgesį, kadangi šis yra svarbus šeimos narys, jie rūpinasi vienas kito sveikata, savijauta, tai R. G. elgesio ji nepalaiko, elgesį vertino neigiamai. Mano, R. pats suprato, kad taip nesidaro, o ji stengsis daugiau paimti iš išgyvenimų ir įvykio bei patarti iš šono, jog taip yra negerai. R. G. davė ne visiškai teisingus parodymus, šis dėl savo elgesio gailisi, supranta, kad melagingai davė parodymus. Pirmiausia, R. gailisi dėl to, jog automobilyje apsikeitė vietomis, o antra, kad melagingai pasakė aplinkybes. Žinant G. charakterį, tai gali pasakyti, kad pastarasis yra užsispyręs, tačiau visi iš klaidų mokosi. Mano, šis įvykis yra labai didelė gyvenimo pamoka ir tai paskutinis kartas, kai faktams esant „padėtiems ant stalo“, R. vis tiek buvo užsispyręs. Mano, ateityje pastarasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes dėl to labai gailisi, niekada anksčiau nedarė tokių dalykų, todėl yra labai pikta, kadangi šis žmogus jai rūpi. Papildomai nori pasakyti, jog ji prisiima atsakomybę už R. G., tikisi, jog daugiau tokių dalykų nebus, nes jai nepažįstamas toks R., koks buvo šioje situacijoje – iš tokios pusės ji jo nepažinojo. Prašo taikyti laidavimą be užstato.

5. BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme.

6. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo R. G. parodymai duoti teisme, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, 2024 m. lapkričio 13 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės, 2025 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, 2025 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, 2024 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo posėdžio protokole ir šio posėdžio priesaikos kopijoje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, teismo posėdyje, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, apklausiamas liudytoju, siekdamas padėti A. S. išvengti administracinės atsakomybės, teismui davė melagingus parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytoje administracinio nusižengimo byloje ne A. S., o jis vairavo automobilį, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu R. G. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kaip liudytojas duoda žinomai melagingus parodymus teismui ir tokiu būdu vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

7. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas prašė spręsti dėl kaltinamojo veikos mažareikšmiškumo. Kaltinamojo gynėjo vertinimu, šiuo atveju R. G. įvykdyta veika yra mažiau pavojinga, nes tai neturėjo esminės įtakos administraciniam procesui, A. S. vis vien buvo nubaustas administracine tvarka, be to, veika įvykdyta spontaniškai, su niekuo nesitarus, kartu įvertinant kaltinamojo jauną amžių.

8. BK 37 straipsnyje numatyta, jog asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

9. Nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo argumentais dėl veikos mažareikšmiškumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kartu kaltinamajam pateiktų kaltinimų apimties, R. G. teisme buvo apklausiamas liudytoju administracinio nusižengimo byloje, kurioje esminis klausimas buvo automobilio vairuotojo nustatymas ir R. G. minėtoje byloje melagingai nurodė būtent esminę bylos aplinkybę, tai yra, kad jis, o ne A. S., vairavo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvusį automobilį. Taigi, jau vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo R. G. padarytą veiką pripažinti mažareikšme. Be kita ko, iš įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad R. G. minėtoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo tik šalutinis įvykio stebėtojas, tačiau pakankamai aktyvus dalyvis, tai yra, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, R. G. apsikeitė vietomis su tikruoju automobiliu vairuotojo A. S., vėliau proceso metu teigė, kad jis, o ne A. S. vairavo automobilį, šios pozicijos laikėsi ir teisme, taip akivaizdžiai siekdamas padėti A. S. išvengti atsakomybės. Kartu akcentuotina, kad R. G. duoti parodymai administracinio nusižengimo byloje akivaizdžiai apsunkino tiesos nustatymą byloje, klaidino teismą, kadangi R. G. buvo tiesioginis įvykio dalyvis, ir jo parodymai akivaizdžiai skyrėsi nuo kitų įvykio liudytojų bei rašytinės bylos medžiagos. Tokio R. G. elgesio nepateisina ir nedaro mažiau pavojingu pastarojo buvęs amžius (liudytoju apklausiamas teisme buvo 25 metų), kadangi tokio amžiaus asmuo neabejotinai suvokia savo, kaip liudytojo pareigą teisme nemeluoti, tuo labiau, kad dėl to buvo teismo įspėtas tiek žodžiu, tiek raštu, be to, tam, kad asmuo sakytų tiesų ir nemeluotų, nereikia nei specialių žinių, įgūdžių ar ilgesnės gyvenimiškos patirties. Esant šioms aplinkybės nėra teisinio pagrindo R. G. veikos vertinti kaip mažareikšmės.

Dėl laidavimo taikymo

10. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10.1. Nagrinėjamu atveju R. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tiek R. G., tiek J. G. teisiamųjų posėdžių metu prašė taikyti laidavimą ir perduoti kaltinamąjį J. G. atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo R. G. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto laidavimo taikymo sąlyga. R. G. nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo, kaltinamasis neteistas (b. l. 68-71), administracine tvarka baustas, tačiau paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs (b. l. 74-76), yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad kaltinamasis R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10.2. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

10.3. Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti R. G. pagal laidavimą pateikė kaltinamojo draugė J. G.. Iš bylos duomenų matyti, kad J. G. yra neteista, administracine tvarka bausta du kartus dėl KET pažeidimų (b. l. 149-150, 151), be to, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, nors yra šiuo metu nedirbanti, bet registruota Užimtumo tarnyboje. Teisiamojo posėdžio metu J. G. nurodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstama daugiau kaip 15 metų, kaltinamojo padarytą nusikaltimą įvertino neigiamai, nurodė, kad R. G. klauso jos patarimų, nuomonės, į kurią pastarasis atsižvelgia, apgalvoja, apmąsto, be to, nurodė galinti daryti R. G. teigiamą įtaką, nes nuolat su juo bendrauja, juos sieja bendri interesai ir pomėgiai, J. G. prisiimanti visą atsakomybę už R. G.. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. G. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką R. G..

10.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos laidavimo R. G. atžvilgiu taikymui, todėl R. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, ir R. G. perduotinas J. G. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamoji byla nutrauktina.

11. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jau nebe pirmą kartą (b. l. 68-71), siekiat pastarojo elgesiui padaryti reikšmingesnį teigiamą poveikį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

12. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD diskas su garso įrašais, supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio,- paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti R. G. draugės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diską su garso įrašais, - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti R. G., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.