Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja V. Ruskan, sekretoriaujant Elingai Bistrickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. S., nukentėjusiems S. Ž., L. Ž., M. K., protokolą surašiusios institucijos atstovui Renatui Radušiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2007-09-06 nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas R. Radušis prašė skundą atmesti. Nurodė, kad V. S. pažeidė Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisykles, todėl pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Nukentėję S. Ž., L. Ž., M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. S. gyvena namo antrame aukšte, o pirmame aukšte gyvena dvi šeimos. Šuo yra laikomas namuose, pastoviai kelia triukšmą. Lauke teritorija nėra aptverta, todėl šuo ateina ir į nekentėjusiems priklausančią sklypo dalį. Ankščiau nesikreipė su skundais, nes galiojo kitokios taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymo įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono PK Rudaminos PN 2007-08-24 administracinio teisės pažeidimo protokolas V. S. surašytas dėl to, kad jis privačiame name, kuriame gyvena trys šeimos laiko bokserių veislės šunį, neturėdamas raštiško visame name gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimo; šuo kai būna vienas kaukia ir kelia triukšmą; tuo V. S. pažeidė 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-73, 39 p., bei Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo, ir naudojimo įstatymo 5 str. 3, 4 d., ATPK 110 str. 1 d. (b.l.14). Nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo dėl protokole nurodytų veiksmų V. S. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 110 str. 1 d. (b.l.18).

Administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 str. 1 d. asmuo traukiamas už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių pažeidimą.

Šioje byloje vyksta ginčas dėl naminio gyvūno laikymo sąlygų. Gyvūnų laikymo bendruosius principus reglamentuoja 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas Nr. VIII-500. Šio Įstatymo 5 str. 3 ir 4 d. yra numatyta, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Šio Įstatymo 5 str. 2 d. yra numatyta, kad Savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 Dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių patvirtinimo yra patvirtintos nurodytos taisyklės. Taisyklių 38 p. yra numatyta, kad gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų, savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešėją rimtį, gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka, jei kelių aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūnų keliamo triukšmo; 39 p. laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

Nurodytos teisės normos numato tam tikrus apribojimus, susijusius su gyvūnų laikymu gyvenamosiose patalpose, kuriomis bendrai naudojasi keli asmenys. Šiomis teisės normomis neabejotinai siekiama apsaugoti viename bute gyvenančių asmenų interesus ir reikalaujamas būtent jų rašytinis sutikimas dėl gyvūno laikymo. Teismas daro išvadą, kad nurodyti apribojimai neturėtų būti taikomi, jeigu gyvūnas laikomas name, kuriame faktiškai yra keli atskiri butai. Teisės norma negali būti aiškinama vien lingvistiniu metodu, teisės norma turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į tikrąją jos prasmę bei jos numatytų taisyklių tikslus, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Minėtų teisės normų aiškinimas tokiu būdu, kad būtų taikomi vienodi apribojimai asmenims laikantiems naminį gyvūną bute bei name, kuriame yra keli atskiri butai, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad V. S. 1998 m. dovanojimo sutarties pagrindu yra 46/100 dalių gyvenamojo namo, es. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), savininkas; L. Ž. 2000 m. dovanojimo sutarties pagrindu yra 27/100 gyvenamojo namo, es. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) , savininke; M. K. 2000 m. dovanojimo sutarties pagrindu yra 27/100 gyvenamojo namo, es. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), savininke (b.l. 79). Nurodytiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis minėtu adresu. Nekilnojamojo turto inventorinėje byloje esančios 1998 m. dovanojimo sutarties nuorašas bei mansardos planas patvirtina, kad V. S. priklauso atskiras įėjimas bei visos mansardoje esančios patapos. Nekilnojamojo turto inventorinėje byloje esančios 2000 m. dovanojimo sutarties nuorašas bei pirmojo aukšto planas patvirtina, kad L. Ž. ir M. K. priklauso pirmame aukšte esančios patapos. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad V. S. su nukentėjusiomis L. Ž. ir M. K. nesinaudoja bendrai jokiomis namo patalpomis. Nurodytas aplinkybes patvirtina taip pat ir visų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvadą, kad V. S., laikančiam naminį gyvūną, atskirame bute, namų valdoje esančiame Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), yra nereikalingas nukentėjusiųjų S. Ž., L. Ž., M. K. rašytinis sutikimas. Todėl V. S., laikydamas šunį, nepažeidė minėtų teisės normų, kurių pagrindu patrauktas administracinėn atsakomybėn, reikalavimų.

Nėra pagrindo tvirtinti, kad V. S., laikydamas šunį, pažeidė ir kitas teisės normas dėl gyvūnų keliamos grėsmės žmonių ramybei ar dėl kitokių asmenų teisių ir interesų pažeidimo. Gyvūno paso nuorašas patvirtina, kad V. S. laikomas bokserių veislės šuo yra laikomas nuo 2000 m., šuo yra skiepytas (b.l. 79). Vilniaus apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2007-11-05 aktas patvirtina, kad V. S. laikomas šuo yra nesutrikusios psichikos, gyvūno gerovė nepažeista. 2007-10-30 UAB „Žvėryno veterinarijos gydykla“ pažyma patvirtina, kad V. S. priklausantis šuo yra gydomas šioje gydykloje nuo 2003-01-24, elgsenos sutrikimo ir agresyvumo priepuolių nėra pastebėta, šuo yra kliniškai sveikas (b.l. 57).

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad šuo yra tinkamai prižiūrimas, šuo yra sveikas, todėl nėra jokio faktinio pagrindo tvirtinti, kad šuo triukšmauja ir tokiu būdu yra pažeidžiami kaimynų interesai. Pažymėtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro raštas patvirtina, kad šuns keliamas triukšmas negali būti matuojamas kaip tam tikras triukšmo lygis. Todėl nėra objektyvių kriterijų, kuriems esant galima būtų konstatuoti minėtų teisės normų pažeidimą. Todėl pažeidimas galėtų būti konstatuojamas tik nustačius gyvūno savininko netinkamus veiksmus, susijusias su gyvūno gerovės pažeidimu arba nustačius aplinkybes sujusiąs su gyvūno sveikata. Šiuo atveju, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, esant nurodytas aplinkybes. Byloje yra tik nukentėjusiųjų asmenų paaiškinimai, kurie nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl V. S. neteisėtų veiksmų buvimo. Nukentėjusiųjų asmenų paaiškinimai tiek Vilniaus r. PK, tiek teisme yra bendro pobūdžio teiginiai dėl jų teisių pažeidimo. Teismas, vertindamas, nukentėjusiųjų asmenų paaiškinimus, atsižvelgia į tai, kad tarp V. S. ir nukentėjusiųjų asmenų yra konfliktinė situacija, yra nagrinėjama civilinė byla dėl žemės sklypo. Byloje esantis pareiškimo nuorašas patvirtina, kad L. Ž. kreipėsi į Vilniaus rajono PK tik 2007-07-25 su pareiškimu, kuriame nurodė, kad jos kaimynas V. S. laiko šunį, kuris pastoviai loja, V. S. 2007-07-24 neprižiūrėjo savo šuns, triukšmas tesėsi 8- 22 val. (b.l. 21). Šuo yra laikomas nuo 2000 m., iki 2007 byloje nėra duomenų, kad būtų kreipiamasi dėl gyvūno keliamo triukšmo ar panašių aplinkybių. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad seniūnijos administracijai yra žinoma, kad V. S. savo namų valdoje laiko šunį, duomenys buvo teikiami imant mokestį už vandenį; jokių nusiskundimų iš namo gyventojų dėl naminio gyvūno laikymo keliamo triukšmo ar taisyklių pažeidimo, nebuvo (b.l. 54).

Todėl darytina išvada, kad V. S. veiksmuose nėra LR ATPK 110 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tokiu atveju skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 110 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo V. S. atžvilgiu nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. pagrindu, kuris numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus rajono savivaldybės Administracinės komisijos 2007-09-06 nutarimą Nr. TK 16-66, kuriuo V. S. pagal ATPK 110 str. 1 d. paskirta 50 Lt bauda, panaikinti ir bylą nutraukti.

Dėl nutarimo per 10 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.