- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- 2-22-231/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J. U., Z. A., R. J., J. A.
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Z. A., J. U., R. J., J. A., J. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Elektrėnų savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notarui Č. T., D. M. U., Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarei D. V. dėl Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo: 1) panaikinti 1995 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 79-1939 „Dėl piliečio J. A. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo”; 2) panaikinti 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.11-42-2070 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. U.”; 3) panaikinti 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.11-42-2071 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. S. A.”; 4) panaikinti 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.11-42-2072 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei M.G. K.”; 5) pripažinti negaliojančia 1998-10-13 Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarės D. V. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, kuria J. A. priklausančią kompensaciją už 4,4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo žmona Z. A.; 6) pripažinti negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės notaro biuro notarės D. M. U. 2005-04-19 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo 120/445 dalių 4,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 102/304 dalis 3,0400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjo J. A.; 7) pripažinti negaliojančia Elektrėnų savivaldybės 2 - ojo notaro biuro notaro Č. Č. T. 2008-02-06 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kuriomis 80/445 dalių 4,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 102/304 dalis 3,0400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo R. J. ir J. A.; 8) priteisti iš Z. A. 9400 Lt valstybei.
Ieškovas nurodė, kad 1995 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 79-1939 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. A. turėtą žemę, kompensuojant jo sūnui J. A. pinigais už 4,4 ha žemės (duomenys neskelbtini). 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 2.11-42-2070, Nr. 2.11-42-2071, Nr. 2.11-42-2072 atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. A. turėtą žemę, grąžinant natūra bendrą 7,49 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teise: 3,45 ha J. U., 1,82 ha M. G. K. ir 2,22 ha A. S. A. Nurodė, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo būti turto savininkas turto nusavinimo (nacionalizacijos) metu. Po jo mirties iki 1940-07-22 nacionalizacijos ginčo žemės sklypą kartu valdė jo žmona E. ir lygiomis dalimis jo įpėdiniai - vaikai J., P., J., B., O., M., taip pat sesuo I. Asmenys, kuriems ginčijamais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės, galėjo pretenduoti ne į visą V. A. iki (duomenys neskelbtini), valdytą 13,33 ha žemės plotą, o tik į atitinkamas jiems tenkančias dalis. M. J. (J. U. motina) ir J. A. galėjo pretenduoti tik į savo pačių iki nacionalizacijos turėtos žemės dalį, o M. G. K. ir A. S. A. galėjo pretenduoti į atitinkamas dalis jų tėvo ar motinos iki nacionalizacijos valdytos žemės dalies plotą ir visi asmenys, pateikę dokumentus, kad yra E. A. vaikai ar anūkai, galėjo pretenduoti į pastarosios valdytos žemės dalies atitinkamas dalis. J. A., M. G. K., J. U. ir A. S. A. atkuriant nuosavybės teises buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl 1995 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimas Nr. 79-1939 ir 2005 m. vasario 8 d. sprendimai Nr. 2.11-42-2070, Nr. 2.11-42-2071, Nr.2.11-42-2072 turi būtu naikintini kaip neteisėti ir prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus administracinius aktus, naikintinos ir šių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės: 1998-10-13 Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarės D. V. išduoto paveldėjimo pagal įstatymo teisės liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis, Elektrėnų savivaldybės notaro biuro notarės D. M. U. 2005-04-19 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Elektrėnų savivaldybės 2 - ojo notaro biuro notaro Č. T. 2008-02-06 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis. Ieškovas taip pat nurodė, kad kadangi teisę į kompensaciją J. A. įgijo neteisėto Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimo pagrindu, todėl teisė į kompensaciją negalėjo būti perduota ir Z. A..
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Nurodė, kad visi kiti ieškovo reikalavimai yra išvestiniai ir dėl jų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Atsakovė J. U. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis nepagrįstas, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad teismas turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992-04-21 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1992-04-07 paaiškinimą dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo, kurio 4 punkte nurodyta, kad „Jeigu žemės nuosavybės akte įrašyti keli savininkai ir jų dalys nenurodytos, jiems atstatoma nuosavybės teisė į žemę pagal notariškai patvirtiną susitarimą. Mirus savininkams, nuosavybės teisė į žemę atstatoma jų vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui pagal notariškai patvirtiną susitarimą. Šiuo atveju žemė negali likti valstybės nuosavybėje (išskyrus tuos atvejus, kai nekilnojamas turtas įstatymo nustatyta tvarka išperkamas), jeigu bent vienas pretendentas pareiškė norą atstatyti nuosavybės teisę į žemę“. Vilniaus apskrities valdytojo administracija, o vėliau Vilniaus apskrities viršininko administracija pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992-04-21 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1992-04-07 paaiškinimais, tačiau pažymose, išvadose, bei ginčijamuose sprendimuose turėjo nurodyti žemės savininkus, taip kaip ir Semeliškių kaimo skirstymo viensėdžiais 1930-01-07 patvirtinto plano eksplikacijoje, atitinkamai “A.: J., P., J. ir B. – V. sūnų, A. – O. ir M., A. I. ir A. E.”. Tai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija ginčijamuose sprendimuose žemės savininku nurodė V. A. laikytina tik formaliu pažeidimu ir nėra pagrindas administraciniams aktams naikinti.
Atsiliepimas
Atsakovės J. U. atstovė advokatė Liudmila Grigorjeva prašė ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad visi asmenys, kurie kreipėsi, turėjo teisę pretenduoti atkurti žemę, todėl pagrindo naikinti sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, nėra. Atstovė nurodė, kad teigti, jog sprendimai neteisėti tuo pagrindu, kurį nurodė ieškovas, negalima, kadangi tai tik formalus pažeidimas.
Atsakovė Z. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta įstatymų nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje taikytinas ieškinio senaties terminas: Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. numato, kad įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Ginčijamas įsakymas priimtas 1995 m. lapkričio 28 d., nuo jo priėmimo praėjo šešiolika metų, ieškinyje minimos Seimo kontrolieriaus išvados buvo gautos 2011-04-19, o į Vilniaus apygardos prokuratūrą kreiptasi tik 2011-08-17. Be to, reikalavimui panaikinti 1998-10-13 paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarės D. V. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kuris taip pat praleistas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad po V. A. mirties ginčo žemės sklypą valdė aštuoni įpėdiniai, nepateikti duomenys apie jų giminystės ryšius su žemės savininku V. A., nepateikti įrodymai, kad J. A. ir jo teisių perėmėjai buvo išmokėta 9400 Lt kompensacija.
Atsakovai J. A., R. J., J. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Elektrėnų savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notaras Č. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarė D. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė, civilinę bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. M. U. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Juo siekiama atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir bent iš dalies atkurti teisingumą. Tačiau tam, kad būtų įgyvendinti šie siekiami tikslai, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas turi būti teisėtas, atliekamas pagal teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009; kt.).
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-11-28 sprendimo Nr. 79-1939 „Dėl pil. J. A. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ J. A. atstatyta nuosavybės teisė į 5115 Lt vertės 4,4 ha žemės plotą, (duomenys neskelbtini) (b.l. 18).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-02-08 sprendimu Nr. 2.11-42-2070 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) J. U.“ J. U. atkurtos nuosavybės teisės į 3,45 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), žemę grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais A. S. A.(2,22 ha) ir M. G. K. (1,82 ha) 7,49 ha ploto žemės sklype (b.l. 40).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-02-08 sprendimu Nr. 2.11-42-2071 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. S. A.“ A. S. A. atkurtos nuosavybės teisės į 2,22 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), žemę grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais J. U. (3,45 ha) ir M. G. K. (1,82 ha) 7,49 ha ploto žemės sklype (b.l. 41).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-02-08 sprendimu Nr. 2.11-42-2072 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) M. G. K.“ M. G. K. atkurtos nuosavybės teisės į 1,82 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), žemę grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais A. S. Al. (2,22 ha) ir J. U. (3,45 ha) 7,49 ha ploto žemės sklype (b.l. 42).
2011-08-31 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 61 - 64) patvirtina, kad 2005-04-13 įregistruota J. U., M. G. K. ir A. S. Ališausko bendrosios nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) suprojektuotus žemės sklypus: 4,4500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,0400 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškinio senaties taikymo
Atsakovė Z. A. prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui panaikinti 1995 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 79-1939 „Dėl piliečio J. A. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo” ir reikalavimui pripažinti negaliojančia 1998-10-13 Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarės D. V. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, kuria J. A. priklausančią kompensaciją už 4,4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo žmona Z. A. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., šio įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, ginčijamas sprendimas priimtas 1995 m. lapkričio 28 d., nuo jo priėmimo praėjo šešiolika metų. Ieškinyje minimos Seimo kontrolieriaus išvados buvo gautos 2011-04-19, o į Vilniaus apygardos prokuratūrą kreiptasi tik 2011-08-17. Taip pat nurodo, kad reikalavimui pripažinti negaliojančiu 1998-10-13 Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarės D. V. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, vadovaujantis CK 5.8 str. taikomas vienerių metu ieškinio senaties terminas, kuris taip pat praleistas.
Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.).
Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010).
Kaip nurodė ieškovas, apie viešojo intereso galimą pažeidimą sužinota tik 2011-08-22, gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą – kreipimąsi, ką patvirtina ir byloje esantis 2011-08-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 46SS-736 dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumo (b.l. 10 – 12). Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011-09-26. Byloje duomenų, kad prokurorui apie viešojo intereso galimą pažeidimą tapo žinoma anksčiau, nėra, todėl laikoma, kad 30 dienų ieškinio senaties terminas administraciniams aktams ginčyti nėra praleistas.
Pagal CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Pagal CK 5.8 str. ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą - įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šioje byloje asmuo, ginantis viešąjį interesą, prokuroras, nėra subjektas pretenduojantis į palikimą (bylos dalykas – ginčijamų administracinių aktų panaikinimas ir išvestiniai reikalavimai), todėl nėra pagrindo taikyti CK 5.8 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti negaliojančiu 1998-10-13 Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarės D. V. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį.
Dėl administracinių aktų panaikinimo
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359, kuris pakeitė nuo 1997-07-09 netekusį galios analogiškus teisinius santykius reglamentavusį 1991-06-18 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-15 nutarimas Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.
Sprendžiant klausimą dėl to, kas buvo sklypo savininkas nacionalizacijos metu, reikia vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., pagal kurį nacionalizuoto turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme turto savininkais negali būti laikomi asmenys, kurie iki turto nacionalizacijos buvo mirę. Mirties faktas yra juridinis faktas, sudarantis pagrindą mirusiojo subjektinei nuosavybės teisei dėl paveldėjimo pereiti kitiems asmenims. Dėl fizinio asmens mirties fakto jis nustoja būti turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-185/2010).
Žemė nacionalizuota, Liaudies Seimui 1940-07-22 priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe.
Kaip matyti iš 1922-05-04 mirties akto įrašo Nr. 58 kopijos, V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), t.y. iki nacionalizacijos (iki 1940-07-22), todėl laikytina, kad jis nacionalizacijos metu turto savininku nebuvo.
Mirties faktas yra juridinis faktas, sudarantis pagrindą mirusiojo subjektinei nuosavybės teisei dėl paveldėjimo pereiti kitiems asmenims. Byloje duomenų apie tai, kad V. A. būtų palikęs testamentą nėra, todėl laikytina, kad po jo mirties turtą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai. Minėtu laikotarpiu ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, kurio 1127 str. buvo nustatyta, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklausė teisėtiems vaikams, kurie dalijo palikimą tarp savęs, išskyrus įsakytinę dalį likusiam gyvam sutuoktiniui. Sąvado 1128 str. nustatė, kad visas vaikams tenkantis palikimas buvo dalijamas tarp jų po lygiai, o pagal 1148 str. žmona po vyro mirties gaudavo ¼ jo turto.
Kaip matyti iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pateikto 1930-01-07 patvirtinto Žemės tvarkymo departamento Semeliškių valsčiaus, Semeliškių miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo plano eksplikacijos, 13,33 ha ploto žemę valdė V. A. sūnūs – J., P., J., B., dukterys – O. ir M., žmona E. ir sesuo I. (b.l. 14-17). V. A. dukra O. mirė iki nacionalizacijos - 1934-04-09, ką patvirtina išrašo iš Semeliškių šv. Lauryno parapijos, Kaišiadorių vyskupijos, kopija (b.l. 111), todėl darytina išvada, kad iki nacionalizacijos V. A. žemės sklypus nuosavybės teise valdė septyni asmenys.
Be kita ko, ir 2011-08-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius rašte Nr. 46SS-736 dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso teisėtumo pažymėta, kad buvusio žemės savininko V. A. žemę, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės J. U., 1930 m. ir vėliau valdė ne V. A., bet jo įpėdiniai – sūnus J., P., J., B., dukterys O., M., I. (pažymėtina, kad I. V. A. sesuo, ne dukra) ir žmona E. (b.l. 10-12).
Nors atsakovės J. U. atstovė be kita ko nurodė, kad I. A. negalėjo paveldėti po V. A. mirties pagal tuometinius įstatymus, ji tik gyveno kartu su brolio šeima, tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai A. K., gim. 1928 m., B. S., gim. 1928 m., ir O. K., gim. 1920 m., parodė, kad ji kartu naudojo ir valdė žemę kartu su kitais.
Pagal 1991-11-15 Vyriausybės nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo 4 punktą (galiojo ginčijamo 1995-11-2 sprendimo priėmimo metu) ir 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 dalies (Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai) nuostatas (galiojo ginčijamų 2005-02-08 sprendimų priėmimo metu) nuosavybės teisės atkuriamos tik į tą išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurio valdymas nuosavybės teise įrodytas atitinkamais nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. O pagal 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. nuosavybės teisės atkuriamos turto savininkui, turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 2 str.“
Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių V. A. mirė iki nacionalizacijos - (duomenys neskelbtini), tačiau 1995 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 79-1939 ir 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 2.11-42-2070, Nr. 2.11-42-2071, Nr. 2.11-42-2072 atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. A. turėtą žemę. Vadovaujantis aukščiau paminėtomis įstatyminėmis nuostatomis M. J. (J. U. motina) ir J. A. galėjo pretenduoti tik į savo pačių iki nacionalizacijos turėtos žemės dalį, o M. G. K. ir A. S. A. galėjo pretenduoti į atitinkamas dalis jų tėvo ar motinos iki nacionalizacijos valdytos žemės dalies plotą. Taip pat visi asmenys, pateikę dokumentus, kad yra E. A. vaikai ar anūkai, galėjo pretenduoti į pastarosios valdytos žemės dalies atitinkamas dalis. Tačiau kaip matyti iš ginčijamų administracinių aktų, jais atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. A. turėtą žemę, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad 1995 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimas Nr. 79-1939 „Dėl piliečio J. A. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo”, 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2.11-42-2070 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. U.”, 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr.2.11-42-2071 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei A. S. A.”, 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2.11-42-2072 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei M.G. K.”, priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl yra naikinti.
Dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais
Panaikinus aukščiau paminėtus administracinius aktus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės.
Kaip matyti iš 1998-10-13 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), išduoto Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarės D. V., ji patvirtino, kad J. A., mirusio 1998-04-03, turtą paveldi sutuoktinė Z. A., paveldimą turtą sudaro kompensacija už 4,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 79-1939 ir pažyma apie valstybės išperkamą žemę (mišką)) ir piniginis indėlis su procentais ir kompensacija (b.l. 26).
Elektrėnų savivaldybės notaro biuro notarės D. M. U. 2005-04-19 išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 120/445 dalių 4,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 102/304 dalis 3,0400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), po A. S. A. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo dukra J. A. (b.l. 47 – 48).
Elektrėnų savivaldybės 2 - ojo notaro biuro notaro Č. T. 2008-02-06 išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 80/445 dalių 4,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 102/304 dalis 3,0400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), po M. G. K. mirties, (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo dukra R. J. ir sūnus J. A. (b.l. 49 - 55).
Nustačius, kad 1995 m. lapkričio 28 d. ir 2005 m. vasario 8 d. administraciniai sprendimai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pripažįstamos negaliojančiomis ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės: aukščiau paminėti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai.
Dėl sumokėtos kompensacijos iš Z. A. priteisimo
Ieškovas be kita ko prašo priteisti iš Z. A. 9400 Lt valstybei. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995-07-18 J. A. pateikė prašymą už jam priklausančią tėvo žemės dalį išmokėti kompensaciją pinigais (b.l. 20). Nors atsakovė Z. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepateikta jokių įrodymų dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau kaip matyti iš jos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui pateikto 2011-06-30 rašto „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises tikslinimo“, ji nurodė, kad pretenzijų dėl Vilniaus apskrities valdytojo 1995-11-28 sprendimo Nr. 79-1939 išmokėti J. A. 5115 Lt kompensaciją už jam atitekusį 4,44 ha žemės plotą neturi (b.l. 37). Be to, 2008-06-10 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 271 apie atlyginimą pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, taip pat už atsisakytą sklypą mieste, patvirtina, kad pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-11-28 sprendimą Nr. 79-1939 J. A. išmokėta visa kompensacija pinigais – 9400 Lt, kurią sudaro 5115 Lt nominali vertė, 3069 Lt indeksavimas, 451 Lt palūkanos, 765 Lt infliacija (b.l. 27). Taip pat iš 1998-10-13 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad Z. A. paveldėjo kompensaciją už 4,44 ha žemės sklypo (pagrindas 1995-11-28 sprendimas Nr.79-1939) ir piniginį indėlį su procentais ir kompensaciją, esančius banke. Kompensacijos išmokėjimo faktą patvirtina ir savininko ir paveldėtojo pinigų pervedimo etapų išrašai, iš kurių matyti, kad už žemę, esančią (duomenys neskelbtini) J. A. 1997-10-31 pervesta 468 Lt, 1997-12-15 – 410 Lt, o nuo 1998-11-23 iki 2008-04-16 – paveldėtojai Z. A. į banko sąskaitą Nr. LT387300010005640213 pervesta 8522 Lt.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 9400 Lt kompensacija buvo išmokėta, todėl kadangi 1995-11-28 sprendimas Nr. 79-1939, kurio pagrindu išmokėta J. A. kompensacija, naikintinas, ši kompensacija grąžintina valstybei.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d., bylose, kuriose skundžiami atitinkamų valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje sudarė 138,75 Lt, priteisiamos iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad naikinti pažeidžiant teisės aktus priimti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai.
Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2011 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. )
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 88, 92, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti 1995 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 79-1939 „Dėl pil. J. A. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo”.
Panaikinti 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.11-42-2070 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) J. U.”.
Panaikinti 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.11-42-2071 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. S. A.”.
Panaikinti 2005 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.11-42-2072 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) M. G. K.”.
Pripažinti negaliojančia 1998-10-13 Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarės D. V. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, kuria J. A. priklausančią kompensaciją už 4,4 ha žemės sklypą S(duomenys neskelbtini), paveldėjo jo sutuoktinė Z. A.
Pripažinti negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės notaro biuro notarės D. M. U. 2005-04-19 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo 120/445 dalių 4,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 102/304 dalis 3,0400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjo J. A.
Pripažinti negaliojančia Elektrėnų savivaldybės 2 - ojo notaro biuro notaro Č. T. 2008-02-06 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kuriomis 80/445 dalių 4,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 102/304 dalis 3,0400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo R. J. ir J. A.
Priteisti iš Z. A. 9400,00 Lt valstybei.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 138,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.