Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. T. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. 2010 m. gegužės 18 d. Šiaulių apskrities VPK Šiau;lių rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio specialistės nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 125 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p. 400 litų administracine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėn. laikotarpiui už tai, kad jis 2010 m. gegužės 5 d. apie 10⁴⁰ val. Šiaulių rajone Daugėlių kaime esančioje geležinkelio pervažoje, vairuodamas automobilį, nesustojo prie prieš geležinkelio pervažą esančio kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ bei šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - K.E.T.) 173. p.

Skundas netenkintinas, paskirta administracinė nuobauda nekeistina, taikyti ATPK 30¹str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagrindo nėra, nes administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu padarytas teisės pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas bei parinkta nuobauda, atitinkanti padarytą pažeidimą.

Administracinė nuobauda yra skirta pagal ATPK 125 str., nes pervažiuota geležinkelio pervaža prie pervažos nesustojus, kai prieš ją yra pastatytas kelio ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“, todėl pagal straipsnio sankciją, taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dviejų mėnesių iki keturių mėnesių ir pažeidėjo atžvilgiu pagrįstai taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Kreipdamasis į teismą T.T. prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei kaip priežastį tokiam savo prašymui, jis nurodo, jog pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl to labai gailisi, tačiau prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes jis pažeidimą padarė nepiktybiškai, automobilį prieš pervažą pristabdė, tačiau visiškai nesustojo. Teisė vairuoti jam yra reikalinga, nes jis šiuo metu dirba vairuotoju UAB „Vaistena“ ir jo darbas tiesiogiai susiėjęs su teise vairuoti. Šeimoje yra sudėtinga materialinė sudėtis, nes dirba tik vienas tėvas, todėl jam netekus teisės vairuoti, jis vėl taptų tėvų išlaikytiniu ir neprisidėtų prie šeimos pragyvenimo. Teismo nuomone, nurodytos priežastys nėra pakankamos tam, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes pagal susiformavusią teisminę praktiką ATPK 30¹str. taikymas sietinas su kokių nors ypatingų, ypač pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nagrinėdamas šią bylą teismas tokių aplinkybių nenustatė. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje analogiško pobūdžio byloje yra pabrėžęs, jog pažeidėjo atliekamas darbas, jo šeimyninės aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis priežastimis tam, kad jo atžvilgiu nebūtų taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – teisės pažeidimas padarytas pakartotinai, kai už tos pačios rūšies pažeidimą jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ATPK 30¹ str. taikymas esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra negalimas. Teismas vertindamas aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo metu dirba vairuotoju, konstatuoja, jog ši aplinkybė atmestina ir vertintina kritiškai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki nuobaudos skyrimo T. T. būtų dirbęs vairuotoju, jis, kaip matyti iš pateiktos darbo sutarties kopijos (b.l.5-6) dirbti vairuotoju pradėjo nuo 2010-05-26, kai tuo tarpu Institucijos 2010-05-18 nutarimu iš jo jau buvo atimta teisė vairuoti.

ATPK 20str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į įstatymo formuluotę, taip pat siekiant prevencinių tikslų, pažeidėjui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paliktinas nepakeistu.

Byloje nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų pažeidėjo atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta. Sprendžiant dėl T. T. atsakomybės, būtina atsižvelgti į tai, kad nesustodamas prie geležinkelio pervažos, jis sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir jam turėjo buti žinoma, kad už veiką, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, yra baudžiama didele administracine bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, bet jis sąmoningai pasirinko šią veiką daryti. Todėl skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atmesdamas pateiktą prašymą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad T. T. vairavimo stažas nesiekia dviejų metų, tačiau jis už padarytus K.E.T. reikalavimų pažeidimus jau yra baustas 7 kartus, o tai taip pat jį charakterizuoja tik iš neigiamos pusės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Skundo netenkinti ir T. T. 2010 m. gegužės 18 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio specialistės nutarimu pagal ATPK 125 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p. paskirtą nuobaudą – 400 litų administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėn. laikotarpiui- palikti nepakeistą.

Prašymą dėl ATPK 30¹ str. taikymo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskyrimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka tiesiogiai arba per šį teismą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.