Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-12-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-25420-1088/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-14
Bylos Nr.
e2YT-25420-1088/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16369-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Vitonė
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
D. V., D. R., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25420-1088/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16369-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. V., D. R., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė sutuoktinio V. V. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su V. V.. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – D. V. ir D. R.. Nuo 1998 metų spalio mėnesio pareiškėja kartu su V. V. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sulaukę pilnametystės vaikai išsikėlė iš namų, bute liko gyventi pareiškėja ir V. V.. (duomenys neskelbtini) V. V. mirė. V. V. palikimą sudarė ½ dalis buto, (duomenys neskelbtini); testamento nebuvo sudaręs. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog aukščiau nurodytas butas priklauso jai, kadangi įregistruotas pareiškėjos vardu; vaikai nesikreipė taip pat. Tačiau pareiškėja priėmė V. V. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, t. y. po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė jį, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Pareiškėjos ir V. V. vaikai neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą. Nustačius nurodytą juridinį faktą, pareiškėja galės laisvai ir netrukdomai įgyvendinti turtines teises į paveldėtą turtą ir remtis tuo prieš trečiuosius asmenis (CBP-21066).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. R., D. V. (toliau – ir suinteresuoti asmenys) atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka (DOK-142366, DOK-142364).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (DOK-135779).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. V. ir J. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, po V. V. mirties palikimo priėmimo faktų ar palikimo atsisakymo faktų neregistruota; pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. V. po sutuoktinio V. V. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau nustatyta, kad ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti akivaizdžiais ir įprastais dalykais, kad mirus V. V., o jo sutuoktinei ir toliau likus gyventi bute (duomenys neskelbtini), ji butą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir pan., tai patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai. Teismo vertinimu, J. V. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys, mirusiojo ir pareiškėjos vaikai D. V., D. R., prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad po V. V. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. V. (CPK 183, 185 straipsniai).

Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė