Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2S-497-798/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2S-497-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24942-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
Asociacijos Intekta, Z. J.
Ieškovas
BUAB „ELWO“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-497-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24942-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3.; 110.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Asociacijos Intekta ir Z. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje pagal ieškovo BUAB „ELWO“ ieškinį atsakovams Asociacijai Intekta ir Z. J. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. liepos 30 d. buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti atsakovams priklausantį turtą ar pinigines lėšas ieškinio ribose ir tokiu būdu užtikrinti ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nutarė areštuoti solidariesiems atsakovams Asociacijai Intekta ir Z. J. nuosavybės teise priklausantį 141 605,84 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu bei ieškovu, ieškovo ieškinio reikalavimui užtikrinti. Įvertinęs bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą , pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, todėl ieškovo prašymas dėl atsakovų turto ar piniginių lėšų arešto buvo tenkintinas.

Šalies argumentai

Atsakovai Asociacija Intekta ir Z. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį. Atskirąjį skundą apeliantai motyvuoja šiais argumentais: 1) ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės apskritai negalėjo būti pritaikytos; 2) ieškovas nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas perleis turtą, jį paslėps ar kitaip suvaržys ; 3) apeliantų nuomone, jų finansinė padėtis pagrindžia, kad ieškiniu reikalaujama suma nėra didelė, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos visiškai nepagrįstai; 4) laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiami ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso principai. Apeliantai paaiškina, kad ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad turtas nebuvo pardavinėjamas už ieškovo nurodomą pradinę kainą. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikia varžytynių protokolą, kuris patvirtina, kad ieškovo turtas pirmose varžytynėse buvo pardavinėjamas būtent už ieškovo nurodomą kainą, tačiau varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantai teigia, kad turtas realiai negalėjo būti parduotas už ne mažesnę nei 377 388,50 Lt kainą. Tik šeštose varžytynėse ieškovo turtas buvo sėkmingai parduotas už 235 782,66 Lt. Taip pat apeliantai pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad reali turto kaina yra 377 288,50 Lt. Įvertinus šias aplinkybes, apeliantų nuomone, galima prieiti prie išvados, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo Asociacijos Intekta veikla yra stabili, o atsakovas Z. J. nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kurio vertės neabejotinai pakaktų ieškovo reikalavimams patenkinti.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „ELWO“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, jis tikėtinai pagrindė ieškinį. Ieškovas paaiškina, kad neteisėtų veiksmų atlikimo faktą sudaro ne tik tai, kad ginčo turtas neva buvo pardavinėtas už mažesnę kainą, tačiau ir tai, kad administratorius ignoravo 2012-08-14 kreditorių komiteto priimtus sprendimus ir nustatytą turto pardavimo tvarką. Taip pat ieškovas nesutinka su apeliantų teiginiais, kad neegzistuoja jokia grėsmė dėl galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo nevykdymo. Ieškovas pažymi, kad yra pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas, o atsakovo Asociacijos Intekta turtinė padėtis šiai dienai nėra žinoma, atsakovas į bylą nėra pateikęs savo finansinių dokumentų, turto sąrašo ar kitų duomenų, kurie leistų matyti realią atsakovo finansinę padėtį. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovas, kurio pagrindinė veikla yra bankrotų administravimas, vykdo vos tris bankroto procedūras, o per paskutiniuosius du metus atsakovas nepradėjo administruoti nė vienos naujos bankrutuojančios įmonės. Be to, pažymi, kad Asociacija Intekta neturi jokio nekilnojamojo turtu, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Pabrėžtina, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 141 605,84 Lt, vertintina kaip pakankamai didelė tiek juridinio, tiek fizinio asmens atžvilgiu. Be to, pastebėtina, kad atsakovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovo Asociacijos Intekta turtinė padėtis yra gera, kad atsakovo vardu būtų registruota nekilnojamojo turto. Asociacijos Intekta turtinė padėtis šiai dienai nėra žinoma, atsakovas į bylą nėra pateikęs savo finansinių dokumentų, turto sąrašo ar kitų duomenų, kurie leistų matyti realią atsakovo finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovas Asociacija Intekta, kurio pagrindinė veikla yra bankrotų administravimas, vykdo vos tris bankroto procedūras, o per paskutiniuosius du metus atsakovas nepradėjo administruoti nė vienos naujos bankrutuojančios įmonės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai apie gerą Asociacijos Intekta finansinę padėtį yra daugiau deklaratyvūs nei atitinkantys realią atsakovo finansinę situaciją. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie atsakovo Z. J. nekilnojamąjį turtą taip pat nepanaikina grėsmės, kad neesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nekilnojamasis turtas nebus perleistas kitiems asmenims.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą šioje byloje, o atsižvelgiant į bylos medžiagą, manytina, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo gerą finansinę padėtį, tai daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2012).

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovų teisės. Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu. Apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantų atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas