Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Dianai Suščenovienei, dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad po santuokos sudarymo, kartu su vyru N. M. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau po pusės mėnesio, pamačiusi, kad vyras vartoja alkoholį ir smurtauja prieš jos mažametį vaiką, išvarė jį iš namų ir daugiau jo nebematė. Kartu su sutuoktiniu, ieškovė bendrų vaikų neturėjo. Po kurio laiko jai buvo suteiktas butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji apsigyveno su savo vaikais ir kuriuo rūpinosi bei prižiūrėjo tik ji viena. Atsiradus galimybei įsigyti šį butą, ji savo asmeninėmis lėšomis jį įsigijo. Bute pragyveno visą savo gyvenimą ir tik dabar, apie metus laiko, ji šiame bute nebegyvena, nes išsikraustė gyventi pas savo dukterį į Kauną. Kadangi butas nereikalingas, norėdama jį parduoti sužinojo, kad butas jai priklauso kartu su sutuoktiniu, kuris yra miręs. Minėtu butu ji tik viena visą gyvenimą rūpinosi, mokėjo ir iki šiol moka mokesčius.

Ieškovės atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovės dukra. Su sutuoktiniu N. M. jos mama santuokoje pragyveno tik apie vieną ar du mėnesius bute adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio sutuoktinis išėjo ir niekada negrįžo. Butas adresu (duomenys neskelbtini), jos mamai buvo valstybės suteiktas apie 1991 metus, vėliau jį mama įgijo už investicinius čekius. Minėtame bute mamos sutuoktinis niekada nebuvo ir niekada nesilankė. Šiame bute jos mama pragyveno visą gyvenimą, tik ji viena minėtu butu rūpinosi, prižiūrėjo ir mokėjo komunalinius mokesčius. Kiek žino iš dokumentų, santuoka tarp mamos ir N. M. buvo nutraukta 1993 metais. Buvęs sutuoktinis niekada nėra reiškęs pretenzijų į minėtą butą, nes jis niekada ten nesilankė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įrašas Nr. 55 patvirtina, kad 1991-04-13 buvo įregistruota santuoka tarp ieškovės J. K. ir N. M., ieškovei po santuokos sudarymo suteikta pavardė „M.“. Akmenės rajono apylinkės teismo 1992-07-16 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir N. M.. Ištuokos liudijimas (įrašo Nr. 234) patvirtina, kad įrašas dėl santuokos tarp ieškovės ir N. M. nutraukimo įregistruotas 1993-11-12. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūnijos pažyma patvirtina, kad J. M. nuo 1991-06-18 deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pateikta 1992-09-03 pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovė J. M. įsigijo 47,48 m² ploto butą adresu (duomenys neskelbtini), už kurį reikėjo sumokėti 6385 įmoką valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis ir 887 įnašą grynais pinigais. Iš ieškovės pateiktos darbo knygelės kopijos, teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė buto valdymo ir privatizavimo metu dirbo, turėjo sukaupusi savo asmeninių lėšų ir už privatizuojamą butą sumokėjo būtent savo asmeninėmis lėšomis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovės vardu pagal 1992-09-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-7276 pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374. Mirties įrašas Nr. 51 patvirtina, kad ieškovės buvęs sutuoktinis mirė 2004-04-09. 2017-12-13 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės išduotas liudijimas patvirtina, kad 2004-04-08 mirus N. M., duomenų apie palikimo priėmimą ir mirusiojo vardu sudarytų testamentų nerasta, paveldėjimo bylų nėra užvesta.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.

Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo butas nors buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir investicinius čekius, tačiau jis buvo privatizuotas ir įregistruotas ieškovės vardu santuokos metu. Nutraukiant santuoką ginčo butas padalintas nebuvo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką, teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (LAT 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Taigi, ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ginčo butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl santuokoje įgyto, bet nutraukus santuoką nepadalinto turto nuosavybės teisės, taip pat buvo išaiškinęs, jog iki naujojo Civilinio kodekso priėmimo Santuokos ir šeimos kodekse ar galiojusiame Civiliniame kodekse įgyjamoji senatis nebuvo numatyta. Teisėje tai pripažintas ir legalus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, žinomas ir Lietuvos teisei. Galiojusiuose iki 1940 m. Lietuvos Respublikos įstatymuose jis buvo numatytas. Lietuvos teisės mokslas ją pripažįsta kaip nuosavybės atsiradimo pagrindą (Civilinė teisė. Vadovėlis. Vitkevičius P., Vėlyvis S. ir kt. Kaunas, 1997 m. Vijusta. 293-297 p). Vadinasi, įgyjamoji senatis gali būti laikoma kaip teisėtas, įstatymams neprieštaraujantis pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti, nors šalių santykių metu galiojusių įstatymų ir nenumatytas (Civilinio kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Įgyjamosios senaties pagrindiniai požymiai yra: 1) daikto sąžiningas įgijimas; 2) jo nepertraukiamas valdymas, kuris tęsiasi ilgą laiką, dažnai tapatinamą su senaties terminu pažeistai nuosavybės teisei ginti; 3) tikrojo savininko teisinė galimybė pasinaudoti savo daiktu, bet laisvanoriškas šios teisės nerealizavimas per tą laiką; 4) įgyjamosios senaties fakto patvirtinimas teismine tvarka. Buvęs sutuoktinis, kuris neturi įformintos savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės, realiai ja ilgą laiką nesinaudodamas ir nesiekdamas naudotis, valdyti ar disponuoti, sudaro sąlygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą turtą. Tokiu atveju keli reikšmingi juridiniai faktai gali tapti bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo ir nuosavybės teisės vienam iš sutuoktinių atsiradimo pagrindu. Tai buvusio sutuoktinio veiksmai, rodantys jo atsisakymą savo nuosavybės dalies, – nevaldymas jos savo vardu ir nesiekimas jos įsiforminti, nesinaudojimas ja, negavimas iš jos pajamų, nenoras ją valdyti kaip savo ir ja disponuoti, – bei sąžiningas kito sutuoktinio valdymas savos ir kito sutuoktinio dalies ilgą laiką, visu turtu naudojantis kaip savininkui – atvirai, nepertraukiamai, vienam darant būtinas jam išlaikyti išlaidas. Šie faktai gali tapti pagrindu pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei įgyjamąja senatimi (LAT 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1288/2001).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, santuoka tarp ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio įregistruota 1991-04-13, butas privatizuotas 1992-09-03, santuoka tarp ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio nutraukta 1993-11-12. Iš pačios ieškovės paaiškinimų, liudytos O. S. parodymų, pateiktų byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su buvusiu sutuoktiniu po santuokos sudarymo kartu gyveno tik apie 1 mėnesį laiko bute adresu (duomenys neskelbtini), po to ieškovės buvęs sutuoktinis išsikėlė gyventi kitur, nuo to laiko sutuoktiniai nebuvo susitikę ir nebendravo. Ieškovei gyvenant vienai, nors santuoka dar oficialiai ir nebuvo nutraukta, ieškovės šeimai buvo perduotas ginčo butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį 1992 metais ieškovė privatizavo savo lėšomis, prižiūrėjo, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės buvęs sutuoktinis ilgą laiką, t. y. visą laiką nuo buto perdavimo šeimai, negyveno ginčo bute, jo nevaldė, juo nesirūpino, jo neprižiūrėjo, nesiekė jo įgyti savo nuosavybėn, privatizuoti, nesiekė jo valdyti kaip savo ir juo disponuoti, o ieškovė ilgą laiką, t. y. nuo pat buto perdavimo šeimai, ginčo bute gyveno, sąžiningai jį valdė kaip savininkė, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, siekė jį privatizuoti ir įregistruoti savo vardu, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už buto įgijimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą įgyjamosios senaties būdu, todėl ginčo butas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-12-06 sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2018-03-16 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 296,03 Eur.

Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovas yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovo veiksmų, iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinas žyminis mokestis ir išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.