- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- AN2-4-337/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00081-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus viršininko Sauliaus Klungio apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. ( R. L.) 2017 m. rugsėjo 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog R. L. 2017 m. gegužės 6 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų, t. y. be leidimo atsisėdo už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, pareigūnui E. D. pareikalavus išlipti iš automobilio atsisakė vykdyti teisėtą reikalavimą, o išlipant iš automobilio R. L. priešinosi, vengė sulaikymo, muistėsi, mosikavo rankomis, vieną kartą spyrė pareigūnui E. D. į koją, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 str., t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Visagino miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. L. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 str. 4 d., sudėties. Apylinkės teismas nurodė, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 506 str. 4 d. galima tik esant asmens tyčiai, t. y. kada asmuo supranta policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus ar nurodymus, tačiau jų nevykdo. Skundžiamame nutarime pažymėta, kad byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog R. L. nesuprato ką jam sako policijos pareigūnas ir kokius reikalavimus jam kelia, dėl to jis ir negalėjo jų įvykdyti.
2017-11-29 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Institucijos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Visagino miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nutarimą pakeisti ir R. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 str. 4 d. Skunde išvardijami duomenys, kurie galimai patvirtina R. L. kaltę padarius administracinį nusižengimą. Teigiama, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nesivadovavo policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija. Skunde cituojami R. L. apylinkės teisme duoti parodymai bei informacija, užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Nurodoma, kad juose yra esminių prieštaravimų, kurie tik įrodo R. L. kaltę. Teigiama, kad policijos pareigūnai R. L. įspėjo, kad už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą prieš jį bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir specialioji priemonė, antrankiai. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. nurodo, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Tikinama, kad pareigūnas su R. L. kalbėdamas lietuviškai nieko nepažeidė, teigiama, kad pastarasis jam atsakė pusiau rusų, pusiau vokiečių kalbomis, kad reikalavimų nevykdys ir iš automobilio nelips. Pažymima, kad tai R. L. suprato ir paaiškinti sugebėjo. Taip pat skunde nurodoma, kad iš CBD duomenų matyti, kad R. L. Lietuvos Respublikoje gyvena ir savo gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2007-07-13 ir ši aplinkybė leidžia teigti, jog R. L. turėjo suprasti, kad vyksta teisės pažeidimas ir jis privalo išlipti iš automobilio.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos teismo išvados dėl R. L. kaltės nebuvimo. Atsižvelgiant į ANK 652 str. 1 d. įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.
Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika ir sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu neprivalo atsakinėti atskirai į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.
Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 str. Pagal šio straipsnio 4 d. teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant R. L. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 str. 4 d., duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.
Kaip minėta, R. L. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 6 d. 12.15, (duomenys neskelbtini), nevykdė statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų, t. y. be leidimo atsisėdo už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, pareigūnui E. D. pareikalavus išlipti iš automobilio atsisakė vykdyti teisėtą reikalavimą, o išlipant iš automobilio R. L. priešinosi, vengė sulaikymo, muistėsi, mosikavo rankomis, vieną kartą spyrė pareigūnui E. D. į koją. Apylinkės teismas konstatavo, kad R. L. nesuprato, ką jam sako policijos pareigūnas bei kokius reikalavimus jam kelia ir atitinkamai negalėjo jų vykdyti. Taip pat teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnas E. D., matydamas, kad R. L. nevykdo jo nurodymo išlipti iš automobilio, panaudojo prievartinius veiksmus, kurių metu paveikė R. L. krūtinę, kurioje po operacijos buvo įdėtas medicininis aparatas, tuo jam sukeldamas baimės jausmą ir skausmą, ko išdavoje R. L. instinktyviai gynėsi ir bandė atstumti policijos pareigūną, galimai ir spirdamas policijos pareigūnui. Su tokia teismo išreikšta pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Skunde teigiama, kad tarp policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateiktos informacijos ir R. L. teismo posėdžio metu duotų parodymų yra esminių prieštaravimų. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą. Teismas pripažįsta, kad policijos pareigūnai ir R. L. pateikė kiek skirtingas įvykio aplinkybes, tačiau tos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir jų tarpusavio nesutapimas jokios įtakos R. L. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 506 str. 4 d. neturi. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad R. L. supranta ar moka lietuvių kalbą, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Skunde nurodoma aplinkybė, kad R. L. nuo 2007-07-13 yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, niekaip nepatvirtina teiginio, kad vertinamo įvykio metu R. L. aiškiai suprato pareigūno E. D. išsakytą reikalavimą, kurį būtų galėjęs tinkamai vykdyti. Byloje esantis garso įrašas patvirtina, kad R. L., būdamas Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, su policijos pareigūnais kalbėjo vokiečių kalba, tuo tarpu policijos pareigūnai su juo kalbėjo lietuvių ir rusų kalbomis. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog įstatymų ir kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kuomet R. L. neatliko jokių smurtinių, agresyvių ar kitokių pavojingų veiksmų, nebuvo kilusi būtinybė policijos pareigūnams, akivaizdžiai neįsitikinusiems, kad asmuo supranta jų nurodymus, naudoti R. L. atžvilgiu specialias priemones ir imtynių veiksmus. Be to, kaip akcentuojama ir skundžiamoje nutartyje, ANK 506 str. 4 d. numatytas nusižengimas padaromas veikiant tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, kad jis nevykdo statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo. Vertinamu atveju nustatyta, kad R. L. iš tiesų neįvykdė pareigūno nurodymo, tačiau neįrodyta, kad jis suprato ko iš jo reikalaujama ir tokio nurodymo tyčia nevykdė.
Taigi, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną R. L. atžvilgiu pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 str. 4 d., nesant jo veiksmuose minimo nusižengimo sudėties. Nutarime išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl R. L. kaltės nebuvimo argumentuotos ir pagrįstos. Visagino miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Visagino apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Sauliaus Klungio apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.