- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-378-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Jonas Ivaška
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei T. S. , tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Snoro lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“, dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę T. S. perduoti ieškovui namų kino sistemą SONY DAV DZ230, spausdintuvą CANON PIXMA MP 180, skalbimo mašiną LG WD-10131N, šaldytuvą „Snaigė“ 310-RF-1703AA, kurių vertė 3471,18 Lt; įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui jo gimimo liudijimą, automobilinio krano mašinisto pažymėjimą, darbo su hidromanipuliatoriumi pažymėjimą, sutartis su SEB ir „Snoro“ bankais dėl banko sąskaitų atidarymo; priteisti iš atsakovės ieškovui 8275,65 Lt žalai atlyginti ir 5% dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad nuo 2004 m. gyveno pas atsakovę. Gyvenant pas atsakovę 2007-06-03 asmeninės nuosavybės teise lizingo būdu įgijo prašomus išreikalauti iš atsakovės namų kino sistemą ir spausdintuvą, o 2005-03-18 asmeninės nuosavybės teise lizingo būdu įgijo prašomus išreikalauti iš atsakovės skalbimo mašiną ir šaldytuvą, be to, pas ją laikė savo dokumentus – prašomus išreikalauti dokumentus. 2008 m. šalių santykiai pašlijo ir ieškovas išsikėlė gyventi kitur. Ginčo daiktai liko pas atsakovę, kurį nesutinka jų grąžinti. 2008-12-31 ieškovas į Vilniaus m. 3 PK, tačiau policija tyrimo nepradėjo ir pasiūlė ginčą spręsti teisme. Atsakovė neteisėtai valdo jam nuosavybės teise nepriklausančius daiktus, kurių nesutinka grąžinti, todėl anksčiau paminėti daiktai iš atsakovės išreikalautini teisminiu būdu. Gyvenant kartu su atsakove, pastaroji pasiūlė ieškovui 2008 m. pavasarį kartu su ja nuvažiuoti pailsėti į Turkiją, sakydama, kad tai jos dovana ieškovui. Grįžus iš kelionės paaiškėjo, kad atsakovė kelionę finansavo iš jo vardu paimto vartojimo kredito UAB „Lateko lizingas“. Apie paimtą vartojimo kreditą ieškovas nieko nežinojo, nes atsakovė ant Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) 2008-04-08 sutarties Nr. 33080408 pasirašė jo vardu, suklastojus ieškovo parašą. Apie tai, kad jo vardu buvo paimtas vartojimo kreditas kelionei į Turkiją finansuoti ieškovas sužinojau tik gavęs pranešimą apie nemokamas įmokas ir reikalavimą sumokėti delspinigius. Dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 8275,65 Lt žalą, kurią sudaro: 6804,36 Lt vartojimo kredito suma, 165,96 Lt sutarties sudarymo mokestis, 604,08 Lt palūkanos, 701,25 Lt delspinigiai. Šį vartojimo kreditą ieškovas turėjo grąžinti iš savo lėšų, todėl jo patirta žala sudaro 8275,65 Lt ir priteistina iš atsakovės CK 6.263, 6.281 str. pagrindu.
Atsakovė T.S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2004 metų pavasarį ieškovo prašymu atsakovė jam padėjo suteikdama gyvenamąjį plotą. Ieškovas apsigyveno pas atsakovę, artimai bendravo su jos mažamečiu sūnumi, tapo kaip šeimos narys, su kuriuo ūkinius reikalus šalys tvarkė be rašytinių sutarčių. 2005 metų pabaigoje pablogėjo ieškovo sveikata, o 2006 metų sausio mėnesį jam konstatuotas aortos plyšimas. Atsakovė prisidėjo prie jo gydymo. Šalys suplanavo poilsinę kelionę į Turkiją. Ši kelionė buvo skirta ieškovo moralinei reabilitacijai, todėl natūralu, kad paslauga pirkta jo vardu, nes ji buvo sumanyta ieškovo interesais. Po kelionės į Turkiją ieškovas 2008 metų pabaigoje paliko atsakovės namus. Atsakovė nurodė, kad skalbimo mašiną išperkamosios nuomos būdu su ieškovu pirko 2005 m. pavasarį, atsiskaitydami už ją tiek jo, tiek atsakovės lėšomis, todėl jos priklausomybė dvejopa, analogiška situacija yra ir dėl šaldytuvo. Namų kiną ir spausdintuvą šalys taip pat pirko už abiejų lėšas kaip ieškovo dovaną atsakovės sūnui, todėl tai asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovės sūnui. Kokius savo dokumentus ieškovas paliko atsakovės namuose, ji nežino, nes jo daiktų netikrino, nepriėmė saugoti ir už juos nėra atsakinga.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę T. S. per 7 kalendorines dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui A. K. namų kino sistemą SONY DAV DZ230, spausdintuvą CANON PIXMA MP 180, skalbimo mašiną LG WD-10131N, šaldytuvą „Snaigė“ 310-RF-1703AA, kurių vertė 3471,18 Lt. Atmetė kitus ieškinio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pagal CK 4.95 str. nuostatas ieškovas pagrįstai reikalauja perduoti jam namų kino sistemą, spausdintuvą, skalbimo mašiną ir šaldytuvą, kadangi šie daiktai priklauso jam asmeninės nuosavybės teise (CK 6.193, 6.567 str.). Tai, kad, pasak atsakovės, ji mokėjo už daiktus taip pat, todėl ir ji turi teisę į daiktus, teismas nelaikė reikšmingu, nes nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisė šiuo pagrindu negali atsirasti, daiktą sutartinių santykių pagrindu įgijo ieškovas. Tokiu šį reikalavimą tenkino, nustatydamas 7 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą daiktams grąžinti (CK 6.53 str.). Tai, kad atsakovė geranoriškai negrąžina daiktų ieškovui pagrindžia ir ta aplinkybė, jog ji nurodo, kad dalis daiktų priklauso ir jai bei jos sūnui, tačiau atsakovė nepateikė teismui šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178, 185 str.).
Reikalavimą dėl dokumentų išreikalavimo teismas atmetė, nes šiuo atveju pats ieškovas nepagrindė įrodymais, jog nurodyti dokumentai yra būtent pas atsakovę (CPK 178 str.).
Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, grindžiamą tuo, kad atsakovė ieškovo vardu paėmė vartojimo kreditą kelionei į Turkiją, konstatavo, kad negali daryti išvados apie tai, jog ieškovui nebuvo žinoma apie turistinės kelionės į kitą valstybę finansavimo aplinkybes. Sąžiningai ir protingai elgdamasis ieškovas privalėjo žinoti kas organizavo kelionę, ją finansavo ir kieno lėšomis, nes ir pats ieškovas vyko į kelionę su atsakove ir jos sūnumi (CK 1.5 str.). Kelionės suma yra gana ženkli, o byloje nėra įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, iš kurios būtų galima daryti išvadą, jog ji turėjo pakankamai lėšų dovanoti tokią paslaugą ieškovui.
Šalies argumentai
Atsakovė T.S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl įpareigojimo perduoti ieškovui turtą panaikinti, ieškinį atmesti. Nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės neatitinka Civilinio kodekso 4.95 str. nuostatų, nes nors ginčo daiktai – skalbimo mašina ir šaldytuvas buvo pirkti ieškovo vardu, bet iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė padengė 91,6 proc. visos mokėtinos sumos savo asmeninėmis lėšomis, be to, šie daiktai pakeisti į atsakovės turėtą skalbimo mašiną ir šaldytuvą be jos žinios. Šie buitiniai prietaisai atvežti atsakovei kaip velykinė dovana, o dovanai, neviršijančiai 5 000 Lt sumos, rašytinės dovanojimo sutarties įstatymas nereikalauja. Ginčo daiktai – namų kino sistema ir spausdintuvas, padovanoti atsakovės sūnui, taip pat savo verte neviršija 5 000 Lt, todėl rašytinės sutarties sudaryti nereikėjo, be to, jų dovanojimo faktą patvirtina jų buvimo vieta ir atsiradimo aplinkybės. Nurodo, kad už šiuos daiktus atsakovės asmeninėmis lėšomis apmokėta 95,6 proc. tų daiktų įsigijimo sumos.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai taikė Civilinio kodekso 4.95 straipsnio nuostatas, nes faktinės bylos aplinkybės šių nuostatų. Su šiais apeliacinio skundo motyvais kolegija nesutinka.
Dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo
Civilinio kodekso 4.95 straipsnyje nustatyta savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, UAB „Skliutas“, UAB „Kuršių marios“ kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos nr. 3K-3-44/2009; kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė, Vyriausybė v. UAB „Tomis“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005-03-18 UAB „Snoro lizingas“ ir ieškovas A. K. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią pastarajam buvo perduota skalbimo mašina LG WD-10131N ir šaldytuvas „Snaigė“ 310-RF-1703AA (b.l. 8-10). 2007-06-03 UAB „Snoro lizingas“ ir A. K. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią pastarajam buvo perduota namų kino sistema SONY DAV DZ230, spausdintuvas CANON PIXMA MP 180 (b.l. 11-13). Visos šios sutartys sudarytos ieškovo vardu, jos nėra ginčijamos ar nuginčytos. Šios lizingo sutartys yra pasibaigusios ir jas sudariusių asmenų įvykdytos, todėl pagal Civilinio kodekso 6.567 straipsnio 1 d. nuostatą lizinguoti daiktai ieškinio pareiškimo momentu buvo ieškovo nuosavybėje.
Šalys paaiškino, kad po lizingo sutarčių sudarymo lizinguoti daiktai buvo laikomi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Gedimino per. 43-2, Vilniuje, kur tuo metu gyveno ir ieškovas. Ieškovui išsikrausčius iš nurodyto buto gyventi kitur, šie daiktai liko atsakovės bute, ir ji atsisako daiktus perduoti ieškovui, nors šalys sutiko, kad ieškovas jų reikalauja. Tokiu būdu ieškovui priklausančius daiktus atsakovė valdo be teisėto pagrindo. Iki tol, kol šalys gyveno kartu, šiais namų apyvokos daiktais naudojosi abi, tačiau ieškovui išsikėlus ir pareikalavus atiduoti jam priklausančius daiktus, atsakovė juos valdo neteisėtai. T.y. pirmos instancijos teismas nustatė ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes, kad daiktų savininkas yra ieškovas, daiktų valdymo teisę prarado be savo valios ir atsakovas daiktą valdo neteisėtai (be teisinio pagrindo), daiktai egzistuoja natūroje, todėl pagrįstai pripažino, jog egzistuoja vindikacijos ieškinio faktinių aplinkybių visetas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pažeistos teisės gali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu.
Apeliantės argumentas, kad ginčo daiktai jai buvo atvežti ir padovanoti kaip velykinė dovana jai ir jos sūnui, nepagrįsti įrodymais, kuriuos galima būtų pripažinti pakankamais ginčo byloje, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tuo labiau, kad iš apeliantės pateiktų įrodymų darytina išvada, kad šių daiktų didesnę vertę pinigais padengė pati atsakovė (b.l. 84-89), kas prieštarauja dovanojimo sampratai (Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 1 d.). Ta aplinkybė, jog atsakovė mokėdama lizingo įmonėms įmokas už ieškovo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis už ginčo daiktus, taip pat nėra pagrindas pripažinti daiktus jos nuosavybe, nes daiktų nuosavybė dėl šios aplinkybės nesikeičia, o šalių santykius dėl pinigų perdavimo ir jų grąžinimo tarp šalių reglamentuoja kitos teisinės normos, kuriomis atsakovė gali pasinaudoti ateityje ir pareikšti tokius reikalavimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 13,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atmestu apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš apeliantės valstybei (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. S. 13,90 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).