Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisejas Ricardas Prašmuntas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1.; 2.4.2.

2009 m. balandžio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo E. T. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2009-01-28 nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Taip pat iš E. T. priteista: L. P. naudai 810,09 Lt turtines ir 3000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei 2950 Lt advokato atstovavimo išlaidu; P. B. naudai 18,50 Lt turtines ir 1000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei 2950 Lt advokato atstovavimo išlaidu.

Aprašomoji dalis

nustate:

E. T. nuteistas už tai, kad 2007-06-24 apie 17.00 val., viešoje vietoje – Traku mieste, Karaimu g., Galves ežero prieplaukoje, tycia, ižuliais veiksmais demonstruodamas nepagarba aplinkiniams bei matant nepilnametei B. P. (gim. 1990-07-23) ir mažameciui K. P. (gim. 1998-08-21), be priežasties priejo prie vandens dviratyje sedincios L. P. ir laikydamas rankoje kirvi vartojo necenzurinius žodžius L. P. atžvilgiu, pastarajai siekiant išvengti konflikto bei pradejus kviestis pagalbos, E. T. laikydamas rankoje kirvi priejo prie i prieplaukoje buvusio P. B. ir užsimojes kirviu pagrasino jam susidorojimu, taip viešoje vietoje ivykdytais ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikde visuomenes rimti bei tvarka – taip pažeide viešaja tvarka, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis E. T. ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, o nukentejusieji ir prokurore – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, netinkamai juos ivertino ir padare nepagrista išvada del E. T. pripažinimo kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d.

Atlikusi irodymu tyrima bei ištyrusi bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad E. T. nepadare veikos, turincios Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikde visuomenes rimti ar tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minetais budais demonstruojant nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi buti sutrikdoma visuomenes rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudetis yra materialioji, todel visuomenes rimties ar tvarkos sutrikdymas turi buti realus. Visuomenes rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmeni viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys del to pasijuto šiurkšciai pažeminti ar šokiruoti, buvo sukeltas didelis išgastis ir pan. Visuomenines tvarkos sutrikdyma gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmoniu poilsis ar darbas, padaryta žymi materialine žala, surikdyta normali imoniu ar istaigu veikla, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant apie tai, kad kaltininko veiksmai turejo neigiamu padariniu visuomeneje, butina atsižvelgti i tai, kokia buvo aplinkiniu reakcija, koks buvo nukentejusiuju skaicius, kurioje vietoje buvo atlikti neteiseti veiksmai, kiek jie truko ir kt. Tai vertinamieji požymiai, ir ju turinys priklauso nuo daugelio aplinkybiu, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvu.

Baudžiamoji atsakomybe už LR BK 284 str. 1 d. numatyta nusikaltima iškyla tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje numatytos veikos padaromos tiesiogine tycia, t.y. kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad del to bus sutrikdyta visuomenes rimtis ar tvarka, ir šiu padariniu nori.

Padariniu atžvilgiu kaltininko tycia gali buti tiek apibrežta, tiek ir neapibrežta. Esant apibrežtai tyciai, kaltininkas tiksliai numato neigiama poveiki, kuri ir siekia padaryti aplinkiniams ar aplinkai. Esant neapibrežtai tyciai, kaltininkas nekonkretizuoja, koki poveiki visuomenei tures jo veiksmai, bendrais bruožais numatydamas, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta.

Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui budinga tycia, svarbu konstatuoti, kad kaltininkas suvoke savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravima, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Toki asmens psichini santyki su savo veika gali rodyti kaltininko veiksmu aiškios motyvacijos nebuvimas, stichine veikos tekme, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Tuo tarpu konkreciu asmeniniu ar savanaudišku motyvu dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešaja tvarka, bet prieš kitas istatymo saugomas vertybes.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veika pagal LR BK 284 str. 1 d., tik konstatavo, kad ivykio metu viešoje vietoje E. T. tycia, ižuliais veiksmais demonstruodamas nepagarba aplinkiniams bei matant nepilnametei B. P. ir mažameciui K. P., laikydamas rankoje kirvi vartojo necenzurinius žodžius L. P. atžvilgiu bei užsimojes kirviu pagrasino susidorojimu P. B., taip viešoje vietoje ivykdytais ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikde visuomenes rimti bei tvarka. Taciau, kuo pasireiške visuomenes rimties ir tvarkos sutrikdymas teismas visiškai neargumentavo. Be to teismas turejo analizuoti ir priežastis, del kuriu kilo konfliktas, kokie motyvai paskatino E. T. taip pasielgi ir pan., ir tik tuomet padaryti argumentuota išvada del veikos kvalifikavimo.

Bylos duomenys negincitinai patvirtina, kad E. T., L. P. ir P. B. yra seniai pažystami, tarp ju jau ilga laika vyksta nesutarimai del turiniu teisiu. Tai patvirtina tiek nuteistojo, tiek abieju nukentejusiuju parodymai, jog L. P. pagal panaudos sutarti iš dedes C. C. nuomoja 1/3 dali namo, kuriame gyvena ir T. šeima. T. kaimynysteje P. B. turi jam priklausanti prekybos kioska. L. P. ir P. B. jau seniai su T. šeima konfliktuoja del žemiu ir ukiniu pastatu, vyksta teismo procesai. Tarpusavyje jie nebendrauja. Šalia namo esancioje prieplaukoje tiek E. T., tiek L. P. bei P. B. pagal verslo liudijimus nuomoja valtis.

Iš nuteistojo E. T. parodymu matyti, kad ivykio išvakarese L. P. dukra Brigita su savo draugais prie ju namo švente Jonines. To neneigia Lilija ir B. P. bei kartu švente liudytojai (Brigitos draugai). Pasak E. T., nakti buvo didelis triukšmas, girdejosi buteliu daužymas i ukini pastata, todel buvo iškviesti policijos pareigunai. Tai, jog buvo triukšmas patvirtina ne tik liudytoju J. T., G. Š., G. L. parodymai, bet ir šventes dalyviu parodymai, kurie nors ir neprisipažino triukšmave, bet keli iš ju (T. S., A. V.) parode, kad prie ju kompanijos buvo prisijunge vietiniai trakieciai, kurie, pasak liudytojo T. S. ir triukšmavo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis E. T. nuosekliai aiškino, kad tvarkydamas tilta pamate L. P. ir jai pareiške pastaba del mineto nakties ivykio. Kolegijos vertinimu, nuteistojo parodymai akivaizdžiai patvirtina, jog konflikta jis iškele butent del asmeniniu santykiu, o ne be jokios dingsties. E. T. turejo aišku motyva ir tiksla – sudrausminti L. P. del praejusios nakties ivykiu. Pati L. P. teisme pažymejo, jog E. T. tai padare, nes nori prigasdinti del namo dalies, o tai tik patvirtina, kad ir ji ši ivyki supranta kaip kilusi iš asmeniniu santykiu. Tuo tarpu P. B. E. T. pagrasino tik šiam isiterpus i E. T. ir L. P. konflikta. Kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybes neabejotinai patvirtina, jog kaltinime nurodytas ivykis kilo abieju konflikto pusiu tarpusavio asmeniniu nesutarimu pasekose, o ne be jokios priežasties.

Išdestytos aplinkybes visiškai paneigia nuteistojo tiesiogines tycios sutrikdyti visuomenes rimti ar tvarka buvima, kuri yra butinas viešosios tvarkos nusikaltimo subjektyvusis požymis. Akivaizdu, jog E. T. tycia buvo nukreipta ne i viešosios tvarkos sutrikdyma, o, kaip jau mineta, i jo ir nukentejusiuju tarpusavio asmeninius santykius. Be to pažymetina ir tai, kad nuteistojo parodymai, jog ivykio metu jis rankoje turejo kirvi tik del to, kad ta diena taise tilta, byloje esanciais duomenimis nera paneigti.

Ivyki mate liudytojai K. D., T. S. ir T. R., stoveje 10-15 metru atstumu nuo konfliktuojanciuju, parode, jog negirdejo, ka tarpusavyje E. T. kalbejo su L. P., tik girdejo, kad jis pagrasino susidorojimu P. B.. Liudytoja Ž. S., kuri sedejo šalia esancioje lauko kavineje, taip pat negirdejo ka tarpusavy kalbejo nuteistasis su nukentejusiais. Pokalbio turinio negirdejo ir ivyki mate keli visiškai pašaliniai asmenys, i prieplauka ateje išsinuomoti valties. Vienas ju – liudytojas K. A. parode, kad buvo apie 10 metru atstumu, taciau negirdejo, ka nuteistasis ir nukentejusieji tarpusavyje kalbejo, bet suprato, kad vyksta nedraugiškas pokalbis, rimto pavojaus jis neižvelge, pasibaigus konfliktui, nuejo su vaikais paplaukioti. Liudytojas A. A. parode, jog budamas valciu prieplaukoje pastebejo, kad vandens dvirati plaunanti moteris (L. P.) ir šalia stovintis vyras (E. T.) pradejo garsiai kalbetis, rekti, jis suprato, kad jie barasi, taciau ar buvo reali gresme, negali pasakyti. Šalia ivykio vietos esancioje kavineje dirbes A. I., kuris iš P. B. nuomojasi patalpas kavinukei, ivykio diena taip pat jokio triukšmo negirdejo, konflikto nemate. Taigi tik visai greta buvusi L. P. dukra Brigita bei arciau prieje A. V. ir L. P. sunus Karolis girdejo, jog P. B. ir L. P. atžvilgiu E. T. pagrasino susidorojimu, taciau nei vienas iš ju nepatvirtino, kad tokie jo veiksmai (mosikavimas kirviu ir grasinimas) butu aiškiai agresyvus ir kele realia gresme.

Šiu asmenu parodymu analize leidžia daryti išvada, kad visi jie ivyki suprato tik kaip nuteistojo ir nukentejusiuju tarpusavio konflikta. E. T. veiksmu pasireiškimo budo del ju trukmes niekas nesureikšmino. Nei vienas liudytojas neparode, kad del E. T. veiksmu butu pasijute šiurkšciai pažeminti ar šokiruoti, kad buvo sukeltas didelis išgastis ar pan. Ju reakcija buvo visiškai rami.

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad ivykis ivyko E. T. ir nukentejusiosios L. P. namu aplinkoje (šalia ju namo esancioje prieplaukoje), nors buvo nemažai ivykio liudytoju, taciau beveik visi liudytojai su viena ar kita konflikto puse yra pažistami. Šioje situacijoje itin svarbu ir tai, kad ivykis truko labai trumpa laika ir po jo visi elgesi iprastai: byloje pripažinta nukentejusiaja Brigita su draugais, kaip ir ketino, išplauke paplaukioti valtimi, nukentejusioji L. P. toliau prekiavo – nuomojo valtis, liudytojas K. A., su vaikais atejes i prieplauka išsinuomoti valties, ja išsinuomojo ir pan. Taigi žmoniu poilsis bei kita iprasta ju veikla nutraukta nebuvo. Todel pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. T. viešoje vietoje ivykdytais ižuliais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikde visuomenes rimti bei tvarka yra neteisinga.

Esant tokioms aplinkybems, kolegija konstatuoja, kad E. T. nepadare veikos, turincios Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu, todel pirmosios instancijos nuosprendis naikintinas ir E. T. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2009-01-28 nuosprendi, kuriuo E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda ir priimti nauja nuosprendi:

E. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Nukentejusiuju P. B. ir L. P. ieškinius del turtines ir neturtines žalos atlyginimo palikti nenagrinetais.