Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-25 · Administracinė byla Nr. I-765-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
I-765-422/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01046-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Pareiškėjas
V. L.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-765-422/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01046-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Gretai Linkevičienei-Girijotienei, nedalyvaujant pareiškėjui V. L., jo įgaliotai atstovei L. G., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, dėl neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. L. patikslintu skundu skundu prašo : 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau - VSDFV Kauno skyrius) 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (10.1)S-56477; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5706, priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 3782,89 Lt, susidariusią už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-03-31, atnaujinti terminą reikalavimui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo ( b.l. 108-117).

Pareiškėjas skunde (b.l. 5-14) ir jo įgaliota atstovė ankstesnių teismo posėdžių metu nurodė, jog pareiškėjas VSDFV Kauno skyriui 2013 m. rugpjūčio 6 d. pateikė prašymą išmokėti jam valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (10.1)S-56477 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, laikydamasis privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF Valdyba, Fondo Valdyba). VSDF Valdyba 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5706 nurodė, jog pareiškėjo skundą atsisako nagrinėti, kadangi pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą.

Pareiškėjo nuomone, VSDF Valdyba, nors ir nurodė, kad atsisako nagrinėti skundą, tačiau faktiškai jį priėmė ir išnagrinėjo, išdėstydama, jog skundžiamame VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-08-13 rašte Nr. (10.1)8-56477 yra pateikta teisinga informacija apie perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir išmokėtos senatvės pensijos sumas, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo. Be to, VSDF Valdyba nurodė, jog, kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus pensijų skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį neturi teisinio pagrindo. Taigi, VSDF Valdyba išreiškė savo poziciją ir valią dėl keliamo ginčo, jį iš esmės išnagrinėdama, todėl VSDF Valdybos 2013-08-26 sprendime paminėtas apskundimo termino praleidimo faktas, išnagrinėjus ginčą ir pasisakius dėl ginčo esmės, prarado savo aktualumą. Pareiškėjo nuomone, šiam ginčui spręsti aktualios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 d. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje iš esmės alogiškoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, tačiau, jei teismas manytų, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, siekdamas veiksmingo ir realaus pažeistos teisės į senatvės pensiją gynimo, prašo terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, jog valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai). Ilgą laiką po senatvės pensijos paskyrimo pareiškėjas papildomai dirbo ir pagrįstai tikėjosi, kad teisė į senatvės pensiją bus valstybės tinkamai saugoma ir ginama. Tačiau,jam, kaip dirbančiam senatvės pensininkui ir dėl to turinčiam draudžiamųjų pajamų, pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, buvo išmokama ne visa paskirta senatvės pensija, dėl to per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-03-31 susidarė 3782,89 Lt nepriemoka, kuri iki šiol nėra išmokėta, taigi ir valstybės institucijų pareiga (senatvės pensijos išmokėjimo aspektu) yra neįvykdyta. Pažymėjo, jog iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. A552-519/2013 suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, taikytinų šioje ginčo teisinių santykių srityje dėl neišmokėtų valstybinių senatvės pensijų priteisimo vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, dėl to jo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo labai apsunkintas. Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, jog nebelikus ypatingos situacijos dėl ekonominės krizės valstybė per protingą laikotarpį privalo teisingai kompensuoti praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, jis turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad turtiniai praradimai, patirti dėl senatvės pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Nurodytas priežastis prašo pripažinti svarbiomis. Nurodė, jog Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas. Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams bei piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Atsisakymas išmokėti pensijos dalį, kuri buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintų antikonstitucinėmis, pažeidžia asmenines turtines teises į teisėtai jam paskirtą valstybinę senatvės pensiją, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, yra neteisėtas, todėl yra pagrindas panaikinti atsakovų priimtus ginčijamus sprendimus ir priteisti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 3782,89 Lt. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 30-35) ir minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjui senatvės pensija buvo mažinama, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios privalėjo būti taikomos, atsižvelgiant į įstatymų privalomumo principą. VSDFV Kauno skyrius neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokant pensijos nepriemoką, nes nėra galiojančių teisės aktų, kuriais būtų nustatyta laikinai sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Atsakovo nuomone, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų metų terminą kreiptis į VSDFV dėl pensijos dalies išmokėjimo. Apie pažeistas teises realiai turėjo suprasti tada, kai buvo pradėta mokėti sumažinta pensija, t.y. nuo 2010 m. sausio mėn. 20 d. Pareiškėjas į VSDFV Kauno skyrių su prašymu pateikti duomenis apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir išmokėti pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas, kreipėsi 2013 m. liepos 18 d. ir 2013 m. rugpjūčio 6 d., o į VSDF Valdybą – 2013 m. rugpjūčio 26 d., t.y. praleidęs iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, todėl Fondo valdyba pagrįstai 2013-08-26 raštu Nr. (6.5)-I-57026 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nei Fondo valdybai, nei teismui nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo įstatymo nustatytu terminu dėl senatvės pensijos dalies neišmokėjimo, todėl byla turi būti nutraukta.

Pažymėjo, jog teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Pareiškėjui pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip nei 3 metams nuo tos dienos, kurią jis sužinojo apie jam mokamą ne viso paskirto dydžio senatvės pensiją. Sprendimas yra įvykdytas, todėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nuostata, taip pat Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas netaikytini.

Pareiškėjas, jo įgaliota atstovė, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2008-10-17 sprendimu Nr. 10.33.S-25807 ( b.l. 37) buvo paskirta 657,33 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2009-10-27 sprendimu Nr. 10.33.S-20973 pareiškėjui buvo paskirta 674,86 Lt ( perskaičiavus pagal gautus papildomus duomenis) per mėnesį senatvės pensija nuo 2009-10-01 iki gyvos galvos ( b.l. 38).

Paskirtų valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo (sumažinimo) tvarka laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo nustatyta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme ( toliau –ir Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje buvo numatyta perskaičiuoti (laikinai sumažinti) valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, viršijančias 650 Lt (ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį), o 8 straipsnyje - dirbantiems senatvės pensijos gavėjams 2010 - 2011 m. mokėti ne perskaičiuotą senatvės pensiją, o jos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį kalendorinį mėnesį pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui pensija paskirta ir mokėta tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-03-31 priteisimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo ( priteisimo) už ginčo laikotarpį.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-87 redakcija) nustatė, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nors pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str., skundai dėl Fondo teritorinių skyrių sprendimų turi būti paduodami Fondo valdybai, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, Fondo valdybos teritorinis skyrius, neturėdamas teisės pareiškėjo skundo nagrinėti, turi pareigą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka perduoti jį nagrinėti Fondo valdybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, jog pareiškėjas konkrečiu atveju yra pasinaudojęs ikiteismine šio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarka (b.l.15-28).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-08-06 pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, prašydamas išmokėti 3782,89 pensijos nepriemoką, neišmokėtą pagal LR Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintas Laikinojo įstatymo 8 str. 1d. nuostatas ( b.l.53). 2013-08-13 raštu Nr. (10.1)S-56477 VSDFV Kauno skyrius pareiškėjo prašymo dėl pensijos dalies išmokėjimo netenkino ( b.l. 50-51), nurodydamas, jog šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo pensijos dalies išmokėjimui ( b.l. 50-51).

Pareiškėjas minėtą atsisakymą išmokėti pensiją apskundė Fondo valdybai, kuri 2013-08-26 sprendimu Nr. (6.5.)I-5706 nurodė, jog atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, tuo pačiu sprendimu pareiškėjui buvo pasiūlyta iki 2013-09-02 pateikti įrodymų dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ( b.l. 58). Tame pačiame sprendime buvo nurodyta, jog, kol nėra priimti teisės aktai, reglamentuojantys sumažintų pensijų kompensavimo tvarką, nėra pagrindo naikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-08-13 raštą Nr. (10.1)S-56477 ir VSDFV Kauno skyrių įpareigoti išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1d. taikymo 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį ( b.l. 59).

Taigi, iš minėto atsakymo akivaizdu, jog nors jame ir buvo nurodoma, kad atsisakoma nagrinėti skundą, tačiau jis buvo išnagrinėtas, konstatuojant 2013-08-13 rašto Nr. (10.1)S-56477 VSDFV pagrįstumą ir nurodant atsisakymo išmokėti pensijos dalį priežastį- įstatymu nustatytos pensijų kompensavimo tvarkos mechanizmo nebuvimą (b.l.59). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog VSDF Valdyba išreiškė savo poziciją ir valią dėl keliamo ginčo, jį iš esmės išnagrinėdama, todėl VSDF Valdybos 2013-08-26 sprendime paminėtas apskundimo termino praleidimo faktas, išnagrinėjus ginčą ir pasisakius dėl ginčo esmės, prarado savo aktualumą. Iš esmės analogiškas aptartai teisinės situacijos vertinimas yra išdėstytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 bei naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-729/2014, 2014-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-774/2014, 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-143/2014, 2014-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1090/2014).

Teismas, vadovaudamasis šiais precedentais, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis Lietuvos vyriausiojo teismo teisėjų kolegijos padarytomis išvadomis (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4d.).

Nors teismas pareiškėjui ir buvo išaiškinęs teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo, tačiau remiantis nurodyta suformuota teismine praktika, konkrečiu atveju, ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka ir pasisakius dėl ginčo esmės, kaip jau minėta, terminas tapo nebeaktualus. Pareiškėjas į administracinį teismą su 2013-09-04 skundu kreipėsi, laikydamasis ABTĮ 32 str. 1d. nustatyto termino, todėl jo teisės turi būti ginamos teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas, ištyręs Laikinojo įstatymo nuostatų, susijusių su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų perskaičiavimu (sumažinimu), konstitucingumą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ (Žin., 2012, Nr. 109-5528). Taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

LR Konstitucijos 110 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Laikinojo įstatymo nuostatos (8 str. 1 ir 2 d.), kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu, Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., paskelbus jį „Valstybės žiniose“, todėl minėtos LR Konstitucijai prieštaraujančios teisės aktų nuostatos šioje byloje negali būti taikomos. Taigi Konstituciniam Teismui pripažinus, kad dirbantiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams taikytiną teisinį reguliavimą valstybė pakeitė Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą ir atsižvelgiant į tai, teismui kyla pareiga užtikrinti veiksmingą šių teisių gynybą. Tokią praktiką bylose dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-474/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013).

Pagal VSDFV Kauno skyriaus 2013-08-05 rašte Nr. (10.1) S-54356 (b.l. 25-27) ir atsakovo atsiliepime (b.l. 32-33) pateiktą detalų neišmokėtos pensijos dalies paskaičiavimą spręstina, jog senatvės pensiją mokančiai institucijai vykdant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-03-31 pareiškėjas negavo 3782,89 Lt priklausančios senatvės pensijos dalies. Ginčo dėl neišmokėtos Senatvės pensijos dalies dydžio, jos paskaičiavimo teisingumo byloje nėra. Šį turtinį praradimą teismas privalo visiškai pašalinti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, todėl pareiškėjo prašymas dėl 3782,89 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo yra pagrįstas, tenkinamas. Analogišką praktiką, nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su senatvės pensijos neišmokėjimu institucijai taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 -474/2013, 2014m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Ginčijamuose sprendimuose yra pateikiama informacija apie pareiškėjai mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, ši pensija buvo apskaičiuojama, juose išreikšta ir VSDFV, ir VSDFV Kauno skyriaus valia atsisakyti mokėti pareiškėjui jos pageidaujamo dydžio pensiją, todėl minėti atsisakymai, teismo nuomone, yra administraciniai aktai.

ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Reikia pažymėti, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, priimtas jau po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t.y. po 2012-09-21 (konkrečiu atveju taip ir yra), kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti ginčijamus VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (10.1)S-56477 ir VSDF Valdybos 2013m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5706. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Teismo vertinimu, ginčas administracinėje byloje Nr. A143-1228/2014, kurios nutartimi teismo posėdžio metu prašė vadovautis atsakovo atstovė, nėra analogiško pobūdžio, todėl ja nėra pagrindo remtis.

Teismo priimtą sprendimą turi būti galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų. Siekiant pašalinti praradimus dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, gali kilti grėsmė, jog negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, todėl yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015-12-31 (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str. 88 str. 1 ir 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (10.1)S-56477.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5706.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškėjui V. L. 3782,89 Lt ( tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du litus 89 ct) (1095,60 EUR) valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoką.

Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nustatyti šio sprendimo dalies dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo įvykdymo terminą iki 2015-12-31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė