Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą ir patikslintus skundus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos, Fondo valdyba nurodė, kad pagal į bylą pateiktame antstolio 2019-10-22 patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-40-10765 nurodyta bendra išieškoma suma 55 683,15 Eur (šiai dienai likusi išieškoma skolai ir vykdymo išlaidoms padengti 52 229,40 Eur suma), o kitame antstolio 2019-11-27 patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. 0013/18/01557 nurodyta iš viso išieškoma suma 60 098,27 Eur (šiai dienai likusi išieškoma skolai ir vykdymo išlaidoms padengti 56 950,72 Eur suma), todėl Fondo valdyba 2024 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. (18.2E) I-13036 atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad visa pagal antstolių patvarkymus išieškomų skolų suma 2024 m. liepos mėnesį dar nebuvo išieškota, be to, antstoliams pervesta suma nėra didesnė, negu buvo reikalinga 2024 m. liepos mėnesį likusiai išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjui nebuvo padaryta 91,99 Eur turtinė žala, nes pagal antstolių patvarkymus išieškomos skolai ir vykdymo išlaidoms padengti sumos nėra išieškotos – jos toliau yra išieškomos iš pareiškėjo. Nesant žalos (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), civilinė atsakomybė neatsiranda.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2024 m. spalio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (10.3E) DV_S-76470 „Dėl nepilno pensijos išmokėjimo“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. (18.2E) 1-13036 „Dėl pensijos mokėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 91,99 Eur dydžio pensijos nepriemoką bei žyminį mokestį.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjui mokama netekto darbingumo / negalios pensija. Išskaitymas iš pareiškėjo gaunamos pensijos vykdomas pagal du vykdomuosius raštus, vykdomojoje byloje Nr. 0013/18/01557 bendra išieškoma suma sudaro 60 098,27 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0040/19/01806 – 55 683,15 Eur (36-37 b. l.). Už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjui priskaičiuota išmokėti 459,95 Eur netekto darbingumo pensijos, pagal vykdomuosius dokumentus padaryta 137,98 Eur išskaita, o už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuota išmokėti 459,95 Eur, pagal vykdomuosius dokumentus padaryta 45,99 Eur išskaita (35 b. l.).

2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – Fondo valdybos Vilniaus skyrius), prašydamas paaiškinti, kodėl iš jo pensijos buvo išskaityta daugiau, negu priklauso (39 b. l.). Fondo Vilniaus skyrius pareiškėjui atsakė 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (10.3E) DV_ S-70057 „Dėl pensijos“, kuriame nurodė, kad liepos mėn. dėl programinės įrangos nesklandumų nepavyko išskaičiuoti teisingos sumos, dėl permokėtos sumos grąžinimo pareiškėjas gali kreiptis į antstolius (41-42 b. l.). 2024 m. rugsėjo 25 d. raštu pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, prašydamas grąžinti jam neteisingai užlaikomą 91,99 Eur sumą už 2024 m. liepos mėn. (43 b. l.). Į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta 2024 m. spalio 10 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštu Nr. (10.3E) DV_S-76470 „Dėl nepilno pensijos išmokėjimo“, kuriuo pareiškėjas pakartotinai informuotas, kad liepos mėnesį daliai išmokų gavėjų, iš kurių išmokų vykdomi išskaitymai pagal antstolių patvarkymus, nepavyko išskaičiuoti teisingos sumos dėl programinės įrangos nesklandumų; kadangi pensijos jau išmokėtos, nėra teisinio pagrindo išmokėti išmokas už tą patį laikotarpį antrą kartą (44-46 b. l.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas ir priimdami administracinius sprendimus, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas.

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Nagrinėjamu atveju pagrindo pripažinti skundžiamus Fondo valdybos Vilniaus skyriaus bei Fondo valdybos sprendimus neteisėtais ir juos naikinti nėra pagrindo, kadangi tiek Fondo Vilniaus skyrius, tiek Fondo valdyba savo sprendimuose pareiškėjui išaiškino, kodėl iš jo pensijos buvo išskaičiuota daugiau, nei numato teisės aktai, pripažino, kad 91,99 Eur suma buvo išskaičiuota nepagrįstai, nurodė, kodėl negali pareiškėjui grąžinti per klaidą išskaičiuotos pensijos sumos, pareiškėjo atsiprašė. Skundžiamų raštų panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, nes atsakyti kitaip, nei buvo atsakyta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, tiek atsakovo, tiek Fondo valdybos atsakymai yra išsamūs, pateikti aiškūs ir logiški argumentai bei motyvai. Be to, pareiškėjas neprašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą ir perskaičiuoti jam priklausančią išmokėti pensijos sumą. Pareiškėjas prašo teismo nepagrįstai išskaičiuotą pensijos sumą priteisti jam kaip turtinę žalą.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės, taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008 ir kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius iš pareiškėjui 2024 m. liepos mėn. priklausančios išmokėti netekto darbingumo pensijos sumos pagal vykdomuosius dokumentus nepagrįstai išskaitė 91,99 Eur, kadangi nuo 2024 m. liepos 1 d. pasikeitė Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje reglamentuojamas išskaitų dydis, numatantis, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų (pensijų ir kt.) dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų (iki 2024 m. birželio 30 d. buvo galima išskaityti 30 procentų) gaunamų lėšų. Tą aplinkybę pripažino ir atsakovas, ir Fondo valdyba, nurodydami, kad kai kuriems išmokų gavėjams, tame tarpe ir pareiškėjui, nepavyko išskaičiuoti teisingos sumos dėl programinės įrangos nesklandumų. Tačiau už teisingą programinės įrangos veikimą yra atsakinga tą įrangą eksploatuojanti įstaiga, šiuo atveju atsakovas, būtent jis turėjo pasirūpinti, kad įranga veiktų taip, jog išmokas gaunantys asmenys nepatirtų jokių nepatogumų, ypač susijusių su pagal įstatymą priklausančių piniginių išmokų gavimu. Atsakovo bei Fondo valdybos teiginiai, kad iš pensijos išskaityta suma tą patį mėnesį buvo pervesta į antstolių patvarkymuose nurodytas depozitines sąskaitas ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius neturėjo galimybės susigrąžinti iš antstolių per klaidą pervestą 91,99 Eur pensijos sumą, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti išmokas už tą patį laikotarpį antrą kartą, kad antstoliams pervesta suma nėra didesnė, nei buvo reikalinga likusiai išieškomai skolai padengti, yra teisiškai nereikšmingi, nes pasikeitęs įstatymas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis) įsakmiai numatė, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. išskaitų iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų (pensijų ir kt.) dydis yra 10 procentų, todėl atsakovas privalėjo laikytis šios įstatymo normos, o nustatęs, kad pareiškėjas negavo pensijos dalies dėl pensiją mokančios įstaigos kaltės nedelsiant išmokėti trūkstamą sumą, kaip tai numato Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Taigi atsakovas nagrinėjamu atveju veikė netinkamai, nesilaikydamas imperatyvių įstatymo normų, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų 2024 m. liepos mėn. negavo jam pagal įstatymą priklausančios netekto darbingumo pensijos dalies 91,99 Eur, todėl patyrė tokio dydžio turtinę žalą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad šioje byloje nustatytos ir įrodytos visos trys sąlygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškėjui priteisiant 91,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašė priteisti ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio, pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2025-01-28 mokėjimo kvitą (17 b. l.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nors pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju tenkinamas iš dalies, tačiau atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai nenaikinami tik dėl to, kad jų panaikinimas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, todėl iš atsakovo pareiškėjui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 30 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 91,99 Eur (devyniasdešimt vienas Eur 99 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo skundą dalyje dėl sprendimų panaikinimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.