Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-865-943/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
e2-865-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00537-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
J. N.
Atsakovas
R. D., D. D., L. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-865-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00537-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. N. (J. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. (J. N.) ieškinį atsakovams R. D., D. D. ir L. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų R. D., D. D. ir L. D. 2019 m. vasario 21 d. sudarytą dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją natūra.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei L. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo ieškovui iš atsakovo R. D. buvo priteista 16 100 Eur, t. y. ta pati suma, kurią ieškovas nurodo pervedęs į atsakovo sąskaitą ir šioje byloje. Taigi, ieškovo reikalavimas jau yra patenkintas kitoje byloje. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį (ieškinio suma 235 500 Eur). Tokiu būdu tenkinus ieškovo prašymą ir areštavus atsakovės L. D. turtą, kai ieškovo reikalavimo suma, kuri ieškovui jau priteista, būtų pažeisti esminiai proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.

5. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirajame skunde apeliantas J. N. (J. N.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovo reikalavimai preliminariai yra pagrįsti, ieškovas išsamiai nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, ir pateikė jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus.

6.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia reiškiamų reikalavimų pobūdis ir specifika.

6.3. Egzistuoja reali ir akivaizdi grėsmė, kad nepritaikius turto arešto, ieškovui palankus teismo sprendimas taptų neįvykdomas, iškiltų poreikis inicijuoti naujus teisminius procesus.

6.4. Ieškinyje pagrįsta, kad atsakovai ne kartą pademonstravo nesąžiningą elgesį, tiek pasisavindami svetimą turtą, tiek siekdami išvengti atsakomybės ir imdamiesi priemonių apsunkinti skolos išieškojimą.

6.5. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes vertino selektyviai bei neteisingai. Be to, nutartyje nesant motyvų dėl grėsmės, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.

6.6. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų pažeisti esminiai proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. D. teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą. Ieškovas nutyli, jog jo reikalavimas jau yra patenkintas kitoje byloje.

7.2. Tenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti esminiai proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.

7.3. Turto arešto institutas nėra skirtas skolininko turtui sukaupti, todėl net ir nustatytos aplinkybės apie sunkią atsakovo turtinę padėtį ar tai, kad ieškinio suma yra didelė, neturi įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl bylos esmės

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi. Nagrinėjamu atveju, byloje nekeliamas klausimas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos neanalizuoja ir dėl jos nepasisako.

10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog byloje nenustatytas atsakovo R. D. nesąžiningas elgesys, t. y. nenustatęs grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ir konstatavęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės L. D. turto atžvilgiu pažeistų proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).

12. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningus ketinimus ir siekį perleisti, apriboti ar kitaip suvaržyti turimas turtines teises, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, į jų turimą turtą negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Teismas nesutinka su atsakovo R. D. dėstomais argumentais, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą (grėsmę būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui).

13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bei byloje esančios medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. įsakymu ieškovui iš atsakovo R. D. priteista 16 100 Eur skola, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. įsakymas atsakovui įteiktas 2019 m. vasario 15 d. Tą pačią dieną tarp atsakovo R. D. ir jo sutuoktinės (atsakovės) D. D. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, patvirtinta Vilniaus m. 9-ajame notarų biure. 2019 m. vasario 21 d. tarp šios bylos visų atsakovų, t. y. atsakovų R. D. bei jo sutuoktinės D. D. ir jų dukros atsakovės L. D. sudaryta dovanojimo sutartis, patvirtinta Vilniaus m. 9-ajame notarų biure, kuria pastarajai neatlygintai perleistas atsakovams R. ir D. D. priklausęs nekilnojamasis turtas. Atsakovai R. ir D. D. 2019 m. kovo 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei nurodydami, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto. Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/19/01036/INF, kurioje siekiama įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6443-599/2019, medžiagos nustatyta, jog po minėtų sutarčių sudarymo, atsakovas R. D. neturi jokio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto.

14. Nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia ieškovo nurodytus teiginius apie galimą atsakovų nesąžiningumą bei siekį turimą turtą parduoti, padovanoti, perleisti tretiesiems asmenims ir (ar) kitaip suvaržyti turimas teises į jį. Nurodyti atsakovų veiksmai sudaro pagrindą abejoti jų sąžiningumu šios bylos nagrinėjimo metu bei siekiu kelti grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pagrindė, jog byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali siekti turimą turtą perleisti ar kitu būdu suvaržyti pareikštų reikalavimų patenkinimo galimybes, todėl gali kilti reali grėsmė būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, šioje byloje leidžia kvestionuoti atsakovų sąžiningumą, konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui ir spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo J. N. (J. N.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Areštuoti atsakovei L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini).

Teisėja Egidija Tamošiūnienė