Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-119-350/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-22
Bylos Nr.
1S-119-350/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pareiškėjas
R. Ž.
Kategorijos
T. Z. Gavėnienė 1S-119-350/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)
N U T A R T I S2010 m. sausio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

pareiškėjai R. Ž.

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. Ž. skundą dėl 2009-12-30 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismas patvirtino Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausio prokuroro Ričardo Juozainio 2009-12-14 nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00020-09. Teismas konstatavo, kad prokuroras pagrįstai pripažino, jog L. G. veikoje formaliai yra nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 d. požymių, tačiau ji savo veiksmais nepadarė žalos įstatymo saugomoms vertybėms ir nesudarė galimybės tokiai žalai atsirasti, todėl jos padaryta veika mažareikšmė.

R. Ž. skundžia 2009-12-30 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstą, neteisėtą, prašo ją panaikinti, ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atnaujinti.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad pagal jos pareiškimą Anykščių raj. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 str., dėl galimo dokumento suklastojimo. Įtariamaja byloje buvo apklausta L. G., kuri parodė, kad į ją telefonu kreipėsi S. M. prašydama išrašyti siuntimą J. Ž. į Troškūnų slaugos ligoninę, nes pastarasis buvo gydomas Anykščių ligoninėje po apsinuodijimo smalkėmis ir šiuo metu nepajėgus gyventi vienas, tapo neorientuotas. Kitą dieną L. G. paskambinusi S. M. pasakė, kad siuntimą J. Ž. išrašė ligoninėje jį gydžiusi gydytoja L. P. ir J. Ž. paguldytas į Troškūnų slaugos ligoninę. Pasak L. G., ji dėl bendros tvarkos turėjo padaryti įrašą į jo asmens sveikatos istoriją, todėl į J. Ž. įrašė, kad "ligonis prieš 9-10 dienų rastas apsinuodijęs smalkėmis, GMP išvežtas į reanimaciją. Po gydymo paguldytas į slaugą, nes vienas gyventi nepajėgus. Pasidarė neorientuotas". Tai padarė remdamasi S. M. žodžiais. Apklausta S. M. patvirtino, kad skambino L. G. dėl reikalingo siuntimo, minėjo, kad J. Ž. buvo apsinuodijęs smalkėmis ir gydomas stacionare. Vėliau skambino pranešdama apie tai, kad J. Ž. į slaugos ligoninę buvo paguldytas gydytojos L.P siuntimu. Remiantis šiais duomenimis, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiasis prokuroras R. J. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, jog L. G. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė, o Anykščių rajono apylinkės teismas nutartimi šį nutarimą patvirtino.

Pareiškėja nurodo, kad asmens sveikatos istorija yra dokumentas, nes įrašai joje pažymi juridinį faktą ir gali sukelti atitinkamus teisinius padarinius, šiuo atveju - J. Ž. patalpinimą į Troškūnų slaugos ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, jog L. G. veiksmuose yra nustatyta nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 str.1 d., sudėtis, t.y. nustatyta, jog L. G. suklastojo tikrą dokumentą – J. Ž. sveikatos istoriją, dėl ko turi būti trauktina baudžiamojon atsakomybėn kartu su nusikaltimo organizatore S. M.. Nesutinka su nutarime išdėtyta nuomone, kad padaryta veika yra mažareikšmė. Veikos pavojingumas pasireiškia tuo, jog ją kaip pavojingą visuomenei, įstatymų leidėjas įtvirtina baudžiamajame įstatyme, numatydamas už jų įvykdymą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog L. G. padarė pavojingą tiek savo pobūdžiu, tiek laipsniu, veiką - suklastojo tikrą dokumentą ir nėra pagrindo teigti, jog jos nusikalstama veika nelaikytina pavojinga. Šiuo konkrečiu atveju, esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, veikos pavojingumą lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas. Taigi, remiantis šios nusikalstamos veikos sudėties elementų visuma, akivaizdu, jog ji negali būti pripažinta mažareikšme. Šiuo atveju veika negalėjo būti pripažinta mažareikšme vien dėl to, kad ji buvo padaryta bendrininkaujant su S. M., kurios atveju dėl nesuprantamų priežąsčių ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Teismo posėdyje pareiškėja prašo skundą tenkinti, prokuroras- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

LR BPK 212 str. numatyti pagrindai, kuriems esant ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Vienas iš pagrindų - kai remiantis LR BK 37 str. pripažįstama, kad nusikalstama veika mažareikšmė. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą, prokuroras surašo motyvuotą nutarimą. Įstatymas įpareigoją prokurorą nutarime išdėstyti motyvuotus savo sprendimo argumentus. Priėmęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, o Anykščių rajono apylinkės teismas nutartimi pagrįstai paliko galioti prokuroro nutarimą.

R. Ž. skunde nurodo, jog L. G. veiksmuose nustatyti nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 str.1 d., požymiai. Nesutinka su nutarime išdėtyta nuomone, kad padaryta veika yra mažareikšmė.

BK 300 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, iš kurių viena- tikro dokumento suklastojimas. Suklastojimu suprantamas ir įrašymas į dokumentą žinomai neteisingų duomenų.

Iš byloje esančios J. Ž. asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad L. G. joje 2009-01-23 padarė įrašą apie tai, kad „ligonis prieš 9-10 dienų rastas apsinuodijęs smalkėmis, GPM išvežtas į reanimaciją, po gydymo ligonis paguldytas į slaugą, nes vienas gyventi nepajėgus. Pasidarė neorientuotas“. Minėtus duomenis, kaip matyti iš S. M. ir L. G. parodymų, L. G. padarė remdamasi S. M. žodžiais konstatuodama faktą, kad J. Ž. po apsinuodijimo smalkėmis buvo gydomas ligoninėje, vėliau perkleltas į slaugos ligoninę, nes tapo neorientuotas. L. G. taip pat parodė, kad niekas padaryti tokių įrašų J. Ž. sveikatos istorijoje neprašė, tai įrašė dėl to, kad registruojant J. Ž. pas gydytoją, buvo užvesta apskaitos kortelė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Ž. gyvenamajame kambaryje tikrai 2009-01-17 buvo kilęs gaisras, dėl ko jis apsinuodijo smalkėmis ir buvo paguldytas į Anykčių rajono ligoninę ir nuo 2009-01-18 iki 2009-01-21 gydomas vidaus ligų skyriuje, o nuo 2009-01-22 iki 2009-02-10 Troškūnų slaugos ligoninėje.

Iš minėtų duomenų matyti, kad nors L. G. padaryti įrašai į J. Ž. asmens sveikatos istoriją nėra visiškai tikslūs (nurodyta, kad jis išvežtas GPM i reanimaciją, nors realiai į ligoninę jis buvo atvežtas S. M. ir paguldytas į vidaus ligų skyrių), tačiau padaryti įrašai asmens sveikatos istorijoje šiuo atveju tėra bendro pobūdžio informacija apie paciento sveikatos būklės pokyčius, kas jokių juridinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Kadangi pagrindinė minimame įraše minima informacija, t.y. tai, kad J. Ž. dėl sveikatos sutrikimo susijusio su gaisru buvo gydomas ligoninėje, po to perkeltas į slaugos ligoninę, nes tapo neorientuotas atitinka nustatytas faktines aplinkybes, minimas įrašas negali būti laikomas neteisingu, o tik netiksliu.

Taip pat pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 300 str. gali būti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkui suvokiant, kad jis klastoja dokumentą ir tokio tikslo siekiant. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių įtariamosios L. G. parodymus, kad įrašą sveikatos istorijoje ji padarė remdamasi S. M. telefonu suteikta žodine informacija ir šią informaciją užrašė taip, kaip ją suvokė. Tokiu būdu, atsižvelgiant ir į tai, kad nėra nustatytas koks nors bent menkiausias L. G. ar S. M. tikslas ar galimybė pasinaudoti J. Ž. sveikatos istorijoje užrašyta netikslia informacija, nėra jokio pagrindo išvadai, kad minima netiksli informacija buvo užrašyta tyčia.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ją, bei Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis