Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde paaiškina, kad žemės sklypą ir statinius paveldėjo po motinos M. V. mirties pagal testamentą. Siekdama tinkamai valdyti savo nuosavybę, žinoti tiksliai valdomo žemės sklypo ribas, 2014 metais pareiškėja nutarė patikslinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis, nes iki tol minėtam žemės sklypui buvo atlikti tik preliminarūs matavimai.

UAB Geokomanda 2014-07-08 atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinius matavimus. Matavimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjos valdomi statiniai (išskyrus gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio S. V. (S. V.), teritoriją.

Siekdama išvengti kilusių ginčų dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių ir aplink juos esančios žemės naudojimo, o taip pat atsižvelgdama į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, sudarytą pagal preliminarius matavimus 2006-03-22, o taip pat statinių inventorinę bylą, statinių išdėstymo schemą, Rukainių kadastro vietovės žemės reformos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3215-41 (taip nurodyta žemės sklypo galiojančiame plane), UAB Geokomanda Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą registracijos Nr. 48JP-5256 dėl išvados pateikimo siekiant tęsti kadastrinius matavimus pagal minėtą Rukainių kadastro vietovės žemės reformos projektą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-08-13 raštu Nr. 48SD-(l4.48.104.)-8340 pateikė išvadą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentuose nurodytomis ribomis išlaikant planavimo dokumentuose nurodytus kelių pločius.

Šia išvada Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius iš esmės pasakė tai, kad nesvarbu kur bus pareiškėjai priklausantys sodybos ūkiniai statiniai, svarbiausia, kad pamatuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitiktų Rukainių kadastro vietovės žemės reformos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3215-41.

Nesutikdama su tokia išvada, pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-08-13 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-8340, 2014-09-09 pareiškėja pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai. Skunde pažymėjo, kad jei būtų vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registre įneštomis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4180/0600:683 ribomis, o taip pat Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3215, gautųsi taip, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), atsirastų už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. Tokiu būdu pareiškėja prarastų galimybę jais naudotis, eksploatuoti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėjusi pareiškėjos skundą pateikė atsakymą 2014-11-06 raštu Nr. 1SS-(10.5)-2816. Šiuo raštu iš esmės atkartojo teritorinio skyriaus prieš tai gautą išvadą, papildomai pažymėjo, kad formuojant ir ženklinant žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina M. V. sutiko su sklypo ribomis pasirašydama 2006-03-22 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos motina neginčijo nei žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų, nei žemėtvarkos projekto, nei Vilniaus apskrities viršininko 2007-07-31 sprendimo Nr. 2.5-41-25848.

Paaiškina, kad pareiškėjos motina ilgai laukė ir džiaugėsi, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės ir duotas po nuosavybės teise priklausančiais statiniais suformuotas žemės sklypas. Pažymi, kad nei galiojančiame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise, nei plane pagal preliminarius matavimus nėra galimybės identifikuoti statinių buvimo žemės sklype. Jų su tokiu masteliu net nesimato, o abrise jie iš viso nepažymėti. Taigi, nebuvo dėl ko skųsti minėtų sprendimų ir administracinių aktų.

Problema atsirado tik po pareiškėjos motinos mirties, kai pareiškėja pradėjo tikslinti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir paaiškėjo, kad jie patenka į kaimyno žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Pasak pareiškėjos, kaimynas pradėjo rauti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženklius, grasino nugriauti vasarinę virtuvę, tvartą, rūsį, padegti, trukdė atlikti sklypo matavimus, konfliktavo, 3 kartus pareiškėja kvietė policijos pareigūnus.

2015-07-02 pareiškėja gavo iš individualios S. B. įmonės pranešimą, kad jis ženklins 2015-07-27 kaimyno greta esantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame, kaip paaiškėjo, yra ir pareiškėjai priklausantys statiniai.

Su įvykusiu ženklinimu pareiškėja nesutiko, ant Žemės sklypo ženklinimo-parodymo akto nepasirašė, nes tokiu būdu būtų neteisėtai legalizuotas pareiškėjos statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimas kaimyno S. V. sklype.

Reaguojant į įvykius pareiškėjos advokatas 2015-08-07 pateikė pakartotinai skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Šiame skunde buvo pasakyta, kad pareiškėja nesutinka su kaimyno žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimu ir prašo atlikti visus reikiamus pakartotinius matavimus ir ištaisyti esamas akivaizdžias matavimo klaidas, kad visi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys pastatai būtų pareiškėjos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pateikė atsakymą 2015-08-28 raštu Nr. lSS-2433-(10.5). Šiame rašte pasakė, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių. Neva, pareiškėjos problema išnagrinėta ir daugiau nebus nagrėjama, nes nėra naujų aplinkybių.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teigdama, kad pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių ir nesutikimo pastabų dėl įvykusio ženklinimo, elgiasi neteisėtai. Matininke A. L. neatliko ir šiuo metu negali atlikti matavimų pagal galiojantį Rukainių kadastro vietovės žemės reformos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3215-41 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-11-06 rašte Nr. 1SS-(10.5)-2816 nurodoma, kad jis patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-14 įsakymu Nr. 2.3-4502-41). Šiuo metu pareiškėja negali tęsti žemės sklypo kadastrinių matavimų, nes kaimynas S. V. nesutinka pasirašyti, kaip ir pareiškėja negali sutikti su kaimyno atliekamais kadastriniais matavimais, nes prarastų turimus statinius. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir toliau nieko nedaro.

Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) 2 straipsnio 12 dalimi, 15 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsniu, 23 straipsnio 6 dalimi, 31 straipsniu, ir paaiškina, kad atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, o taip pat į tai, kad 2015-08-07 pareiškėjos advokatas pateiktame pakartotinai skunde Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nurodė naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią esminės reikšmės susiklosčiusiai situacijai - kaimyno žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykęs 2015-07-27 ženklinimas, ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pateikė kadastro duomenis tvirtinančiai valdžios institucijai pastabas, t.y. jos statiniai patenka į kaimyno sklypą - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo išnagrinėti naujai pareiškėjos skundą, įsigilinti į esamą problemą ir ją kaip kompetentinga institucija išspręsti. Todėl vertina, kad 2015-08-28 sprendimas išreikštas raštu Nr. 1 SS-2433-(10.5) yra neteisėtas, turėtų būti panaikintas ir pareiškėjos skundas iš esmės išnagrinėtas iš naujo.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 25 punkte įtvirtinta nuostata, kad į piliečiui sugrąžinamą žemės plotą arba jam perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypo plotą įskaitomas jo nuomojamos namų valdos žemės sklypas kaimo vietovėje.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerija 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, (redakcija, galiojusi nuo 2006-04-26 iki 2008-08-15, t.y. tuo metu, kai Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą atkurti pareiškėjos motinai nuosavybės teises) 12 punkte nurodoma, kad jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, ir piliečiai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu projektuojami šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai. 53 punkte nurodyta, kad kitos paskirties žemės sklypai formuojami ten, kur jie šiuo metu užstatyti ne žemės ūkio veiklai naudojamais pastatais ir įrenginiais, taip pat kai žemės sklypą užima miestelyje esanti namų valda (sodyba).

Pareiškėja aiškina, kad dar valdant pastatus jos motinai jai buvo suteiktas nuosavybėn žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais. Jie nurodyti žemės sklypo kadastro duomenų byloje, taip pat nurodyti kaip esantys šiame žemės sklype Valstybinės įmonės Registrų centro išraše Nr. 44/816769.

Akivaizdu, kad nepatikslinus Rukainių kadastro vietovės žemės reformos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3215-14, pareiškėja negali atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų taip, kad jame būtų visi jai nuosavybės teise priklausantys statiniai. UAB Geokomanda 2014-07-08 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinius matavimus pagal faktiškai nuo seno naudojamas ribas su statiniais, tvoromis. Pareiškėja sutinka, kad pamatuoto po preliminariais matavimais žemės sklypo plotas būtų mažesnis (2014 metais pamatavus plotas sumažėjo nuo registruoto 0,93 ha iki pamatuoto 0,7756), tačiau jis turi būti su pareiškėjos statiniais. Taigi, problemai išspręsti Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos turi patikslinti žemėtvarkos projektą.

Aktualioje Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos redakcijoje 104 punkte aptartas atvejis, kai privalomas teritorijų planavimo dokumentų patikslinimas, o būtent nustatyti pažeidimai formuojant žemės sklypus: žemėtvarkos skyrius teritorijų planavimo dokumentuose nustatęs pažeidimų, dėl kurių atsirado žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumų, atlieka teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. buvo apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinė žemės tarnyba, patikslinimą, o tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumento organizatorius buvo kita institucija, apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumento organizatorių.

Suprojektuotų žemės sklypų ribų patikslinimas atliekamas patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopijoje, kurioje patikslintas žemės sklypo ribas pažymi ir šią kopiją žemėtvarkos skyriui pateikia žemės sklypą paženklinęs asmuo, žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopija, kurioje patikslinamos suprojektuotų žemės sklypų ribos, ir įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatskiriama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis. Pažymi, kad advokatas 2015-08-07 skunde nurodė, jog pareiškėja sutinka apmokėti už reikiamus darbus.

Prašo teismo apginti pareiškėjos pažeistas teises ir interesus ir tenkinti skundą.

Prasidėjo nesutarimai, kaimynai kviečia policiją, aiškina, kad S. V. ne taip, ne tą daro, ne savo sklype. Dar anksčiau, kai pastatė lauko virtuvę, S. V. tėvas kieme tarp pastatų, pastatė tvorą, kad daugiau neužimtų kiemo, kitaip jau būtų "jų žeme" visur ir prie pat S. V. namo sienų, kur anksčiau gyveno S. V. (S. V. teta). Dėl to, kad S. V. ten pastoviai negyveno gyvenant senam žmogui, kaimynai ten galėjo daryti ką nori, taip ir bando daryti dabar. Pagal tą tvorą dabar nori oficialiai pertvarkyti dokumentus.

Dėl riboženklių naikinimo ir trukdymo sklypo matavimui: po 2007-10-05 atliktų matavimų tie ženklai dingo. Paskui kaimynai pradėjo statyti savo ir kvietė geodezininkus, kad atliktų matavimus pagal jų norą ir patys pradėjo pyktis su žemėtvarka, o kai nieko neišėjo padavė į teismą.

Nustatyta, kad pareiškėjos motinai M. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą Zatišiaus kaime Vilniaus rajone. Nuosavybės teisių atkūrimo procese 2006 m. vasario 22 d. (akto pabaigoje nurodyta data 2006 m. kovo 22 d.) buvo sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame už M. V. pasirašė jos sūnus S. V. (t. I, b.l. 107-108), M. V. pasirašė, kad neprieštarauja vietovėje paženklintoms riboms sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) -1,2,3,4,5, kurio plotas 0,93 ha, abrise (t. I, b.l. 106). Vėliau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius sudarė žemės sklpo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenis, sklypas plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad sklype yra gyvenamas namas, kiemo statiniai, tvartas, lauko virtuvė ir kiemo rūsys, sklypo plotas 0,93 ha (t. I, b.l. 117-120). 2007 m. sausio 3 d. M. V. išdavė savo dukrai H. P. įgaliojimą, suteikiantį teisę tvarkyti visus su nuosavybės teisės atkūrimu susijusius reikalus (t. I, b.l. 155). Ši aplinkybė reiškia, kad dar iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dokumentus tvarkė pareiškėja, todėl jau tuo metu ji galėjo pastebėti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas sklypas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris buvo numatomas grąžinti pareiškėjos motinai, pagal savo konfigūraciją ir gretimybes neapima visų nuosavybės teise įregistruotų statinių, todėl buvo galimybė teikti pastabas ar ginčyti žemės reformos žemėtvarkos projektą toje dalyje iki priimant sprendimą atkurti nuosavybės teisę. Pareiškėja aiškina, kad jos motina to nepastebėjo, nes pagal mastelį pastatai negalėjo būti pažymėti. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2.5-41-25848 M. V. atkurta nuosavybės teisė į 0,93 ha žemės sklypą Zatišiaus kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypas grąžintas natūra, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 172-173), prie sprendimo pridėtas žemės sklypo planas (ištrauka iš žemės reformos žemėtvarkos projekto), sklypas pažymėtas kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Vilniaus filiale (t. I, b.l. 174). 2008 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, šiame sprendime pasakyta, kad sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane neteisingai nurodytos gretimybės tarp sklypo ribų posūkio taškų 4-5, 5-6, 6-7 (t. I, b.l. 195-198). Tuo metu pareiškėja negalėjo imtis veiksmų, nes po motinos mirties dar nebuvo paveldėjusi žemės, tačiau ir gavusi paveldėjimo teisės liudijimą nesiėmė veiksmų ištaisyti nurodytų klaidų, todėl sklypas liko įregistruotas pagal 2006 m. preliminarių matavimų duomenis, kas pareiškėjai turėjo būti žinoma, nes ji po paveldėjimo įforminimo registravo nuosavybę. Pagal 2009 m. vasario 3 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą H. P. po motinos M. V. mirties 2008 m. balandžio 27 d. paveldėjo 0,9300 ha bendro ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad mirusioji sklypą įgijo pagal 2007 m. liepos 31 d. apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.5-41-25848, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti duomenys pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Vilniaus filialo pažymėjimą, taip pat nurodyta 2009 m. sausio 5 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 62-63). Pažymėta, kad kadastro duomenų fiksavimo data yra 2006 m. kovo 22 d., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pagal šį liudijimą pareiškėja paveldėjo ir statinius, nurodoma, kad visi jie sklypo plane pažymėti indeksais, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų fiksavimo data 2000 m. rugsėjo 4 d.

Pagal pareiškėjos pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. rugsėjo 21 d. išrašą (t. I, b.l. 13-15), žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rukainių k.v., 0,93 ha ploto, kadastro duomenų nustatymo data 2006 m. kovo 22 d., įregistruotas su visais statiniais, kurie pareiškėjai priklauso nuosavybės teise (Gyvenamasis namas, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-kiemo rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys, kol nenuginčyti, laikomi teisingais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Įvertinus šį prašymą, teismas daro išvadą, kad jis teikiamas Nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka ir būtent dėl to, kad atlikus tikslius kadastrinius matavimus nustatyta, kad ploto skirtumas yra didesnis nei tai leidžia Nuostatų 1-me priede nustatyta paklaida. Pagal šį Nuostatų priedą leistina matavimų paklaida yra apskaičiuojama taip: įvertinus, kad naudota kita kartografinė medžiaga, sklypo plotas iki 1 ha, plano mastelis 1:10000, turi būti taikoma formulė 0,07 x kvadratinė šaknis iš sklypo ploto, reiškia iš 0,93 ha, gaunama – 0,0675 ha, t.y. arti 7 arų.

UAB Geokomanda matininkės 2014 m. gegužės 6 d. prašymą NŽT Vilniaus rajono skyrius išnagrinėjo ir 2014 m. liepos 1 d. pateikė UAB Geokomanda atsakymą Nr. 48SD-(14.48.104)-6196 (t. I, b.l. 52-53), kuriame nurodė, kad išvadai pateikti trūksta dokumentų. Matininkė trūkstamus dokumentus pateikė 2014 m. liepos 16 d. prašymu (t. I, b.l. 54). Į šį prašymą NŽT Vilniaus rajono skyrius atsakė UAB Geokomanda 2014 m. rugpjūčio 13 d. raštu (t. I, b.l. 55-56). Šiame rašte nurodyta, kad išnagrinėjus sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumentus (Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3215-41), skyrius nustatė, kad pateiktos matininkės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotų žemės sklypo ribų, smarkiai pakitusi žemės sklypo geografinė padėtis, žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną (ribinę) ploto paklaidą (tai reiškia, kad skyrius taip pat patikrino pagal visus pateiktus dokumentus ir planinę medžiagą, jog leistina paklaida viršyta). Rašte vadovaujamasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės). T.y. NŽT teritorinis skyrius atsisakė surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo, kurią tokiais atvejais turėtų surašyti pagal Nuostatų 21 punktą, o tik pagal tokią išvadą gali būti tęsiami kadastro duomenų bylos rengimo darbai, t.y. nesutiko, kad pareiškėjos sklypo kadastriniai matavimai būtų tęsiami viršijus leistiną paklaidą, ir esant neatitikimams su teritorijų planavimo dokumente nurodytomis sklypo ribomis ir konfigūracija. Dėl to nagrinėjamu atveju matininkė jau negalėjo tęsti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos rengimo darbų pagal pareiškėjos užsakymą ir tokiu būdu, kad į sklypą patektų pareiškėjos nuosavybės teise valdomi pastatai, kadangi S. V. su tokiais kadastriniais matavimais visiškai nesutinka, jam tinka jo sklypo geografinė padėtis ir konfigūracija, kaip ji patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tačiau, kai S. V. atliko savo kadastrinius matavimus, su jais nestinka pareiškėja. Tai rodo, kad tarp dviejų privačios žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl sklypų ribų. Dėl to pareiškėjos advokatas 2014 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą dėl Vilniaus rajono skyriaus 2014-08-13 rašto Nr. 48SD-(14.48.104.)-8340 (t. I, b.l. 57-59). Skundas grindžiamas tuo, kad visi pareiškėjai priklausantys statiniai, išskyrus gyvenamąjį namą, patenka į S. V. priklausančio sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teritoriją, o taip pat tuo, kad pareiškėjos žemės sklypo planas sudarytas pagal preliminarius matavimus 2006 m. kovo 22 d., kad yra statinių išdėstymo schema inventorinėje byloje, kas patvirtina pareiškėjos poziciją. Prašoma panaikinti skyriaus sprendimą. Skundas buvo grindžiamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nurodant, kad jeigu žemė užstatyta statiniais, valstybinės žemės sklypai asmeniui parduodami be aukciono, taip pat Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos 25 punktu, nustatančiu jog į piliečiui sugrąžinamą žemės plotą įskaitomas jo nuomojamos namų valdos žemės sklypas kaimo vietovėje. Skunde nesutinkama su nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtais sprendimais, o būtent su tuo, kad žemės sklypas po statiniais turėjo būti suformuotas kaip namų valda, o ne kaip žemės ūkio paskirties sklypas, kaip buvo padaryta žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame turėjo būti pažymėti ir statiniai, ko nebuvo padaryta, o ir mastelis neleido pažymėti statinių. Dėl to, įrodinėjamas žemės reformos žemėtvarkos projekto neteisėtumas ir remiamasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (redakcija, galiojusi nuo 2006-04-26 iki 2008-08-15), (toliau – Metodika). Skunde nurodoma, kad Metodikos 12 punkte nustatyta, kad po pastatais esanti žemė, reikalinga tų pastatų eksploatacijai, kuri grąžinama natūra, žemėtvarkos projekte projektuojama atskiru žemės sklypu. Taip pat remiamasi Metodikos 17, 53, 55.4, 104 (šis – aktualios redakcijos) punktais. Prašoma tikslinti Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nes jį tvirtinant pažeisti Metodikos reikalavimai.

Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjos atstovui pateikė 2014 m. lapkričio 6 d. atsakymą Nr. 1SS-(10.5)-2816 (t. I, b.l. 68-72), kuriame nurodė, kad matininkė 2014 m. liepos 8 d. ženklindama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – žemės sklypas) ribas vietovėje, pažeidė Taisyklių 11 punkto reikalavimus, o skyrius 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašte pateikė teisingą sprendimą. Kartu pateikiama informacija, kad matininkė turi pakartotinai atlikti žemės sklypo ženklinimo procedūras, vadovaudamasi abrisu ir planu M 1:10000. Nuostatų nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas matininkė turi teikti Skyriui tikrinti. Pažymėta, kad pagal teisės aktų reikalavimus parengtas žemės sklypo planas (patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą) galės būti derinamas skyriuje, o šio žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bus keičiami vadovaujantis parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Šiame rašte detaliai analizuotas žemės sklypo kartografavimas, atliktas 2006 m. kovo 22 d., nurodomas nuosavybės teisių atkūrimo sprendimas, kuris iki šiol nenuginčytas, tai, kad šis žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, šie duomenys taip pat nėra nuginčyti. Pateikiamas paaiškinimas, kaip, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, 2004 metais žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patikslintas, performuojant sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) į atskirus žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)) dėl to, kad nuosavybės teisė buvo atkuriama M. V. ir 5-iems bendraturčiams (pradžioje jiems visiems suformuotas bendras sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl 2004 m. pakeisto reglamentavimo asmenys, kuriems atkuriama nuosavybės teisė, jokių pretenzijų dėl sklypų ribų neturėjo. Nurodoma, kad formuojant sklypą M. V. Metodikos nuostatos nebuvo pažeistos, nurodoma, kad M. V. priklausantys statiniai buvo pažymėti. Nurodoma, plačiai paaiškinant, kad pareiškėjos atstovas nepagrįstai remiasi jo nurodomais Metodikos punktais.

Šio sprendimo pareiškėja neskundė, o jis leido kartografuoti pareiškėjos sklypo ribas, tik nustatė, kokių sąlygų reikia laikytis, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėja sutiko su šiuo sprendimu.

Skunde nurodoma, kad matininkė atsisako atlikti veiksmus, kuriuos atlikti ją įpareigoja ankstesnis 2014 m. lapkričio 6 d. NŽT sprendimas, ir matininkė nurodo pagrindą – faktiškai naudojamo sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento, nurodoma, kad gretimo sklypo savininkas S. V. nesutinka su matininkės parengtu pareiškėjos sklypo planu.

Skunde vėl kartojama, kad dėl to, jog pareiškėjai priklausantys statiniai nepatenka į jos turimą žemės sklypą, atsiduria kaimyno sklype, akivaizdu, kad žemės sklypo (ų) planai buvo parengti klaidingai, nesivadovaujant nei esama padėtimi nei elementaria logika ir šias klaidas bandoma įteisinti.

Nurodoma, kad 2015 m. liepos 15 d. individuali S. B. įmonė „Matininkas“ ženklino gretimo sklypo, kurio savininkas S. V., ribas, ir pagal šį ženklinimą pareiškėjos pastatai atsiduria S. V. priklausančiame sklype. Praneša, kad su šiuo ženklinimu nesutinka ir prašo, kad NŽT atliktų visus reikiamus pakartotinius matavimus, ištaisytų akivaizdžias klaidas, kad visi pareiškėjai priklausantys statiniai atsidurtų jos sklype.

Šioje byloje ginčijamas NŽT 2015 m. rugpjūčio 28 d. atsakymas Nr. 1SS-2433-(10.5.) į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 7 d. skundą (t. I, b.l. 82-84). Pirmiausia atsakyme remiamasi Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir nurodoma, kad dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo naujų aplinkybių atstovas nenurodė, todėl klausimas dėl šių ribų nebus nagrinėjamas.

Be to, atsakoma į skundo prašymą, kad NŽT atliktų kadastrinių matavimų darbus, nurodoma, kad NŽT neatlieka kadastrinių matavimo darbų, paaiškinami Nuostatai, normos, reguliuojančios kaip atliekami kadastriniai matavimai (32.1.1, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nurodoma, kad pastabas dėl gretimo sklypo kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pareiškėja gali pareikšti individualios S. B. įmonės matininkei.

Atsižvelgiant į skundžiamą raštą ir anksčiau vykusį pareiškėjos keliamų klausimų nagrinėjimą, nėra pagrindo išvadai, kad, kaip teigia pareiškėja, jos 2015 m. skundas nebuvo nagrinėjamas. Iš esmės pareiškėjos skundas yra išnagrinėtas nepaisant to, kad yra nuoroda į VAĮ 23 straipsnio 6 dalį. Tiesiog dėl anksčiau atliktų pareiškėjos sklypo kadastrinių matavimų atsakovas nurodo, kad laikosi jau 2014 m. atsakyme išsakytos pozicijos, kurią atkartoja ir patvirtina, kad priimtus sprendimus laiko teisėtais ir pagrįstais. Dėl visų naujai keliamų klausimų yra išsamiai ir detaliai pasisakyta.

Pirmiausiai pasisakyta dėl pareiškėjos užsakytų kadastrinių matavimų ir juos atlikusios matininkės veiksmų po to, kai buvo gautas 2014 m. NŽT atsakymas. Nurodoma, kad matininkė privalėjo laikytis NŽT pateiktų nurodymų ir, kad matininkė jų laikosi, nes neatlieka kadastrinių matavimų tokių, kaip pageidauja pareiškėja (pagal faktinį žemės sklypo naudojimą) pagrįstai, nes tokiu atveju negalėtų laikytis teritorijų planavimo dokumente esančių ribų, o tai daryti matitininkas privalo. Matininkės atsisakymas atlikti kadastrinius matavimus taip kaip nurodė NŽT 2014 m. rašte, buvo vienas iš naujų skundo argumentų, nes aišku, kad tai vyko jau gavus NŽT 2014 m. atsakymą ir bandant dar kartą atlikti kadastrinius matavimus. Pareiškėjai detaliai paaiškinama, kad NŽT negali atlikti kadastrinių matavimų ir šis paaiškinimas atitinka teisinį reglamentavimą (Nuostatus), nes skunde būtent ir buvo prašoma, kad NŽT atliktų kadastrinius matavimus. Šie NŽT argumentai, kuriais atmestas prašymas, yra pagrįsti ir teisėti, teisės aktuose nenumatyta NŽT pareiga atlikti privataus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti Rukainių kadastro vietovės žemės reformos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3215-14 (patikslintą Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-14 įsakymu Nr. 2.3-4502-41) dalyje dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) taip, kad jo ribos ir konfigūracija apimtų pareiškėjai priklausančius nuosavybės teise statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas yra suformuotas Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir atkuriant sprendimu nuosavybės teisę natūra prie sprendimo buvo pridėtas sklypo planas, ištrauka iš žemės reformos žemėtvarkos projekto. Formuojant sklypą M. V. pasirašė, patvirtindama, kad sutinka su sklypo ribų paženklinimo parodymo aktu, pasirašė ir pačiame sklypo abrise (t. I, b.l. 106), iš kurio matyti sklypo padėtis teritorijoje, jo konfigūracija, ji nereikalavo atskiru sklypu formuoti sklypą reikalingą pastatų ir statinių eksloatavimui. Vėliau, patvirtinus Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-4502-41 ir 2007 m. liepos 31 d. sprendimu atkuriant nuosavybės teisę, prie sprendimo pridėtas sklypo planas (t. I, b.l. 172-174), iš plano aišku, kad tai žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka (yra įrašas iš dešinės, kad tai Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 8 priedas), nei M. V., nei vėliau, nuo 2009 m. vasario 3 d. (kai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas) pareiškėja, be to, pareiškėja turėjo M. V. įgaliojimą, galiojusį ir sprendimo priėmimo metu iki pat M. V. mirties 2008 m. balandžio 27 d., tvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentus, neginčijo nei nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo dalies, nei žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies, nors iš tų duomenų buvo galimybė nustatyti, kad dalis statinių, priklausančių nuosavybės teise pareiškėjai, galimai patenka į gretimą sklypą.