Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui M. K.

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuoką su atsakovu sudarė siekdama sukurti šeimą ir susilaukti vaiko. Kadangi natūraliu būdu susilaukti vaikų negali, tai bandė daryti dirbtinio apvaisinimo būdu, o tokios procedūros atliekamos tik susituokusioms poroms. Tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūros buvo nesėkmingos, todėl tolesnė santuoka tiek jai, tiek atsakovui betikslė. Tvirtina, jog sutuoktinis jai buvo neištikimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CK 3.64 str. teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau šioje byloje tokios pareigos teismas nevykdo, manydamas, kad tai prieštarautų šalių interesams.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 3.28 straipsnis), todėl privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1dalis).

Iš šalių paaiškinimų galima daryti išvada, kad šeimos sukūrimo pagrindinis tikslas pagimdyti vaiką (vaikus). Šio tikslo nepasiekus ir nesant galimybių to padaryti nei natūraliu nei pagalvinio apvaisinimo būdu, šalių tolesnė santuoka beprasmė.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Nustatyta , kad abi šalys siekė sukurti šeimą kurioje augtų vaikai, tačiau susilaukti vaikų nepavykus tiek ieškovė, tiek atsakovas nenori gyventi bendrai. Taigi, šalys toliau gyvendamos santuokoje negali sukurti lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima.

Teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, to neneigia ir pats atsakovas, nes būtent jis dėl neištikimybės neišsaugojo šeiminių santykių su ieškove, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos esamos pavardės (Civilinio kodekso 3.69 straipsnis ).

Sutuoktiniai bendro turto santuokoje neįgijo.

Ieškovė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginio, rentos priteisimo nereiškia.

Ieškovė paduodama teismui ieškinį sumokėjo 100 eurų žyminio mokesčio, tačiau bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisti neprašo.

Byloje patirtos 5,11 Eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. 66 , nutraukti dėl M. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.