Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-633-366-2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-08-21
Bylos Nr.: 1A-633-366-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-45-1-01164-2013-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Gaputis, Sigitas Bagdonavičius (pran.), Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis: D. K.
Advokatai: Jonas Milčius

Teisėja Silvija Jakštienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-366-2014

Proceso Nr. 1-45-1-01164-2013-9

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,gynėjui advokatui Jonui Milčiui,nuteistajam D. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 epizodai) ir nuteistas:

pagal BK 140 str. 2 d. (2013-10-31 veika) laisvės apribojimu trims mėnesiams, bausmės atlikimo metu uždraudžiant bendrauti su E. S.;

pagal BK 140 str. 2 d. (2013-11-01 veika) laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu uždraudžiant bendrauti su E. S..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu uždraudžiant bendrauti su E. S..

D. K. iš kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. (2013-11-02 veika) išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 31 d., apie 18.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su šeimos nare - seserimi E. S. metu, tyčia metė į nukentėjusiąją E. S. plastmasinį vamzdį ir pataikė nukentėjusiajai į koją, tuo padarydamas E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, - poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje.

D. K. nuteistas ir už tai, kad 2013 m. lapkričio mėn. 1 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai E. S. į kairį šoną, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė kaire blauzda į virtuvės kampą, o jai išbėgus į koridorių, ten sudavė vieną kartą į kairį šoną, taip sukeldamas E. S. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Panevėžio rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nuosprendį ir nutraukti bylą, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Nuteistasis skunde neneigia konfliktų su seserimi, tačiau tvirtina fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Nurodo, kad 2013 m. spalio 31 d. su seserimi kilo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi kelias dienas dėl to, kad sesuo sumušė jo mažametį sūnų N. K.. Jiedu apsimėtė daiktais - kroksais (batais), apsimėtymo metu ir jam buvo padaryta kraujosruva, kurią pastebėjo tik po paleidimo iš areštinės. Besitęsiant konfliktui, sesuo ėmė priekaištauti dėl baldų naudojimosi, todėl 2013-11-03 norėjo perstatyti baldus pagal sesers pageidavimus. Tuomet ji iškvietė policijos pareigūnus bei parašė pareiškimą dėl tariamai naudoto fizinio smurto jos atžvilgiu, ko pasėkoje, buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka ir iškelta baudžiamoji byla. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo sesuo taip pat elgėsi neleistinai, sumušdama jo sūnų, dėl ko yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal jo pareiškimą. Apeliantas mano, jog tyrimas sesers atžvilgiu yra betarpiškai susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, todėl šie tyrimai turėjo būti atlikti vienoje byloje.

Apeliantas teigia, kad skunde nurodytas faktines aplinkybes patvirtina 2013-12-11 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-01179-13, 2013-11-20 Panevėžio apsk. VPK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 45-1-01179-13 (nutarimai prijungti prie nagrinėjamos bylos), liudytojos A. K. duoti parodymai bei bylos teisminio nagrinėjimo metu eksperto Narimanto Ratkaus duoti paaiškinimai. Ekspertas nurodė, kad E. S. padaryti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, tačiau lygiai taip, šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, pačiai nukentėjusiajai einant ir netyčia atsitrenkiant į stalo kampą tam tikra kūno vieta ir panašiai. Ekspertas negalėjo patvirtinti, kad E. S. sužalojimai yra padaryti būtent nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios E. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir keliantys pagrįstas abejones. Apeliantas atkreipia dėmesį į sesers parodymų, duotų šioje bei kitoje byloje Nr. 45-1-01179-13, iškeltoje dėl N. K. sumušimo, nenuoseklumą, nes nurodomos skirtingos to paties įvykio faktinės aplinkybės – dėl 2013-10-31 vykusio įvykio, susijusio su sūnaus N. K. mušimu bei į ją mesto plastikinio vamzdžio, kuriuo jai neva buvo padaryti kūno sužalojimai (byloje Nr. 45-1-01179-13 teigė, kad 2013-10-31 buvo žodinis konfliktas su broliu, Nojaus nemušė ir daugiau jokio konflikto nebuvo).

Apeliantas teigia, kad jo motina I. K. teismo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, todėl negalėjo būti taikoma BPK 276 str. 4 d. norma. Nežiūrint į tai, apkaltinamasis nuosprendis grįstas I. K. parodymais.

Skunde apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios E. S. parodymai kelia pagrįstas abejones dėl jų patikimumo ir nesant jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, padarytos teismo išvados pažeidžia nekaltumo prezumpcijos reikalavimą, atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 str. 5 d. nuostatų, pagal kurias įrodymus teismas vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šis BPK pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde D. K. nurodo, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d., sudėties. Tačiau kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. K. pripažino kaltu bei nuteisė už dvi BK 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Sprendžiant D. K. kaltės klausimą, nebuvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistojo D. K. kaltė, kad jis 2013-10-31 konflikto su seserimi E. S. metu, tyčia metus į nukentėjusiąją E. S. plastmasinį vamzdį ir pataikius nukentėjusiajai į koją, tuo padarant E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje bei 2013-11-01 tyčia sudavus kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai E. S. į kairį šoną, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė kaire blauzda į virtuvės kampą, o jai išbėgus į koridorių, ten sudavus vieną kartą į kairį šoną, taip sukeliant E. S. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvadoje konstatuoti kūno sužalojimai, specialisto paaiškinimais teisme, daikto apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad jai 2013-10-31 būnant virtuvėje, atėjo brolis D. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu brolis išvadino necenzūriniais žodžiais, metė į ją 20-30 cm ilgio kietos plastmasės vamzdį ir pataikė jai dešinę koją. Dėl šių D. K. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, ant šlaunies atsirado kraujosruva. 2013-11-01 vakare, virtuvėje dėl vaikų auklėjimo įvyko žodinis konfliktas su brolio žmona A. K.. Po šio konflikto į virtuvę įpuolė brolis D. K. ir, stumdamas ją, kumščiu trenkė į kairį šoną. Ji griuvo ant virtuvinio kampo ir užsigavo blauzdą bei plaštakos pirštą. Po to, jai išbėgus iš virtuvės, D. K. pasivijo ir dar kartą trenkė kumščiu jai į nugarą, žymių neliko. Suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Specialisto išvadoje Nr. G 1495/13(05) konstatuota, kad E. S. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais. Į teisiamąjį posėdį iškviestas specialistas Narimantas Ratkus specialisto išvadą patvirtino (b.l. 140). Liudytoja apklausta nuteistojo žmona A. K. neneigė, kad tarp D. K. ir E. S. 2013-10-31 bei 2013-11-01 kilo konfliktai, tačiau smurto veiksmų nematė. Liudytoja I. K., kuri yra kaltinamojo motina, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka, perskaitė šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtinančius D. K. kaltę ir paneigiančius jo nurodytas aplinkybes, kad sužalojimai ant E. S. kūno galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis.

Apeliantas skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai taikė BPK 276 str. 4 d. normą, nes motina I. K. teismo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino. Šis skundo argumentas atmetamas. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K- 332/2014). Taigi, tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius ir kt. įrodymus. I. K. ikiteisminio tyrimo metu davė pareigūnui parodymus, būdama įspėta kaip šeimos narys, jos parodymai apie konflikto tarp sūnaus D. K. ir dukters E. S. aplinkybes bei D. K. vartoto smurto E. S. atžvilgiu pobūdį ir padarytus jai sužalojimus, pirmosios instancijos teismui buvo svarbūs formuojant vidinį įsitikinimą bei patikrinant nukentėjusios E. S. parodymus.

Apeliantas atkreipia dėmesį į sesers parodymų, duotų šioje bei kitoje byloje Nr. 45-1-01179-13, iškeltoje dėl N. K. sumušimo, nenuoseklumą, nes nurodomos skirtingos to paties įvykio faktinės aplinkybės. Tačiau šis nuteistojo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodant konkrečių skirtumų E. S. parodymuose. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 45-1-01179-13, kuris buvo nutrauktas 2013-12-11 prokurorės nutarimu, E. S. buvo apklausta apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką ir galėjo naudotis jai BK 82 str. 3 d. suteikta teise pasirinkti gynybos būdą. Be to ji buvo apklausiama apie konkrečias aplinkybes, t.y. apie N. K. sužalojimą, o ne apie jos pačios sužalojimą.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pirmos instancijos nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutaria:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmestiKolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Algirdas GaputisBronė Vidzėnienė