- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-151-198/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- AB SEB bankas
- Trečiasis asmuo
- R. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-151-198/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-9272-400/2012, pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui AB SEB bankas, tretysis asmuo byloje – R. S., dėl kredito sutarties modifikavimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. ieškiniu prašė modifikuoti 2008-04-15 Kredito sutartį Nr. 0760818070395-25 ir 2010-03-10 Susitarimą Nr. 1 dėl Kredito sutarties Nr. 0760818070395-25 sąlygų pakeitimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui AB SEB bankas atlikti šiuos veiksmus: nutraukti 2008-04-15 Kredito sutartį Nr. 0760818070395-25 ir 2010-03-10 Susitarimą Nr. 1 dėl minėtos kredito sutarties sąlygų pakeitimo, priverstinai parduoti nekilnojamąjį turtą – 50/100 dalį pastato – valgyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perimti UAB „Domi grupė“ priklausančias turtines teises į 5,0127 ha ploto žemės sklypo dalį 6,2974 ha ploto valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), realizuoti bet kokias savo teises, kylančias iš A. S. ir R. S. 2008-04-15 išduoto paprastojo vekselio 300 000 Lt sumai. A. S. nurodė, kad 2007-06-12 įsteigė UAB „Alg & Co“ ir buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas bei direktorius. Pagrindinė įmonės veikla buvo medienos gaminių gamyba. Verslui plečiantis ir didėjant gamybos mastui, kilo būtinybė įsigyti didesnes patalpas. Pasak ieškovo, jis 2008-04-15 su UAB „Domi grupė“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3755, pagal kurią A. S. įsigijo 50/100 dalį pastato – valgyklos, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas už perkamą pastato dalį įsipareigojo sumokėti 825 000 Lt. A. S. nurodė, kad jis sumokėjo UAB „Domi grupė“ 165 000 Lt iki sutarties sudarymo, o likusius 660 000 Lt įsipareigojo sumokėti iš banko suteikto kredito lėšų. Ieškovas pažymėjo, kad minėto nekilnojamojo turto pirkimui finansuoti, jis 2008-04-15 su AB SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr. 0760818070395-25, pagal kurią bankas A. S. suteikė 191 626 eurų kreditą. Prievolių pagal minėtą kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovo perkamas nekilnojamasis turtas. A. S. nurodė, kad dėl pasaulinės ekonominės krizės UAB „Alg & Co“ veikla tapo nuostolinga ir įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Dėl šių priežasčių ieškovas neteko didelės dalies savo gaunamų pajamų ir nebeturėjo galimybės laiku mokėti grąžintino kredito dalių bei tinkamai vykdyti kredito sutartį. A. S. pažymėjo, kad prarado galimybes grąžinti kreditą dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių (ekonominės krizės), todėl egzistuoja pagrindas pakeisti Kredito sutarties Nr. 0760818070395-25 ir Susitarimo Nr. 1 sąlygas. Ieškovas prašė pratęsti kredito grąžinimo terminus, sumažinti palūkanų normą ir atidėti mokėjimus. A. S. nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi nusprendė iš ieškovo atsakovo naudai priverstinai išieškoti 199 750,08 EUR skolą, 142 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos sumos nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo gavimo (2012-10-10) iki nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Teismas taip pat nutarė priverstinai parduoti A. S. ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą –50/100 dalį pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perduoti kreditoriui AB SEB bankas UAB „Domi grupė“ priklausančias turtines teises į 5,0127 ha ploto žemės sklypo dalį 6,2974 ha valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). pažymėjo, kad atsakovui pradėjus vykdyti priverstinius išieškojimo veiksmus, ieškovas nebegalės vykdyti ūkinės – komercinės veiklos ir taps visiškai nemokus. A. S. teigimu, siekiant išvengti tokios situacijos, būtina taikyti jo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-11-22 nutartimi ieškovo A. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutartis, kuria nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamąjį turtą – 50/100 dalį pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. S. ir R. S. bei perduoti kreditoriui AB SEB bankas UAB „Domi grupė“ priklausančias turtines teises – į 5,0127 ha ploto žemės sklypo dalį 6,2974 ha valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra įsiteisėjusi, dėl šios nutarties 2012 11-05 buvo gautas atskirasis skundas, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-22 nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-9272-400/2012 ir pritaikyti ieškinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas pažymėjo, kad teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutarties, gali neatsižvelgti į pareiškėjo ieškinį dėl kredito sutarties modifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismui, netenkinus atskirojo skundo, būtų pažeisti ieškovo interesai. Apeliantas pabrėžė, kad atsakovui perėmus ieškovo valdomą įkeistą turtą ir iš šio turto pradėjus priverstinį išieškojimą, apeliantas netektų galimybės naudotis jo komercinei veiklai būtinu pastatu ir tokiu būdu būtu visiškai sužlugdytas jo verslas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2008-04-15 ieškovas A. S. ir jo sutuoktinė R. S. su AB SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr. 0760818070395-25 (b. l. 29-33). Kredito suma – 191 626 eurai, kredito paskirtis – komercinės paskirties patalpų pirkimui, kredito grąžinimo laikotarpis – 13 metų (b. l. 29-33). A. S. teigimu, vystant bei plečiant verslą – medienos gaminių gamybą, kilo būtinybė įsigyti didesnes patalpas. Siekdamas gauti finansavimą komercinių patalpų įsigijimui, ieškovas kreipėsi į AB SEB bankas dėl kredito suteikimo 50/100 dalies pastato – valgyklos, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Prievolių įvykdymui pagal Kredito sutartį Nr. 0760818070395-25 buvo hipoteka įkeista ieškovo įgyjama pastato dalis (b. l. 13). Apeliantui susidūrus su finansiniais sunkumais, pastarasis kreipėsi į atsakovą dėl minėtos kredito sutarties sąlygų pakeitimo. 2010-03-10 tarp A. S., jo sutuoktinės ir AB SEB bankas buvo sudarytas Susitarimas pakeisti 2008-04-15 Kredito sutarties Nr. 0760818070395-25 sąlygas (b .l. 34-35). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas AB SEB bankas du kartus ragino ieškovą padengti pradelstas sumokėti kredito įmokas ir įspėjo dėl prievolių pagal kredito sutartį nevykdymo pasekmių (b. l. 42-43). A. S. nevykdant kredito sutartimi prisiimtų prievolių, AB SEB bankas kreipėsi į teismą dėl įkeisto nekilnojamojo turto arešto. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-27 nutartimi areštavo apeliantui ir jo sutuoktinei nuosavybės teisė priklausančią 50/100 dalį pastato – valgyklos, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44). Atsakovas AB SEB bankas 2012-10-04 pakartotiniu pareiškimu Nr. 01.10.03-1294 prašė teismo priverstiniu būdu išieškoti iš A. S. ir R. S. 199 750,08 EUR skolą (b. l. 45). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi kreditoriaus AB SEB bankas prašymą patenkino ir nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamąjį turtą – 50/100 dalį pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. S. ir R. S., bei perduoti kreditoriui AB SEB bankas UAB „Domi grupė“ priklausančias turtines teises – į 5,0127 ha ploto žemės sklypo dalį 6,2974 ha valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 46). A. S. ir R. S. dėl minėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutarties pateikė atskirąjį skundą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2013-01-15 ieškovo ir jo sutuoktinės atskirąjį skundą atmetė ir paliko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kreditorius AB SEB bankas, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkams, teisėtai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka.
LR CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šias aplinkybes turi nurodyti bei įrodyti laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašantis asmuo.
Aiškindamas LR CK 4.192 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Atsakovas AB SEB bankas ieškovui A. S. nevykdant įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Nr. 0760818070395-25, minėtą sutartį 2012-05-17 nutraukė (b. l. 42). Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2013-01-15 nutartimi konstatuota, jog priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros nebuvo pažeistos, todėl darytina išvada, kad ir Kredito sutartis Nr. 0760818070395-25 nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
LR CPK 144 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju A. S. ieškiniu prašo modifikuoti (pakeisti) sutarties sąlygas, kuri jau yra nutraukta priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros metu, o pati procedūra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta teisėta ir tinkamai vykdoma. Esant tokiai situacijai, A. S. ieškinio reikalavimas netenka būtino laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo požymio. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje Nr. AC-34-2 pateiktais išaiškinimais, pažymi, kad, kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius (sutarties sąlygas), šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, taigi, toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai. Darytina išvada, kad net ir nustačius, jog yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, A. S. prašomos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomos, nes apelianto ieškinio reikalavimas nėra turtinio pobūdžio, o prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama nustatyti turtinio pobūdžio ribojimus – uždrausti priverstinai parduoti areštuotą turtą, bei uždrausti perduoti kreditoriaus naudai turtines teises.
Pabrėžtina, kad Ieškovas A. S. taip pat neįrodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Byloje nustatyta, kad UAB „Alg & Co“, kurios veiklos plėtrai apeliantas pirko 50/100 dalį pastato – valgyklos, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra bankrutavusi ir išregistruota (VĮ Registrų centras duomenys). Apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokią veiklą, kokiu mastu minėtose patalpose jis vykdo, todėl laikytina, jog A. S. teiginiai, kad, pradėjus priverstinius skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto veiksmus, žlugtų visa ieškovo ūkinė – komercinė veikla ir jis taptų absoliučiai nemokiu, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė tinkamai, todėl ginčijamos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.