Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-10-19 · Administracinė byla Nr. I1-3750-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
I1-3750-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00582-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3750-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00582-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant D. L.,dalyvaujant pareiškėjui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 2-6, 106-107) palaikė ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-01 buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 6 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštoje 24 kv. m ploto kameroje buvo laikoma iki 11 nuteistųjų, be to, patalpos plotą mažino baldų užimamas plotas. Gyvenamojoje patalpoje trūko natūralaus apšvietimo, patalpos neremontuotos, sienos nedažytos, jų nuvalyti nėra galimybės, veisėsi blakės ir tarakonai. Lovos dviejų aukštų, techniškai netvarkingos, nėra kur laikyti asmeninius daiktus. Trys nuteistųjų būriai naudojosi dvejomis virtuvėlėmis, dvejomis skalbimo mašinomis, kurių viena nuolat neveikė. Virtuvėlėje nebuvo nei indų, nei virtuvinių įrenginių. Dviejuose sanitariniuose mazguose įrengta po 3 klozetus, 3 pisuarus, 4 praustuves, dėl to prie sanitarinių įrenginių susidarydavo eilės. Sanitariniuose mazguose neįrengtos kabinos, pro sanitarinio mazgo langą matėsi stebėjimo kamera, dėl to nebuvo užtikrintas privatumas. Sanitariniame mazge neįrengta vėdinimo sistema, patalpose nėra avarinių išėjimų, minkštas inventorius išduodamas nešvarus ir nedezinfekuotas, lovos skalbiniai keičiami ne dažniau nei kartą per savaitę, pasivaikščiojimo kiemeliuose ankšta. Pareigūnai į skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nereagavo ir šaipėsi, už skundus baudė. Nuteistiesiems kreipiantis į medikus dėl blakių įkandimų, buvo išrašomi vaistai nuo alergijos. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 6 būrio 4 patalpoje, kurios plotas 34.64 kv. m, įrengta 11 miegamų vietų, taigi jam buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Sanitarinių įrenginių skaičius būrio nuteistiesiems buvo pakankamas. Būryje ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 52 nuteistųjų, o būrio prausykloje įrengta viena ilga praustuvė su vandens maišytuvais. Teisės aktai nenumato įkalinimo įstaigoms pareigos sanitariniuose mazguose, kurie įrengti atskirose patalpose, įrengti duris. Pažymėjo, kad patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams (oro temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t.t.) yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Parazitų ir graužikų kontrolė ir naikinimas pataisos namuose vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos pataisos namai sudarę yra sutartį su UAB „Dezinfa“. Pataisos namuose yra įrengta ventiliacija, kurios pagalba užtikrinamas pakankamas kiekis gryno oro. Taip pat nuteistieji gyvenamas patalpas gali vėdinti per atveriamus langus. Nuteistiesiems sudaryta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą grafiką. Būrio virtuvėlė aprūpinta dvejomis viryklėmis, mikrobangų krosnelėmis, stalais, kriaukle ir visa kita, kas reikalinga maisto gaminimui bei jo laikymui. Vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymu dėl vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos patvirtinimu, vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos taip, kad į stebėjimo lauką nepatektų didesnė nei būtinai reikalinga teritorija. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų nekyla deliktinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų laikant jį 6 būryje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-01.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-01 jis buvo laikomas 6 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikia. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, jog laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-01 pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 6 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2019-07-05. Laikotarpiu nuo 2019-07-09 iki 2019-08-19 pareiškėjas buvo paskirtas į 81 brigadą, o nuo 2019-08-19 iki 2020-03-01 - 61 brigadą (6 būrys). Laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2020-03-01 pareiškėjas buvo laikomas 6 būrio 4 gyvenamoje patalpoje (b. l. 27, 122-123, 128-130). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi ir sprendime vertins laikotarpį nuo 2019-08-19 iki 2020-03-01 (ginčo laikotarpis), kai pareiškėjas buvo laikomas - 61 brigadoje (6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje), nes pareiškėjas kelia ginčą dėl Marijampolės pataisos namų (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų laikant jį 6 būryje.

Žemesnės instancijos teismas

Minėtais duomenimis nustatyta, kad 6 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas 34,64 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam, asmeniui teko 3,14 kv. m ploto. Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma.

Konstatavus, kad gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmetami kaip nepagrįsti, tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo akto matyti, kad kamerose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 valandas, yra natūralus apšvietimas ir sudarytos sąlygos vėdinti patalpas per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 47-49). Į bylą pateikta foto nuotrauka patvirtina, kad būrio sanitariniame mazge įrengta vėdinimo sistema (b. l. 71), be to, pareiškėjas skunde pats nurodo, kad sanitariniame mazge įrengtas langas.

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl blakių ir tarakonų būrio patalpose. Tuo tarpu, atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB „Dezinfa“ įsipareigojo atlikti skraidančių ir ropojančių, tame tarpe blakių, vabzdžių kontrolės ir naikinimo paslaugas (b. l. 37-41). Į bylą pateiktos atliktų darbų ataskaitos patvirtina, kad sutartiniai įsipareigojimai vykdomi (b. l. 135-141). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo akto matyti, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje. Pataisos namuose pildomas minkšto inventoriaus registracijos žurnalas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo ar netinkamo minkšto inventoriaus dezinfekavimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe, tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl blakių ir tarakonų plitimo, todėl jo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktą, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, kad lovos skalbiniai buvo keičiami kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į atsakovą dėl patalynės pakeitimo, o atsakovas būtų atsisakęs tokį prašymą patenkinti.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpos buvo neremontuotos, paviršiai nelygūs, nebuvo galimybės jų nuvalyti, inventorius sulūžęs, tačiau byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias kameras, neveikiantį ar sulūžusį inventorių (skalbimo mašina, lova), tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patalpos yra tvarkingos, jose nuolat atliekami remonto darbai. Minėtus argumentus patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateiktos patalpų foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad 6 būrio patalpos tvarkingos, suremontuotos. Byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias patalpas, netvarkingą inventoriaus būklę. Pažymėtina, kad jei pareiškėjo netenkino kalinimo sąlygos 6 būryje, jis galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl paskyrimo į kitą patalpą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl jo aprūpinimo daiktadėžėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2016-01-20 įsakymu Nr. 4/07-15 patvirtintu Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), nuteistieji skalbimo paslaugomis naudojasi direktoriaus įsakymu patvirtintame grafike nustatytu laiku. Remiantis Aprašo 2 punktu, skalbykloje skalbiama patalynė ir apatiniai drabužiai (b. l. 45). Esant būtinybei ar būrio viršininkui kreipusis į ūkio skyrių, gali būti skalbiami ir nuteistojo viršutiniai drabužiai (Aprašo 11 p.). Nuteistųjų viršutiniai drabužiai dezinfekuojami dušinės darbo valandomis (Aprašo 12 p.).

Bylos duomenimis, 6 būrio nuteistieji skalbykla naudojasi šeštadieniais (b. l. 46). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti asmenius drabužius būrio skalbimo mašina ar pasinaudoti skalbyklos paslaugomis kartą per savaitę grafike nustatytu laiku. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl nesudarytos galimybės skalbti asmeninius viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad asmeninius drabužius nuteistieji taip pat gali skalbti būrio dušinėje nuteistųjų maudymosi laiku. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad sanitariniu mazgu naudojosi trijų būrių nuteistieji, dėl ko prie sanitarinių įrenginių susidarydavo eilės.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.

Atsakovo atstovas nurodo, kad 5, 6, 7 nuteistųjų būriai ginčo laikotarpiu naudojosi dviem sanitariniais mazgais, kuriuose įrengta po 3 klozetus, po 3 pisuarus, po 6 vandens čiaupus ir po 1 praustuvę, kuriais naudojosi iki 166 nuteistųjų (b. l. 70, 71, 72, 73, 74, 84, 85, 87, 88, 89, 122-123). Įvertinęs nuteistųjų ir sanitarinių įrenginių skaičių, teismas sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko galiojantį reglamentavimą.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge trūko privatumo, nes tualete neįrengtos kabinos. Tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas yra pakankamas asmens privatumui užtikrinti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini.

Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo prie sanitarinio mazgo langų. Atsakovas nurodo, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos taip, jog į stebėjimo lauką nepatektų didesnė nei būtinai reikalinga teritorija. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo, todėl jais remiasi. Pareiškėjas jokių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie stebėjimo kamerų netinkamą įrengimą, nepateikė, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktą, nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiama virtuvėlė (esant techninėms galimybėms). Kadangi teisės aktai nenumato privalomo virtuvėlių įrengimo, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos virtuvėlės atmetami. Teismas taip pat pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, taip pat, kad nuteistųjų lovos būtų vieno ar dviejų aukštų, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad argumentus dėl avarinių išėjimų neįrengimo pareiškėjas grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog įvykus gaisrui nuteistieji neturėtų kaip išeiti, tačiau duomenų apie realiai pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šių aplinkybių byloje nėra. Pareiškėjui skunde deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su avarinių išėjimų neįrengimu, nenurodžius, kad būtinybė pasinaudoti tokiais išėjimais jam buvo kilusi, teismas neturi pagrindo išvadai daryti dėl žalos fakto buvimo.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų (personalo) netinkamo elgesio (šaipėsi, nepagrįstai baudė, neskyrė dietinio maitinimo ir pan.), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, kada jam buvo atsisakyta skirti dietinį maitinimą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų (personalo) elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis