Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-25 · Civilinė byla Nr. e2S-2076-661/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-25
Bylos Nr.
e2S-2076-661/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02937-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
M. R.
Ieškovas
I. R.
Civilinė byla Nr. e2S-2076-661/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02937-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.7; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. patikslintą ieškinį atsakovui M. R. (M. R.) ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys, pareiškę byloje savarankiškus reikalavimus V. Č. ir V. Č. (V. Č.), tretieji asmenys, nepareiškę byloje savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Neo Finance, akcinė bendrovė Bigbank AS filialas, išvadą teikianti byloje institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. R. patikslintą ieškinį atsakovui M. R. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys V. Č., V. Č., AB Neo Finance, AB Bigbank AS filialas, išvadą teikianti byloje institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šalies argumentai

2. Ieškovė teismui pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą M. R. per tris dienas po teismo nutarties priėmimo dienos perduoti I. R. vienbučio gyvenamojo namo raktus ir užtikrinti I. R., patekimą į statinį, tinkantį gyventi – registre neįregistruotą ūkininko sodybą – vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas arba ginčo namas).

3. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu santuokoje įgytą Turtą valdo atsakovas, ieškovė neturi ginčo Turto raktų ir į jį patekti negali. Faktą, kad ieškovė neturi ginčo Turto raktų atsakovas patvirtino teismui 2022 m. birželio 3 d. parengiamojo posėdžio metu. Šiuo atveju, ieškovė siekia patekti į santuokos metu pastatytą namą, jame su vaikais gyventi ir naudotis ginčo Turte esančiais daiktais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas – taikytos laikinosios apsaugos priemonės: atsakovas M. R. įpareigotas per tris dienas po teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, perduoti I. R. vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) raktus, atsakovas taip pat įpareigotas netrukdyti ieškovei I. R. naudotis minėtu turtu.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė siekia patekti į santuokos metu pastatytą namą, jame su vaikais gyventi ir naudotis ginčo Turte esančiais daiktais. Į bylą yra pateiktas ginčo Turto vaizdo įrašas iš kurio matyti, kad ginčo statinys nors ir nėra įregistruotas, tačiau yra tinkamas gyventi ir juo naudotis pagal paskirtį. Užtikrinant teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, ieškovės prašymas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas perduoti ieškovei vienbučio gyvenamojo namo raktus taip užtikrinant ieškovės patekimą į ginčo Turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė kelia naują savarankišką reikalavimą – prašo patekti į santuokos metu pastatytą namą, nors ieškiniu prašo jai priteisti statybines medžiagas, panaudotas statant gyvenamąjį namą. Todėl ieškovės prašymas neturi ryšio su ieškiniu.

7.2. Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas, suteikė ieškovei daugiau nepagrįsto pranašumo prieš atsakovą, ir pažeidžia lygiateisiškumo principą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukėlė papildomus ginčus tarp šalių ir proceso dalyvių.

7.3. Ieškovė savo reikalavimą nepagrįstai grindžia nepilnamečio vaiko interesais. Vaiko teisių apsaugos specialistai atliko vaiko gyvenimo sąlygų patikrinimą ir nustatė, kad vaiko gyvenimo sąlygos pas senelius yra geros.

7.4. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai apriboja statytojo (atsakovo) teisę šalinti statybos eigoje atsiradusius esminius pažeidimus pagal statybos projekto sprendinius ir vykdyti statybos darbus.

7.5. Nesant pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad prašydama įpareigoti atsakovą perduoti raktus nuo gyvenamojo namo ir leisti naudotis santuokos metu įgytu turtu, kuris dalinamas santuokos nutraukimo byloje, ieškovė nereiškia jokio savarankiško reikalavimo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susiję su ieškiniu ir jame keliamais reikalavimais dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, kadangi ieškovė siekia turėti galimybę naudotis santuokos metu įgytu ir byloje dalintinu turtu. Atsakovo teiginiai, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo, lygiateisiškumo, ekonomiškumo, pagrįstumo teisės principus yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei namo (duomenys neskelbtini) raktus bei įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis minėtu turtu.

11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė kelia naują savarankišką reikalavimą – prašo patekti į santuokos metu pastatytą namą, nors ieškiniu tik prašo jai priteisti statybines medžiagas, panaudotas statant gyvenamąjį namą. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas.

12. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos santuokos nutraukimo byloje. Tarp šalių nėra ginčo, jog santuokos metu šalys pasistatė gyvenamąjį vienbutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nurodo, kad vadovaudamasi teismų praktika, ji pareiškė reikalavimą dėl statybinių medžiagų, panaudotų statant gyvenamąjį namą dalybų, kadangi namas nėra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Taigi, šioje byloje, be kita ko, sprendžiamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimas. Prašydama įpareigoti atsakovą perduoti raktus nuo gyvenamojo namo ir leisti naudotis santuokos metu įgytu turtu, kuris dalinamas santuokos nutraukimo byloje, ieškovė nereiškia jokio savarankiško reikalavimo. Todėl darytina išvada, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susiję su ieškiniu ir jame keliamais reikalavimais dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, nes ieškovė siekia turėti galimybę naudotis santuokos metu įgytu ir byloje dalintinu turtu.

13. Apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

14. CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, šios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad yra taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

16. Taigi, CK 3.65 straipsnis yra skirtas ne tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. T. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik būsimo vienai šaliai palankaus teismo sprendimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

17. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo gyvenamasis namas pastatytas (įgytas) santuokoje, tačiau šis turtas kol kas nepadalintas. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taigi, sutuoktiniai turi teisę bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiu turtu naudotis lygiomis dalimis. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Taigi, iki tol, kol teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Situacija, kai ieškovė negali patekti į jai jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pažeidžia ieškovės interesus, todėl ir buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai savo prašymą grindė nepilnamečio vaiko interesais, nes vaiko gyvenimo sąlygos pas senelius yra geros. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki skyrybų proceso pradžios šeima su vaikais jau gyveno name, kuriame buvo įrengtas atskiras kambarys vaikui. Name liko vaiko baldai, daiktai. Taigi, nepilnamečio vaiko laikinas gyvenimas pas senelius neatitinka jo interesų. Juos geriau atitiktų vaiko gyvenimas jam įprastoje aplinkoje – ginčo name.

20. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad nėra aplinkybių, patvirtinančių jo nesąžiningumą. Su šiuo teiginiu nesutiktina.

21. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas pastatytas šalims esant santuokoje, todėl lygiomis dalimis priklauso abiem šalims. Taigi, ieškovė turi teisę naudotis bendrąja šalių nuosavybe – gyvenamuoju namu ir laikinosios apsaugos priemonės, suteikiančios galimybę faktiškai naudotis tokia teise iki bus nuspręsta dėl turto padalijimo, buvo pagrįstai pritaikytos. Atsakovo argumentai dėl neva konfliktiškų šalių santykių nesudaro pagrindo prašymo netenkinti, nes minėti argumentai nepaneigia ieškovės teisės naudotis nuosavybe bei būtinybės apsaugoti ieškovės interesus.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota.

23. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą tenkinti ieškovės prašymą, motyvai nutartyje yra išdėstyti. Tai, kad atsakovas su nurodytais motyvais nesutinka, nereiškia, jog nutartis yra nemotyvuota.

24. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas