- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- eB2-1309-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-0140-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“ direktoriaus A. P. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Rokų keramika“ ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Rokų keramika“ direktorius A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Rokų keramika“; restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Jurconsult group“. Nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos lėmė 2008 metų pasaulinės finansų krizės pasekmės, kurių atsakovė negalėjo pašalinti, UAB „Novatronas“ įsipareigojimų netinkamas vykdymas, žaliavų (biokuro) pabrangimas, tačiau šie finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir įmonė gali pasiekti pagrindinį restruktūrizavimo proceso tikslą – įvykdyti prievoles kreditoriams ir atkurti ilgalaikį mokumą. Atsakovė veiklą vykdo, šiuo metu bendrovėje dirba 28 darbuotojai, vykdoma gamyba. Bendrovė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, yra parengti įmonės restruktūrizavimo metmenys, kuriuos patvirtino visuotinis akcininkų susirinkimas 2019 m. kovo 12 d.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tenkintinas.
Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ar likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).
ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį įmonių restruktūrizavimo reglamentavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimu, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar UAB „Rokų keramika“ yra pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
Vienas iš pagrindų, dėl kurių teismas gali atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo – įmonės nemokumas, konstatuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016 ir kt.). Įmonės nemokumą apibrėžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nuosekliai vystomoje apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1477-381/2016 ir kt.).
Iš byloje pateiktų paskutinių įmonės finansinių dokumentų matyti, kad bendrovės turtas 2019 m. sausio-vasario mėnesiais sudarė 2 234 764 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 915 829 Eur (materialus turtas – 1 282 643 Eur; finansinis turtas 498 808 Eur, kitas ilgalaikis turtas – 134 377 Eur), trumpalaikis turtas – 316 372 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2019 m. sausio – vasario mėn. sudarė 2 499 761 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 196 467 Eur (skolos kredito įstaigoms 210 000 Eur, skolos tiekėjams – 102 049 Eur, įmonių grupės įmonėms mokėtinos sumos – 486 445 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 250 786 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 147 187 Eur).
2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas 2018 metais sudarė 2 249 657 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 943 038 Eur (materialus turtas – 1 313 714 Eur; finansinis turtas 494 946 Eur, kitas ilgalaikis turtas – 134 377 Eur), trumpalaikis turtas – 303 341 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 475 662 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 052 368 Eur (skolos kredito įstaigoms 90 000 Eur, skolos tiekėjams – 107 475 Eur, įmonių grupės įmonėms mokėtinos sumos – 450 311 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 269 260 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 135 322 Eur).
2019 m. sausio – vasario mėn. balanso duomenimis, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 196 467 Eur. Ieškovo pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad bendrovės įsiskolinimas 2019 m. balandžio 19 d. sudarė 189 037,57 Eur. Tai reiškia, kad įmonė neatitinka nemokios įmonės, kuriai turėtų būti iškelta bankroto byla, statuso.
Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad UAB „Rokų keramika“ veiklą vykdo nuo 1992 m., jai nėra iškelta bankroto byla, jos atžvilgiu nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, taip pat nenustatyta, kad įmonei anksčiau buvo iškelta restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 4 straipsnio 3, 5 punktai, 28 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), įmonė veiklos nėra nutraukusi – gauna pajamas, patiria išlaidas, įmonėje dirba devyniolika darbuotojų. Taigi, nors UAB „Rokų keramika“ finansinė padėtis sudėtinga, tačiau įmonės kreditoriai šiuo metu nesiekia jos bankroto bylos iškėlimo. Dėl to teismas sprendžia, kad UAB „Rokų keramika“ restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama, įsitikinus restruktūrizavimo metu planuojamų atlikti veiksmų realumu.
Dėl pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame numatomos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 str. 2 d.), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Taigi, nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi įsitikinti, ar įmonės numatytos priemonės gali atkurti jos normalią veiklą.
Vertinant metmenyse nurodytų konkrečių priemonių mokumui atgauti realumą matyti tai, kad bendrovė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodė ir pagrindė jos mokumo atkūrimo bei atsiskaitymo su kreditoriais priemones. Bendrovė nurodė, jog savo jėgomis arba pasitelkdama trečiuosius asmenis planuoja užbaigti keraminių sienų blokų statymo ant degimo vagonų ir įstūmimo į tunelines krosnis linijos rekonstrukciją. Minėtos rekonstrukcijos tikslas – sumažinti žmogiškųjų išteklių poreikį (darbuotojų skaičių) bei pagreitinti vieną iš keraminių sienų blokų gamybos fazių, kas leistų sinchronizuoti sienų blokų gamybos linijos aptariamą fragmentą su kitais, jau anksčiau patobulintais fragmentais. Be to, tai užtikrintų nepertraukiamą sienų blokų tiekimą į tunelines krosnis, tokiu būdu krosnis būtų išnaudojamos efektyviau, kas leistų sumažinti energijos (biokuro) sąnaudas. Bendrovės skaičiavimais, dėl minėtos rekonstrukcijos sienų blogų gamybos savikaina sumažėtų 4-5 procentais. 2019 – 2020 metais taip pat numatoma plėsti didmeninės prekybos apimtis, tuo tikslu deramasi su keliais naujais prekybos partneriais (UAB „Šiltinimo sistemos“, UAB „Statybų inžinerija“). Optimizuojant UAB „Rokų keramika“ veiklą, per pirmuosius restruktūrizavimo plano vykdymo metus numatoma parduoti dalį turimo nekilnojamo turto už 880 000 Eur (administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-0057-4918:2818, esančias J. Borutos g. 13, Kaune, administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-2711-6945:6216, esančias J. Borutos g. 23C, Kaune, administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-2711-7031:6221, esančias J. Borutos g. 23C, Kaune), taip pat siekiant mažinti kaštus numatoma mažinti bendrovės administracijos darbuotojų skaičių (atleisti 3 darbuotojus). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, kad įmonė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą. Pažymėtina, kad prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepareiškė nei vienas kreditorius, todėl didelė tikimybė, kad restruktūrizavimo planą kreditorių dauguma gali pavirtinti.
Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas įmonės administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Pareiškėjas siūlo administratore skirti UAB „Jurconsult group“. Siūloma administratorė sutinka teikti UAB „Rokų keramika“ įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratorius kandidatūra prieštarautų ĮRĮ 21 straipsnio 2 dalies imperatyvioms normoms nėra, todėl UAB „Rokų keramika“ restruktūrizavimo administratore restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui skirtina UAB „Jurconsult group“. Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 4 punktu teismas tvirtina ieškovo prašomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.
Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punktą nutartyje iškelti restruktūrizavimo bylą turi būti nurodytos įmonės sąskaitos, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir konkreti didžiausia lėšų suma, kuri negali būti mažesnė negu visų įmonės vieno kalendorinio mėnesio einamųjų įmokų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų mokėjimų suma ir kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti. Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata bei atsižvelgiant į ieškovo pateiktus dokumentus dėl atsakovės kas mėnesį patiriamų išlaidų bei sudarytų sutarčių apimties, teismas palieka nepakeistą 2019 balandžio 12 d. nutartimi šioje byloje nustatytą naudotinų lėšų sumą ir tvarką.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Rokų keramika“ (juridinio asmens kodas 159700872) buveinės adresas J. Borutos g. 23C, Kaunas, restruktūrizavimo bylą.
Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“ restruktūrizavimo administratore uždarąją akcinę bendrovę „Jurconsult group“, juridinio asmens kodas123574788, įmonių restruktūrizavimo administratorių paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eilės Nr. R-JA56, įrašymo į sąrašą data 2015 m. vasario 26 d., adresas Gabijos g. 32, Vilnius, telefono/fakso Nr. (8 5) 2706848, mobilaus telefono Nr. +37065522486, elektroninis paštas: kestutis.puidokas@gmail.com.
Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.
Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“ administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 3000 Eur administratoriaus atlygis plius kitos administravimo išlaidos, kurios apmokamos pagal faktą pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, bet ne daugiau kaip 1000 Eur per metus, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.
Leisti mokėti uždarajai akcinei bendrovei „Rokų keramika“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. LT177044060002853144, AB SEB bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 104 065 Eur.
Nustatyti šešių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti ieškovui, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rokų keramika“, restruktūrizavimo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Jurconsult group“.
Įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintas kopijas išsiųsti restruktūrizavimo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Jurconsult group“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rokų keramika“, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismams nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, antstoliui R. B..
Įpareigoti restruktūrizavimo administratorę, įsiteisėjus nutarčiai, su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, atlikti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytus bei kitus, šio įstatymo nuostatose jo kompetencijai priskirtus, veiksmus.
Įpareigoti įmonės administratorę teikti teismui informaciją apie pareikštus įmonei ar įmonės kitiems asmenims turtinius reikalavimus bylose, iškeltose restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.