Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Dovilės Maldeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998-03-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 str., 271 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams su 1/4 turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 2013-10-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 6 MGL bauda;

3) 2016-09-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. galutine laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) 2016-12-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. galutine laisvės apribojimo bausme 1 metams 1 mėnesiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 6 mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) 2018-07-19 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. galutine arešto bausme 60 parų. 2018-10-18 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus arešto bausmę; teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2022 m. vasario 5 d., apie 18 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą giminaitį, tai yra virtuvėje konflikto metu sugriebęs medinę pliauską tyčia ją paleido į mažametį anūką A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), pataikė jam į galvos kairę pusę, taip sukėlė A. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur kartu su juo 2022 m. vasario mėnesį gyveno jo dukra E. P. su savo dviem mažamečiais vaikais: A., kuriam 6 metai, ir L., kuriai 4 metai. Tiek su dukra, tiek su anūkais sutarė ir sutaria gerai. Jis yra senyvo amžiaus, jam dažniau norisi ramybės, todėl su dukra susitaręs, kad jie visi namuose turi savo kambarius. Jis jos paprašė, kad į jo kambarį, kai jis ilsisi, niekas neitų, nes anūkai triukšmauja, o jis nori ramybės. Bet anūkai maži, nutinka visaip. Jis daugiau nei metus laiko visiškai nevartoja alkoholio, gydėsi priklausomybę alkoholiui. 2022 m. vasario pradžioje, tikslaus laiko nepamena, gali būti vasario 5 d., pavakary, maždaug apie 18 val., jis buvo namuose. E. tuo metu buvo savo kambaryje, kalbėjo telefonu. Jis buvo virtuvėje, abu anūkai irgi buvo virtuvėje, jie stovėjo netoli pečiaus. A. yra super aktyvus, dėl to turi neįgalumą, yra gydomas, lanko specializuotą darželį. A. pradėjo stumdyti sesutę L.. Tai pamatęs jis jį sudraudė žodžiais, liepė liautis. A. į tai nereagavo ir jam (V. P.) matant tyčia trenkė sesytei delnu per veidą. Supykęs dėl tokio jo elgesio jis puolė prie vaikų, kad atitraukti A. nuo L., kad daugiau jos nebeliestų, nebemuštų. Pamatęs jį, artėjantį link jų, A. puolė nuo jo bėgti tolyn. Jis griebė A. už rūbų, šis ištrūko iš jo ir bėgo tolyn, o jis jį ėmė vytis ir užkliuvo už medinės malkos prie pečiaus. Tada apimtas tuometinio pykčio, kad taip akiplėšiškai anūkas jo neklauso, sugriebė tą medinę pliauską ir tyčia leido A. pusėn, tiesiog taip išliedamas apmaudą, kad neklauso, paleido tą malką A. pusėn. A. kažkaip staiga sustojo ir pasilenkė, pritūpė. Tuo momentu ta medinė pliauska kliudė jo galvytę. Jis pravirko, matyt jam suskaudo, verkdamas nubėgo pas mamą. E. vaiką nuramino, vėliau atėjo pas jį ir pasakė, kad nereikėjo taip daryti. Jis jai pasakė, kad A. išvedė iš kantrybės, nes skriaudė sesę L., o kai sudraudė, dar ir antausį sesei trenkė, todėl taip ir gavosi. Pamena, kad tada E. kalbėjo su sūnumi, klausė, ar žino, kodėl taip nutiko. A. nuleidęs galvą mamai pasakė: „už tai, kad skriaudė sesę“. Jis labai gailisi, kad taip gavosi, kad nesusivaldė, kad paleido tyčia malką į anūką ir užgavo jam galvytę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojos E. P. apklausos protokolo matyti, kad iki 2022-02-19 su savo dviem mažamečiais vaikais A. ir L. gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvu V. P.. Ji ir tėvas turėjo atskirus kambarius. Su tėvu gyventi nebegali, nes tėvas nors negeria, bet yra ūmaus charakterio. 2022 m. vasario mėnesį, tiksliai datos nepamena, maždaug apie 15-16 val. ji buvo su vaikais namuose, buvo ir tėvas. Vaikai buvo virtuvėje su jos tėvu, ji kambaryje. Išgirdo, kaip pravirko sūnus A., ir jis atbėgo pas ją į kambarį. Sūnaus paklausus, kas nutiko, jis jai papasakojo, kad jam trenkė senelis. Ji nuėjo į virtuvę pas tėvą, paklausti kas nutiko. Tėvas V. P. pasakė, kad viskas gavosi netyčia, kad A. virtuvėje skriaudė sesę L., jie abu susipyko, A. trenkė delnu L. per veidą, o V. P., supykęs už tokį elgesį, kad A. dar ir atsikalbinėjo, į jo pusę sugriebęs metė malką, pataikė į galvą, kairėje pusėje virš ausies. Tėvas buvo susikrimtęs. Sūnus A. nustojo verkti, ji apžiūrėjo galvą, matė nežymų nubrozdinimą, paklausus sūnaus, ar skauda, jis jai atsakė, jog neskauda, didelio sužalojimo nebuvo, todėl medikų ji nekvietė. Tačiau apie tai trumpai parašė žinutę (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinei darbuotojai V. Č., kad tėtis užgavo A. su malka. 2022-02-17 su tėvu kilo konfliktas namie, dėl ko per 112 ji iškvietė policijos pareigūnus. Tą dieną smurto nebuvo. Vėliau atvyko ir vaikų teisių apsaugos pareigūnės, kurios kalbino vaikus, vaikai joms papasakojo, kaip buvo A., kai senelis užgavo su malka.

Iš liudytojos V. Č. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja socialine darbuotoja, dirba su kolege N. Š., abi turi atskiras šeimas priežiūrai. Jos žinioje yra E. P., vienišos mamos su dviem mažamečiais vaikais šeima. Su šia šeima darbas intensyvesnis, nes buvo nustatytas aukštas socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. 2022-02-05 18.04 val. (šeštadienį) E. P. jai į tarnybinį telefoną parašė sms žinutę: „Labas vakaras a. sesei sutrenkė per veida, o tete pajemė paleido a. iš malkos“. Šios sms žinutės, gautos ne jos darbo metu, ji šeštadienį nepamatė, pamatė sekmadienį ir iš karto E. P. paskambino. E. su ja kalbėjo ramiu tonu, iš balso jautė, jog jokio streso nejaučia. Paklausus, kas nutiko, ji paaiškino, jog ji nematė, bet neva tai jos vaikai tarpusavyje susipešė ir V. paleido malką į A.. Patikino, kad jokių didelių sužalojimų nėra, kad dėjo ledą, jog guzas vaikui neiškiltų, sakė, kad nieko baisaus nenutiko. Ji klausė E., kodėl iš karto nekvietė policijos, o E. sakė, kad nieko baisaus nenutiko. Pasitikslinus, kokie sužalojimai A., E. pasakė, kad ten nieko tokio, nelabai ir pataikė, tik perbraukė, vienu žodžiu, įtikino, jog jokių didelių sužalojimų nėra. Ji dar tą patį sekmadienį bandė įtikinti E., kad vyktų su vaikais į krizių centrą, siūlėsi nuvežti, tačiau ji vykti kategoriškai atsisakė. Ieškodama išeities, kad E. P. šeimą atskirti nuo V. P., siūlė jai patarpininkauti su tame pačiame name, kaip P. šeima, tik iš kito galo gyvenančia kaimyne, kad ši priimtų laikinai E. su vaikais į vieną iš kambarių, tačiau ji ir to atsisakė. E. P. ją patikino, jog tėvas ramus, jokių grėsmių nėra, kad jei kas, ji pati nueis pas kaimynę pagalbos, kalbėjo ramiai, užtikrintai. 2022-02-07 atvykusi į darbą, vėl susisiekė su E., klausė apie situaciją namuose, kaip vaikas jaučiasi. E. patikino, kad namie ramu, tėvas V. ramus, vaikas sveikas, jaučiasi gerai, bet į darželį neleis, nes sesei įtaria, kad gal ,,covidas“. Ji dar kartą pasiūlė E. su vaikais važiuoti pagyventi į Krizių centrą. E. kategoriškai atsisakė. Supratusi, kad E. iš namų niekur nevyks, apie šį atvejį, kad buvo kilęs konfliktas tarp senelio ir anūko, informavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną. Abu su seniūnu planavo nuvykti į šeimą, tačiau, kadangi vienam iš E. vaikų, mergaitei L., buvo įtartas ,,covidas“, abu nusprendė nerizikuoti sveikata, ir į šeimą nuvykti apžiūrėti po testo atlikimo. Su seniūnu nutarė apie tai informuoti (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkę R. M.. Atvejo vadybininkė irgi pasakė, jog blogai, kad E. nekvietė policijos. Dar tą pačią dieną seniūnijos transportas E. su vaikais vežė testuotis dėl COVID, tą pačią dieną į šeimą jau nevyko, tačiau kas dieną bendravo su E. telefonu, domėjosi apie padėtį namuose, vaiko sveikatą. E. visada užtikrindavo, jog viskas gerai. Pas E. buvo nuvykusi antradienį, kai sužinojo, jog nesergama ,,covidu“. Namie buvo ramu, apžiūrėjo A. D. galvytę, plaukuotoje galvos dalyje jokio gumbo neužčiuopė, tik buvo tokie nežymūs įdrėskimai kairėje pusėje. A. D. šviesių plaukų, trumpai kirptų, tai matėsi tie nežymūs įdrėskimai. E. vėl ją patikino, kad viskas buvo netyčia, kad vaikai susimušė tarpusavyje, senelis V. P. bandė juos raminti, pagrasinti malka, bet kažkaip ten gavosi, kad malka išsprūdo, vaikas A. D. pasilenkė ir gavosi, kad kliudė galvytę. 2022-02-09 pajutusi COVID simtomus, ji registravosi testavimuisi ir į darbą neišėjo. Pasitvirtinus diagnozei, COVID nedarbingumą turėjo iki 2022-03-04. Kol ji sirgo, jos prižiūrimas šeimas prižiūrėjo kolegė N. Š.. Apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. D. sukelto fizinio skausmo, sužinojo grįžusi po ligos į darbą, bet, kad kažkokie reikalai dar šeimoje buvo, susiję su teisėsaugos pareigūnų iškvietimu, sužinojo 2022-02-18, kai jai paskambinusi vaikų teisių apsaugos tarnybos pareigūnė pasiteiravo E. P. mobiliojo ryšio telefono numerio.

Iš liudytojos N. Š. apklausos protokolo matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiąja socialine darbuotoja, dirbančia su šeimomis. 2022 vasario mėnesio antroje pusėje susirgus jos kolegei V. Č., ji ją pavadavo. 2022-02-17 apie 20.50 val. paskambinusi jai E. P., kurios šeima yra prižiūrima kolegės V. Č., papasakojo, kad pas ją šiuo metu yra policijos pareigūnai, kuriuos ji iškvietė, nes tėvas V. P. koliojosi, draskėsi, pyko, nes neturėjo rūkyti, kad trenkė į sieną jai šalia būnant, jos pačios neužgavo, bet ji išsigandusi. Ji ją ramino ir visą situaciją telefonu išsiaiškino. E. P. papasakojo, kad nei prieš ją, nei prieš jos du mažamečius vaikus smurtauta nebuvo. Tada ji E. P. paprašė telefono ragelį perduoti įvykio vietoje esančiam pareigūnui, kad detaliau išsiaiškinti situaciją. Policijos pareigūnas patvirtino tą pačią informaciją, ką pasakė E. P.. Ji pasiūlė E. P. su vaikais vežti į Socialinių paslaugų krizių centro namus (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau E. P. kategoriškai to atsisakė. Ieškant sprendimo, pasiūlė jai kreiptis į brolį T. P., kuris gyvena atskirai (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jis tuo metu priimti E. su vaikais pas save atsisakė. Ieškant toliau sprendimo kartu su policijos pareigūnais, buvo prieita nuomonės, kad reikia iš namų išvežti V. P.. V. P. nusprendė laikinai apsistoti pas savo draugę, gyvenančią kitame rajone. Apie jokį iki tol buvusį smurtą prieš mažametį iš V. P. pusės jai informacijos nebuvo pateikta. Ji pati 2022-02-17 nuvykusi į šeimą nebuvo, tačiau 2022-02-18 09.05 val. ji su kolege į šeimą nuvyko. Šeimoje buvo E. P. su abiem mažamečiais vaikais, tėvo nebuvo. E. P. jai vėl nieko apie prieš 2022-02-17 buvusį smurtą prieš jos mažametį sūnų A. D. nesakė. Grįžusi iš šeimos ji surašė raštą į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad 2022-02-17 P. šeimoje tarp dukros E. P. ir tėvo V. P. buvo kilęs konfliktas, buvo kviesta policija ir prašė užtikrinti mažamečių vaikų saugumą. Kiek žino, vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės buvo nuvykę į P. šeimą, kur vaikų teisių apsaugos pareigūnėms pats mažametis A. D. pasipasakojo, kad senelis jam prieš kelias dienas su malka užgavo galvą. Tuo metu buvo pasirūpinta, kad iš šių namų E. P. su mažamečiais būtų išvežta gyventi atskirai. Laikinai ją priėmė brolis T. P. į savo butą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu E. P. gyvena laikinai nuomojamame būste (duomenys neskelbtini) (priešais seniūniją). Ji pati A. D. ir jo mamą E. P. automobiliu vežė pas medikus dėl neįgalumo nustatymo procedūrų. Tada jai A. D. papasakojo, kad jis neklausė senelio ir tas supykęs jam leido malką, kuri jam pataikė į galvą, užgavo, kad jam skaudėjo, kad tas buvo prieš savaitę. Tą patvirtino ir E. P.. Ji tada pati apžiūrėjo A. D. galvą, tačiau neapčiuopė nei guzo, nei kokios žaizdelės. Gal jau buvo užgiję. E. P. daugiau apie tos dienos įvykį, kai su malka senelis trenkė A. D. į galvą, nieko nepasakojo.

Iš liudytojo J. S. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2022-02-17 dirbo kartu su to paties būrio vyr. patruliu A. A.. Tą dieną jų ekipažas maždaug po 20 val. gavo budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę iš bendrojo pagalbos centro gautą informaciją pranešėjos E. P. blaivus tėvas trankosi, mušasi, varo iš namų, namie konfliktas, yra du mažamečiai vaikai. Į vietą su kolega atvyko maždaug apie 20.30 val. Jiems lauko duris atidarė E. P., kuri buvo susijaudinusi, pagal kalbos manierą, leksiką bei vėliau surinktą informaciją- socialinių įgūdžių stokojanti, tačiau tvarkinga moteris, ji buvo blaivi. Jai atidarius duris, už jos nugaros matėsi du mažamečiai vaikai, mergaitė ir berniukas. Jiems su kolega paklausus, kas nutiko, E. P. nerišliai, dėl susijaudinimo padrikai pasakojo, jog jai koridoriuje atitrūko kartono gabalas, ji jį paėmė, kad prikalti, bet pradėjus kalti, atėjo jos kartu gyvenantis tėvas V. P. ir pradėjo ant jos šaukti, jis bandė mušti, bet nepataikė. E. P. jiems aiškino, kad tėvas nervingas, nes neturi rūkyti, ir piktas. Kalbėjo labai įsijautusi, mintys padrikos, nesusikaupianti, buvo ties viena mintimi, kalba šokinėjanti nuo vieno prie kito. Plėtėsi į ankstesnius įvykius, minėjo, kad tėvas bandė ankščiau su malka jos sūnui pataikyti. Suprato, jog dėl visų šių ankstesnių dalykų jau yra reaguoti įvykiai, kad ji tiesiog dabar jiems atvykus viską atsimena ir viską pasakoja, plakdama įvykius į vieną, kad apibūdinti savo tėvą, jiems išaiškinti, kad jis piktas, kaip ji išsigando. Todėl jis E. P. paprašė sugrįžti prie tik ką buvusių įvykių. Ant E. P. bei jos abiejų mažamečių vaikų išoriškai nesimatė jokių smurto žymių, vaikai buvo guvūs, smalsūs, juos su kolega apžiūrinėjo, kalbino. Kadangi jie labai maži, jų kalba tiek jam, tiek kolegai buvo mažai suprantama, jie šveplavo, kalbėjo nerišliai, tačiau iš viso elgesio matėsi, jog nėra nuskriausti. E. P. paklausė, kur dabar yra jos tėvas, ji paaiškino, jog tėvas savo kambaryje, parodė, kur yra. Jis pro virtuvę nuėjo į V. P. nurodytą kambarį, ant sofos-lovos matėsi gulintis, antklode užsiklojęs V. P., miegojo. Balsu pakalbinus V. P., jis pabudo, buvo suirzęs, piktinosi dukra, teigė, jog nieko jai nedarė. Iš pažiūros V. P. buvo blaivas, tik piktas. Pateikė asmens dokumentą. Tada visi ėjo į virtuvę prie E. P., kurios paklausė, kokios jai pagalbos būtent reikia. E. P. pradėjo sakyti, jog tėvas yra neprognozuojamas ir jį reikia išvežti. Pagrindo sulaikyti V. P. nematė, pavartoto smurto nenustatė. Visą laiką aplink vaikščiojo vaikai, kurie nerišliai juos kalbino, tačiau sunku buvo suprasti jų kalbą. E. P. pertraukė vaikus, pradėjo aiškinti, kad čia yra socialinis būstas, kad socialinė darbuotoja ieško kitos gyvenamos vietos jai su vaikais, kad čia nesaugu vaikams. Iš vietos buvo susisiekta su šią šeimą aptarnaujančia seniūnijos socialine darbuotoja Š., pranešta situacija. Socialinė darbuotoja pasiūlė apie visą šį įvykį pranešti vaikų teisių specialistėms. Bekalbant su vaikų teisių specialistėms, V. P. pasakė, jog pats susiskambino su savo drauge ir gali iš namų išvykti, jei pareigūnai jį paveš, kas ir buvo padaryta. 2022-02-17 nuvykus į įvykį jie aiškinosi pranešimo esmę apie tos dienos įvykius, tą dieną nei ant vieno vaiko, nei ant E. P. jokių akivaizdžių smurto požymių nesimatė, vaikai nebuvo nei išsigandę, nei susijaudinę dėl savo senelio. Vaikai E. P. tėvo V. P. nebijojo, šiam išvykstant su juo draugiškai atsisveikino.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-02-24 Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), vaikui nustatyti spec. poreikiai. Su A. D. VTAS specialistės bendravo 2022-02-18, 15:54 val., (duomenys neskelbtini), Vaikas nurodė, kad ,,darželį lankyti patinka, tris dienas pamiegu ir vykstu namo, laukiu mamos, noriu namo“. Vaikas pasakojo, su sese buvome kambaryje ir senelis su kumščiu trenkė į duris, norėjo trenkti mamai, bet mama pasitraukė ir senelis pataikė į duris, aš neišsigandau. A. pasakojo, kad su sese sukonfliktavo ir senelis pamatęs supyko ir metė man su malka ir pataikė į kairės pusės smilkinį, liko guzas, kitą dieną galvos srityje skaudėjo. Vaikas sako, senelis, kai rūkyti nebeturi, būna labai piktas, jei turi, būna geras. Su biologiniu tėčiu pasiskambiname retai, aš pats jam skambinu, tėtis retai man skambina. Su mama gerai sutariu, labai myliu, pasiilgstu mamos. Pastebėta, kad vaiko apranga tvarkinga, patogi, atitinkanti amžiaus tarpsnį. Vaikas pokalbio metu su VTAS vyr. specialistėmis buvo drąsus, visada šypsojosi. Mama kartu su savo vaikais gyvena kartu su savo tėvu, jiems skirtas atskiras kambarys. A. miega su mama ant sofos - lovos. Vaikas nurodė, kad ,,šiuo metu jam niekur neskauda“. Bendraujant su A. D. 2022-02-19 (duomenys neskelbtini) paklausus vaiko, kaip sutaria su seneliu, vaikas nurodė: „Negerai, nes jis kaip neturi rūkyti būna piktas“ .Vaikas ėmė pasakoti, kad senelis metė malką jam į galvą. Paklausus, kaip čia nutiko, A. pasakojo: ,,Aš žaidžiau su sese ir ji man neatnešė kamuolio“ ir A. su delnu parodė, kad nesmarkiai trenkė sesei per veidą, sakė: ,,Va taip va. Nesmarkiai ir senelis va taip va nuo pečiaus paėmė malką ir metė man, ir aš nespėjau pabėgt, ir va taip va lenkiausi (parodė, kad susiėmė galvą)“. Vaiko paklausus, ar skaudėjo, A. nurodė: „Skaudėjo labai ir verkiau labai“. <...> Vaikas nurodė, kad skaudėjo ilgai jam galvą, kai senelis su malka trenkė. Vaikas rodė, kad jam kairėje galvos pusėje skaudėjo. Vaikas nurodė, kad senelis dažnai būna piktas ir jis bijo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gatvės nėra, namas numeris 4. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktuose A. D. medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nėra užfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Tikėtina, kad prieš A. D. atliekant įvykio aplinkybėse nurodytus veiksmus, tiriamasis galėjo justi fizinį skausmą.

Iš 2022-04-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, dirbusių vietoje 2022-02-17, body kamerų įrašai (vaizdo failai, kurių pavadinimai yra: 2022_0217_204158_001.MP4, 2022_0217_204659_002.MP4, 2022_0217_205158_003.MP4, 022_0217_205657_004.MP4, 2022_0217_210156_005.MP4, 2022_0217_210655_006.MP4, 2022_0217_211154_007.MP4, 2022_0217_211653_008.MP4 ir 2022_0217_212152_009.MP4), kuriuose užfiksuota kaip pareigūnai 2022-02-17 atvyksta į įvykio vietą ir nustatinėja įvykio aplinkybes.

Iš 2022-04-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, dirbusių vietoje 2022-02-19, body kamerų B0F1EC5F6EE8 ir B0F1EC5F6F26 įrašai (body kameros B0F1EC5F6EE8 yra 11 įrašų: 2022_0219_120832_001, 2022_0219_121333_002, 2022_0219_121832_003, 2022_0219_ 122331_004, 2022_0219_122830_005, 2022_0219_124352_006, 2022_0219_124852_007, 2022_0219_125351_008, 2022_0219_125850_009, 2022_0219_130349_010, 2022_0219_130848_011), kuriuose užfiksuota kaip pareigūnai 2022-02-19 atvyksta į įvykio vietą ir nustatinėja įvykio aplinkybes.

Kaip matyti, kaltinamasis V. P. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Kaltinamojo parodymai sutampa su nukentėjusiojo A. D. įstatyminės atstovės E. P. parodymais, kitų liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis. Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu, t. y. 2022 m. vasario 5 d., apie 18 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą giminaitį, tai yra virtuvėje konflikto metu sugriebęs medinę pliauską tyčia ją paleido į mažametį anūką A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), pataikė jam į galvos kairę pusę, taip sukėlė A. D. fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad V. P. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė mažamečiui – A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) fizinį skausmą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. V. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis ankščiau teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro kabineto įskaitoje ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip agresyvus, linkęs smurtauti, keliantis tiesioginę grėsmę aplinkiniams.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant trumpesnę už vidurkį.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Arešto bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. P., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8(41)435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šią nutartį. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti V. P., kad atlikdamas arešto bausmę jis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. P., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.