Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 65-ANR_N-864-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. 2021 m. birželio 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2021 m. birželio 8 d. 19.45 val. iki 2021 m. birželio 8 d. 19.50 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, apie 19.45val. nukentėjusiajam D. V. prižiūrint vaikus bei kalbant su kaimynu Ž. M., iš buto išėję D. T. dėl anksčiau įvykusio konflikto, taipogi D. V. atsisakius su juo bendrauti, mažamečių vaikų bei savo netrukus gimdysiančios žmonos J. T. ir kaimyno akivaizdoje, D. V. išvadino necenzūriniais žodžiais, tyčiojosi dėl išvaizdos, įžeidinėjo ir grasino fiziškai susidoroti paskambinus draugams. Tokiais tyčiniais veiksmais ir įžeidimu D. T. siekė pažeisti ir pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21135451173 medžiagos 10–11 lapai).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo skyriaus 2021 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 65-ANR_N-864-2021 už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą D. T. skirta 85 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21135451173 medžiagos 3–4 lapas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jis priimtas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų, t. y. įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Svarbu ir tai, jog vertinant įrodymus bei nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog tiriant padarytą nusižengimą ir pripažįstant D. T. kaltu padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, aukščiau minėtos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Nusižengimo sudėtis D. T. veikoje nustatyta ir įrodyta išsamiai ir visapusiškai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

ANK 481 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Taigi nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) išsakant necenzūrinius žodžius ar rodant necenzūrinius gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamai kimbant prie žmonių; 3) atliekant kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina ir tai, jog padariniai nėra būtinasis šio nusižengimo požymis, t. y. rimtis ir tvarka nebūtinai nurodytais veiksmais turi būti realiai sutrikdyta. Be to, anksčiau nurodyti veiksmai nebūtinai turi būti tikslingai nukreipti į viešosios tvarkos ar rimties trikdymą. Tam, kad minėti veiksmai būtų kvalifikuoti kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, jų motyvas ir tikslas nebūtinai turi būti tiesiogiai susijęs su siekiu pažeisti viešąją tvarką. Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio konfliktus, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikto visuomenės rimtį ar tvarką.

Byloje D. T. administracinio nusižengimo protokolas surašytas bei nutarimas priimtas už tai, kad jis viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo kieme, apie 19.45 val. nukentėjusįjį D. V. išvadino necenzūriniais žodžiais, tyčiojosi dėl jo išvaizdos, įžeidinėjo ir grasino fiziškai susidoroti paskambinus draugams, tokiu būdu pažeisdamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Faktines nusižengimo aplinkybes, o būtent tai, kad D. T. dienos metu viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo D. V. ir prie jo įžeidžiamai kibo, sakydamas, kad nesirodytų (duomenys neskelbtini) ir pan., ir D. T. kaltę patvirtina nukentėjusiojo D. V. ir liudytojo Ž. M. parodymai. Tarp jų parodymų esminių prieštaravimų nenustatyta, be to, jų nurodytos aplinkybės teisme atitinka jų Institucijoje duotuose parodymuose (D. V. ir Ž. M. apklausos protokolai) ir kituose rašytiniuose įrodymuose (vyriausiojo tyrėjo G. U. tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo informavimo, D. V. pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu – fotolentele) užfiksuotas aplinkybes, todėl pagrindo abejoti tiek nukentėjusiojo, tiek minėto liudytojo duotų parodymų patikimumu nėra. Taip pat pažymėtina, jog po administracinio protokolo surašymo atlikus akistatą tarp D. T. ir liudytojo Ž. M., akistatos protokole užfiksuoti duomenys taip pat atitinka pirmiau nurodytuose įrodymuose teismo nustatytas aplinkybes, joms neprieštarauja, jas patvirtina bei papildo.

Tiek nukentėjusysis D. V., tiek liudytojas Ž. M., kurie yra namo kaimynai, vienodai nurodė visą konflikto eigą – jiems įvykio dieną namo kieme prižiūrint savo vaikus ir bekalbant, iš buto išėjęs taip pat namo kaimynas D. T. dėl anksčiau įvykusio konflikto su D. V., pastarajam atsisakius su juo bendrauti, mažamečių vaikų ir Ž. M. akivaizdoje D. V. išvadino necenzūriniais žodžiais, tyčiojosi dėl jo išvaizdos, įžeidinėjo ir grasino fiziškai susidoroti paskambinus draugams.

D. V. savo pareiškime buvo nurodęs, kad D. T. jį išvadino necenzūriniais žodžiais, tyčiojosi dėl jo išvaizdos, įžeidinėjo ir grasino fiziškai susidoroti paskambinus draugams, o apklausos Institucijoje metu detaliau paaiškino ir parodė, jog tarp jo ir iš savo buto išėjusio D. T. inicijuoto pokalbio iškilus ginčui, D. T. D. V. pasakė, kad atvažiuos jo draugai iš (duomenys neskelbtini) ir jį sudaužys, paaiškins tai, ko jų pokalbio metu nesuprato D. V., o taip pat susinervinęs pradėjo jį įžeidinėti sakydamas jam „tu duchas, daunas, žertva“, pasakė jo atžvilgiu „eik tu nachui“ ir panašiai. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad D. T. kabinėjosi prie jo barzdos, siūlė nevažiuoti į Ž(duomenys neskelbtini), nes jam ten bus blogai, jo atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausos metu duodant parodymus Institucijoje, nukentėjusiojo nurodytų įžeidinėjimų ir necenzūrinių žodžių sąrašas nebuvo baigtinis – „ir panašiai“, po įvykio praėję jau nemažai laiko, todėl vertinti, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs nėra pagrindo. Institucijoje apklausiamas liudytojas Ž. M. taip pat parodė, kad D. T. susinervinęs pavadino D. V. „ožiu“, kadangi jis augina barzdą, be to, D. T. D. V. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius „tu duchas, žertva, lopas tu“, pastoviai D. V. sakė „eik tu nachui, žertva tu“ ir taip toliau, taip pat D. T. pasakė D. V., kad atvažiuos jo pažįstami ir sumuš nukentėjusįjį. Teismo posėdžio metu šis liudytojas taip pat parodė, kad tarp D. T. ir Ž. M. iškilus žodiniam ginčui, D. T. ėmė agresyvėti ir Ž. M. ėmė vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, 90 procentų sudarė necenzūriniai žodžiai, patvirtino, jog D. T. Ž. M. sakė, kad jei šis atvažiuos į (duomenys neskelbtini) gatvę, turės problemų, ar tai atvažiuos pas jį į namus jo draugai ir Ž. M. bus blogai. Pažymėtina, kad tiek Institucijoje, tiek teisme liudytoja apklausta pareiškėjo žmona J. T. patvirtino, jog būdama savo bute girdėjo triukšmą, ginčą tarp jos sutuoktinio ir kaimyno Ž. M. dėl kameros, po to ji išėjo į kiemą.

Iš vyriausiojo tyrėjo G. U. tarnybinio pranešimo dėl pareiškėjo informavimo matyti, kad Kauno AVPK Kauno r. PK 2-ajame veiklos skyriuje 2021 m. birželio 8 d. buvo gautas D. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pareiškimas apie tai, kad 2021 m. birželio 8 d. kaimynas D. T. įžeidinėja, įžūliai kimba prie pareiškėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (su priedu – fotolentele) matyti, jog įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), yra trijų aukštų daugiabutis namas.

Šie duomenys patvirtina, jog D. T. daugiabučio namo kieme žodinio konflikto su D. V. metu vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiojo.

Nors viešosios vietos sąvoka įstatymuose nėra pateikta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, neteisėtus veiksmus D. T. padarė pirmiau minėto daugiabučio kieme, įžeidžiančius necenzūrinius žodžius jis nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo kitų asmenų, tai yra liudytojo Ž. M., kieme bežaidžiančių vaikų, o taip pat ir ginčo metu į kiemą išėjusios savo žmonos akivaizdoje. Tai neabejotinai trikdė kitų asmenų rimtį. Šią aplinkybę patvirtina ir J. T. veiksmai – būdama namie girdėjo triukšmą, siekdama nutraukti ginčą, išsivedė vyrą iš konflikto vietos. Įvykio vieta – daugiabučio namo kiemas, šiuo atveju atitinka viešosios vietos sąvoką. Tokiu būdu D. T. veiksmuose nustatyti visi būtinieji objektyvieji nedidelio viešosios rimties pažeidimo požymiai. D. T. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo neabejotinai suvokė, kad jo veiksmai nederami viešoje vietoje, kad jais gali būti sutrikdyta kitų asmenų rimtis ir tvarka, o jo veiksmų pobūdis, intensyvumas – ne tik vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau ir įžeidinėjo, įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiojo, rodo, kad jis norėjo taip veikti, t. y. veika padaryta tyčia.

Pažymėtina, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, padariniai nėra būtinasis šio nusižengimo požymis, t. y. rimtis ir tvarka nebūtinai nurodytais veiksmais turi būti realiai sutrikdyta. Be to, kaip jau minėta, nurodyti veiksmai nebūtinai turi būti tikslingai nukreipti į viešosios tvarkos ar rimties trikdymą. Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio konfliktus, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikto visuomenės rimtį ar tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad jo veiksmais viešoji rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta, todėl jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

Apibendrinant darytina išvada, kad D. T. veiksmuose pagrįstai nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, todėl jis pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. Administracinė nuobauda – bauda paskirta teisingai, sankcijos ribose.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas Ž. M. patvirtino, jog D. V. atžvilgiu D. T. išsakė grasinančio pobūdžio frazes. Nagrinėjamu atveju, vertinant visas įvykio aplinkybes, ginčo kontekstą, darytina išvada, kad tokie grasinimai nebuvo realūs, todėl atitinka objektyvųjį nedidelio viešosios rimties pažeidimo požymį –įžeidžiamą kibimą. Pažymėtina, jog priešingu atveju, nustačius, kad grasinimai buvo realūs, būtų sprendžiamas ne administracinės, o baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Kaip neteisėto patraukimo atsakomybėn argumentus D. T. skunde nurodo tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dar neatlikus visų procesinių veiksmų ir nesurinkus visų faktinių duomenų, kurie patvirtintų padarytą pažeidimą, tai yra neapklausus jo žmonos J. T., taip pat netinkamai atlikus akistatos veiksmus, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta, nes jie nepagrįsti.

Nors, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau įstatymas nedraudžia iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, esant būtinybei ir siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, pareigūnui rinkti įrodymus ir po to, kai byloje jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tai, kad akistata, o taip pat ir D. T. sutuoktinės apklausa buvo surengtos jau esant D. T. atžvilgiu surašytam administracinio nusižengimo protokolui, šių įrodymų įrodomosios galios nesumenkina.

Teismas, išklausęs D. T. pateiktą jo akistatos su liudytoju Ž. M. garso įrašą, šio procesinio veiksmo pažeidimų nenustatė. Priešingai, nei mano nubaustas asmuo, administracinio nusižengimo byloje esantis akistatos protokolas yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis liudytojo Ž. M. tiek Institucijoje, tiek teisme duotus pirmiau minėtus parodymus.

Teismas nesutinka su D. T. argumentais, kad akistata privalėjo būti atlikta tarp jo ir nukentėjusiojo, o ne tarp jo ir liudytojo. Šiuo atveju pritartina Institucijos atsiliepime į skundą nurodytiems motyvams, kad tai, kokius procesinius veiksmus yra tikslinga atlikti sprendžia ir administraciniam procesui vadovauja tam įgaliojimus turintis pareigūnas. Akistatos esmė – siekis sužinoti priežastis ir pašalinti prieštaravimus tarp dviejų skirtingus parodymus duodančių byloje apklaustų asmenų. Kaip matyti šiuo atveju, esant prieštaravimų D. T. ir Ž. M. duotuose parodymuose, Institucija pagrįstai surengė šių asmenų akistatą.

Įvertinus visa tai, kas aptarta, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta, tyrimas atliktas ir administracinio nusižengimo protokolas D. T. surašytas bei Institucijos nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK nuostatų. Byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad D. T. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra. Dėl šių aplinkybių D. T. skundas atmestinas, skundžiamas Institucijos nutarimas paliktinas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

D. T. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo skyriaus 2021 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-864-2021 palikti galioti be pakeitimų.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 21135451173 medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.