- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-662-175-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Kaltinamasis
- S. D.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Jonas Kvaraciejus
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-79-1-00272-2007-8)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei D. R., nukentėjusiajam G. D., jo atstovui advokatui Jonui Kvaraciejui, išteisintajam S. D., jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lazdijų rajono apylinkės prokuroro ir nukentėjusiojo G. D. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. išteisintas pagal BK 135 str. 1 d. nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Taip pat atmestas nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d. tuo, kad 2007-05-17, apie 04 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, virtuvės ir kambario tarpdury, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam G. D. į galvos sritį ir vieną smūgį su aštriu pjaunančiu daiktu į dešinę akį, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. D. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiaurymine dešinės akies ragenos ir odenos žaizda, kraujo susikaupimu akies obuolyje, pjautine vokų žaizda, dešinio apatinio pirmo danties pilnu išnirimu, poodine kraujosruva pakaušyje, odos nubrozdinimais veide.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį bei S. D. nuteisti pagal BK 135 str. 1 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose; priteisti iš S. D. nukentėjusiajam G. D. 3996 Lt turtinei žalai atlyginti, 2000 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skunde teigiama, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojų, nemačiusių paties įvykio, parodymais. Nukentėjusysis G. D. nurodė, kad jį buteliu sužalojo S. D.. Jo tėvas A. D. taip pat patvirtino, kad jis matė, kaip jo brolis S. D. buteliu sužalojo jo sūnų Gintarą. Visi kiti įrodymai remiasi tik jau girdėjusių iš įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų. Taip S. D. žmona ir dukra nurodo, kad S. D. joms sakė, jog G. D. sužalojo jo tėvas A. D.. Liudytojai D. D., A. D., L. D., K. D. taip pat nurodė, kad jiems žinoma apie padarytus sužalojimus tik iš nukentėjusiojo G. D. joms artimo giminaičio (brolio, vyro, sūnaus) paaiškinimų.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir S. D. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, paskirti bausmę ir patenkinti pareikštą civilinį ieškinį.
Skunde teigiama, kad nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, šališkas, neatitinkantis nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Nukentėjusysis nurodo, kad teismas nuosprendyje besąlygiškai tiki išteisintojo ir jo šeimos narių parodymais, neanalizuoja ir nepaneigia įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Išteisintojo parodymais remtis teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi jie nuo pat įvykio yra nenuoseklūs, prieštaraujantys bylos medžiagai. Anot nukentėjusiojo, teismas šališkai vertino jo parodymus. Aplinkybė, kad tą naktį jis buvo sunkai sužalotas S. D. namuose nenuginčyta, tai patvirtina specialisto išvada. Ekspertas S. M. teisme patvirtino, kad didelė tikimybė, jog sužalojimas padarytas butelio šuke, nesudužusiu buteliu tokių akies ir akies vokų sužalojimų negalima padaryti. Lėkštelė turėjo būti aštriomis briaunomis, lėkštelės aštrių briaunų neturi. Jo parodymai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes.
Nukentėjusysis nurodo, kad S. D. versiją, jog sugrįžęs iš lauko jis pamatė nukentėjusįjį sužalotą ir sudaužytą lėkštę (ikiteisminio tyrimo metu dar buvo nurodęs, kad prieš išeinant jokių šukių nebuvę), sudužusių butelių nebuvo, anot nukentėjusiojo, paneigia S. D. savo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu 2008-01-22 akistatos metu. Ji nurodė, kad ant stalo buvo sudužusi lėkštutė, tačiau ji sudužo išgertuvių metu. 2007-07-03 liudytojos apklausoje ji nurodė, kad ant žemės gulėjo daug smulkių stalo lėkštės šukių, sudužusias šukes išvalė ir supylė į šiukšlių kibirą. Teisme ji nurodė, kad neatsimena ar buvo šukių. Šukes gal mama surinko. Šukių ant grindų nerado. Sudužusio butelio šukių nematė. Matė tik lėkštutę sudužusią, kuri buvo skilusi. Lėkštutė buvo ant stalo. Tą patį teisme patvirtino liudytoja A. D. nurodydama, kad šukės buvo ant stalo. Lėkštutė per pusę buvo perskelta, daugiau jokių šukių nebuvo. Visų jų trijų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Teismas šių prieštaravimų nepašalino ir jų parodymus įvertino kaip nuoseklius. Kyla klausimas, kokias šukes matė ant grindų pats S. D. ir S. D., kokias šukes ji sėmė, jeigu ant stalo buvo tik per pusę suskilusi lėkštutė. Apeliantas iškelia klausimą, kuo gi jis buvo tada sužalotas, jeigu kaltinamasis ir liudytojai matė jį sužalotą, o jokių šukių nebuvo, nors ekspertas teigia, kad sužalojimas galėjo būti padarytas butelio šuke.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad tyrėjas liudytojas R. K. atvykęs į nusikaltimo vietą nesiėmė jokių veiksmų, kad surinkti įkalčius - butelio šukes, surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą (jis surašytas tik birželio 12 d., kada visi įkalčiai buvo sunaikinti), neapklausė S. D. ir jo šeimos narių. Šis liudytojas savo tarnybiniame 2007-05-18 pranešime (jau pabuvojęs nusikaltimo vietoje ir pabendravęs su S. D.) nurodė savo sukurtą melagingą informaciją, neva, nukentėjusysis naktį užkliuvus kojai už metalo atliekų griuvo ir susižalojo akį. Iš jo parodymų matyti, kad, prieš atvykstant pas nukentėjusįjį į klinikas jis buvo nuvykęs į nusikaltimo vietą, bendravo su S. D., iš jo sužinojo, kad „buvo lygtai su lėkšte suduota“, tačiau nesiėmė priemonių, kad surasti ir išimti „lėkštės“ duženas. Be to, anot nukentėjusiojo, R. K. yra pažįstamas su S. D.. R. K., neatlikinėdamas jokių procesinių veiksmų, intensyviai bendravo su kaltinamojo šeima ir perteikinėjo jiems informaciją apie įvykių eigą, t.y. garsino ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tačiau tai liko neįvertinta. Tuo tarpu teismas nuosprendyje rėmėsi šio pareigūno parodymais kaip patikimu įrodymų šaltiniu.
Aplinkybes, kad nukentėjusįjį sužalojo S. D. patvirtino A. D., liudytojai D. D., A. D. bei liudytojos L. D., K. D.. Teismas nuosprendyje teigdamas, kad šių liudytojų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, nenurodo ir neaptaria, kuo pasireiškia jų prieštaringumas, o pagrindžia savo teiginį tik tuo, kad jie neatitinka liudytojų S. D., A. D., R. K. bei V. B. parodymams. Teismui šių liudytojų nenuoseklūs, tendencingi parodymai nesukėlė jokių abejonių ir jų pagrindu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė prokuroro ir nukentėjusiojo skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmetami.
Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad S. D. išteisintas pagal BK 135 str. 1 d. nepagrįstai, o teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tačiau įvertinus byloje esančius ir teisminio bylos tyrimo metu patikrintus duomenis, kuriuos teismas pagrįstai laikė įrodymais, nepatvirtinančiais S. D. kaltės, daroma išvada, kad jo kaltė šio nusikaltimo pagal BK 135 str. 1 d. padaryme nėra įrodyta.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme S. D. nuosekliai neigė savo kaltę ir nurodė, kad nustatytu laiku ir vietoje G. D. su tėvu A. D. pradėjo konfliktuoti, ginčijosi dėl pinigų, prikaišiojo sūnus tėvui kodėl išsiskyrė su motina ir jo neaugino. Maždaug apie 3 val. nakties Gintaro tėvas atsistojo ir per viršugalvį sudavė sūnui. Sūnus spyrė į krūtinę, tėvas išvirto į koridorių. Trumpam apstoję, nes juos sugėdino S. D., jie vėl ėmė prikaišiojo vienas kitam. Pradėjus švisti S. D. išėjo į tualetą kieme, o grįžtant išgirdo Gintaro žodžius „ką padarei“ ir pamatė ten kur sėdi Gintaras kraujo bei sudaužytą lėkštę. Sudužusių butelių nebuvo. Jis nurodė, kad šukes valė ir kambarį tvarkė žmona ir dukra S., jis taip pat valė kraują. Jis nei Gintaro nei striukės nelietė. S. D. taip pat nurodė, kad ryte buvo atvažiavęs tyrėjas R. K., kuriam jis papasakojo kaip viskas buvo, kad tėvas su sūnum konfliktavo, o vakare buvo atėjusi Gintaro motina K. D., kuri su K. D. kalbėjo trumpai lauke, į kambarį ji nebuvo užėjusi. S. D. parodymais pagrindo abejoti nėra, nes jie viso bylos tyrimo metu buvo nuoseklūs, be to, juos taip pat patvirtina sekantys byloje esantys liudytojų parodymai.
L. S. D. nurodė, kad būdama savo kambaryje girdėjo, kad vyrai gerdami kalbėjo iš pradžių normaliai, o paskui prasidėjo barniai. D. A. su Gintaru pradėjo bartis, kad tėvas jo nemylėjo, neaugino. Jos tėtė bandė raminti, girdėjosi triukšmas, o rytą išgirdo Gintarą sakant „ką tu padarei“. Kai atėjo į kambarį A. lakstė iš vienos vietos į kitą ir sakė „kodėl taip stipriai užvariau“. Ji sakė, kad reikia greitąją pagalbą kviesti. Sudužusio butelio šukių nematė. Matė tik lėkštutę sudužusią ant stalo, kuri buvo skilusi. Gintaro broliui Dariui ir Gintaro žmonai telefonu ji sakė, kad Gintaras ginčijosi su savo tėčiu ir jis išmušė akį. Liudytoja A. D. nurodė, kad Gintaras klausė tėvo kodėl jis motiną paliko, jo neaugino. Jie priekaištavo vienas kitam. Gintaras sakė, kad tėvas jam kaip svetimas žmogus. Pusė penkių išgirdo triukšmą. Gintaras negražiais žodžiais šaukė. Tuomet atėjo jos vyras ir paprašė skuduro bei pasakė, kad pirmiausia G. A., o paskui A. G. kirto. Bandė sustabdyti kraują. Ji nurodė, kad buvo sudužusi tik lėkštutė ant stalo, butelis nei vienas nebuvo sudužęs. Su K. D. kalbėjosi kieme. L. R. K. nurodė, kad jis kaip tyrėjas gavęs informaciją apie šeimyninį konfliktą, nuvyko į S. D. namus. Iš ten važiavo į K. K., kur palatoje buvusio Gintaro paklausus, kas jį sužalojo jis trumpai paaiškino, kad jie savi, ne jo reikalas, patys išsiaiškins. Jis užpildė tarnybinį pranešimą, Gintaras pasirašė. Kambarys pas Stanislovą jau buvo sutvarkytas, jokių šukių nebuvo, grindys išplautos. Tik gal po 10 dienų pateikus pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai aiškinosi pas S. D. kas įvyko, tai S. D. sakė, kad buvo išėjęs į kiemą savo reikalu. Parėjęs išgirdo Gintaro riksmą „ką tu padarei“, pamatė Gintarą kruviną, o šalia tėvas A. stovėjo. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės tarpusavyje neprieštaraujantys ir tuo pačiu patvirtinantys S. D. parodymus.
Tuo tarpu nukentėjusysis viso bylos tyrimo metu, nuo pat įvykio pradžios nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. Iš pat pradžių jis nurodė, kad naktį išėjo savo reikalu į lauką, užkliuvus kojomis už metalo atliekų kieme, griuvo ir susižalojo. G. D. pareiškimą rašyti atsisakė, paaiškino, kad susižalojo pats, pretenzijų niekam nereiškia. Tai patvirtina byloje esantis tyrėjo R. K. surašytas 2007-05-18 tarnybinis pranešimas, pasirašytas ir paties G. D.. Vėlesnius savo parodymus dėl įvykio aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis keitė nurodydamas, kad jį sužalojo S. D., suduodamas buteliu vietą ar du kartus per galvą. Tai, kad nukentėjusysis keitė savo parodymus patvirtina ir liudytoja tyrėja V. B., kuri nurodė, kad dėl skirtingų parodymų davimo G. D. buvo apklausiamas keletą kartų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo bandoma tikslinti parodymus ir aiškintis prieštaravimus ir neatitikimus, tačiau G. D. raudo, nervinosi, kaltino pareigūnus, kad ne laiku ir ne taip viską atliko. Tariamai G. D. parodymus patvirtinantys ir įvykio vietoje buvusio A. D. parodymai taip pat yra nenuoseklūs ir keliantys abejonių, nes jis bylos tyrimo metu taip pat keitė savo parodymus. Pirmos apklausos metu jis nurodė, kad yra pagyvenęs žmogus, buvo stipriai išgėręs ir neprisimena įvykio aplinkybių, vėliau parodymus pakeitė ir nurodė, kad jam liepė taip sakyti G. D.. Tiek liudytojas tyrėjas R. K., tiek liudytoja tyrėja V. B. nurodė, kad A. D. keitė parodymus, nes jis buvo įtakojamas. Tyrėjas R. K. nurodė, kad apklausiant A. D. susidarė įspūdis, kad jis tikrai meluoja, nes atsakydamas į kontrolinius klausimus jis drebėjo, užsikirsdavo jo šneka. Liudytojos K. D. (nukentėjusiojo G. D. mamos) parodymai taip pat vertinami kritiškai, kadangi iš liudytojos V. B. parodymų matyti, jog nukentėjusiojo motina sakė, jog buvo atėjus po įvykio ir matė kraujo dėmes, nors S. D. artimieji sakė, jog ji į butą užėjusi nebuvo. Todėl buvo atliktas parodymų patikrinimas su K. D., kurio metu ji nurodė kitą patalpą, nei nurodė pats nukentėjusysis ir kiti liudytojai. Liudytojai L. D., A. D., D. D. tiesiogiai įvykio nematė, o įvykio aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo, kurio parodymai dėl aukščiau minėtų aplinkybių teismui kelia pagrįstas abejones. Todėl remtis jais ir daryti išvadą, kad S. D. nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sužalojo G. D., negalima. Rėmimasis šių liudytojų parodymais visų prima prieštarautų aukščiau aptartų ir abejonių nekeliančių išteisintojo S. D. ir liudytojų S. D., A. D., R. K., V. B. parodymams, visų antra būtų traktuojamas kaip S. D. kaltės grindimas prielaidomis, nors apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas. Be to, byloje esanti specialisto išvada patvirtina apie G. D. padarytus sužalojimus ir tokių sužalojimų atsiradimo pobūdį, bet nepatvirtina S. D. kaltės dėl G. D. sužalojimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vieta apžiūrėta tik 2007-06-12, todėl jokio informatyvumo teisine prasme, siekiant surasti ir užfiksuoti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, įvykio situacijai ir kitoms reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti ji neduoda. Tokio trūkumo dėl objektyviai suprantamų priežasčių šiuo metu pašalinti negalima, kadangi įvykio vieta turėjo būti apžiūrėta ir tinkamai įforminta netrukus po įvykio. Nors nukentėjusysis skunde teigia, kad liudytojas R. K. neatlikinėdamas jokių procesinių veiksmų, intensyviai bendravo su kaltinamojo šeima ir perteikinėjo jiems informaciją apie įvykių eigą, t.y. garsino ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nenustatyta.
Iš aukščiau aptartų išteisintojo S. D. ir liudytojų S. D. parodymų matyti, kad konfliktas kilo tik tarp alkoholį vartojančių A. D. ir jo sūnaus G. D., dėl ko pastarasis ir buvo A. D. sužalotas. Tuo tarpu nenustatyta, kad S. D. turėjo motyvo ir tikslo žaloti G. D., o tai, kad liudytojas D. D. ir nukentėjusysis sužalojimo priežastį įžvelgia siekyje apiplėšti, nes S. D. dukros operacijai reikėjo pinigų, yra tik subjektyvi jų nuomonė, kurią niekaip nepatvirtina byloje esantys duomenys.
Atkreiptinas dėmesys, kad po incidento, įvykio vietoje nebuvo rasta šukių, nei butelio, nei lėkštutės. Tuo tarpu liudytojos A. D. ir S. D., kurios buvo tame kambaryje iš karto po incidento nurodė, kad tvarkydamos kambarį jokio butelio šukių nematė, buvo tik sudužusi lėkštutė ant stalo. Kaip jau minėta, šių liudytojų parodymai abejonių nekelia. Be to, tokias aplinkybes nurodė ir S. D. bei A. D.. Be to, iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo G. D. dešinės akies obuolio ir vokų sužalojimai padaryti aštriais pjaunančiais daiktais ar įrankiais, ar aštriomis briaunomis. Apklaustas teisme šią specialisto išvadą rengęs ekspertas S. M. nurodė ir tai, kad sudaužyta lėkštelė taip pat turi briaunas ir gali padaryti tokius sužalojimus. Todėl G. D. skundo motyvai, kad jis buvo sužalotas sudužusiu buteliu bei tai, kad aplinkybės dėl sudužusios lėkštės ir buvusių jos šukių yra prieštaringos, yra atmetami kaip paneigti bylos medžiaga.
Įvertinus aukščiau nurodytas ir įvertintas aplinkybes galima konstatuoti, kad apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad šią nusikalstamą veiką padarė S. D., todėl skundžiamu nuosprendžiu jis teisingai išteisintas pagal BK 135 str. 1 d., kadangi neįrodyta (kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje nenustatyta), kad S. D. nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sužalojo G. D.. Tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu teisingai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas šioje byloje, t.y. nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Todėl tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo apeliacinių skundų motyvai, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, šališkas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas rėmėsi įvykio nemačiusių liudytojų, taip pat išteisintojo parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, t.y. netinkamai vertino įrodymus, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Remiantis tuo daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį taip kaip to prašoma tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo apeliaciniais skundais, t.y. S. D. nuteisti pagal BK 135 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę bei patenkinti nukentėjusiojo G. D. pareikštą civilinį ieškinį, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prokuroro ir nukentėjusiojo G. D. apeliacinius skundus atmesti.