Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-387/2014

Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00685-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.;2.1.7.

2014 m. gegužės 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., ir nubausta 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į T. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jos laikino sulaikymo laikas bei jos suėmimo laikas nuo 2013-05-14 iki 2013-12-06.

T. S. bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2013-12-06.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteista už tai, kad 2013-03-16, apie 12.43 val., savo name Nr. 10, adresu Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1, pasikėsino parduoti 0,026 g narkotinės medžiagos - heroino, už 20 litų NVI dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 5.

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė laikydamasis BPK 305 straipsnio reikalavimų, T. S. kaltė, padarius BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta tik tiesiogiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, visapusiškai ir nešališkai įvertintais įrodymais (BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d.), nuteistajai paskirta teisinga bei jos veikos pavojingumą atitinkanti bausmė.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji, nors ir prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, nurodydama, jog gailisi dėl savo elgesio, tačiau tuo pačiu kelia ir savo kaltės klausimą, akcentuodama policijos pareigūnų parodymų nenuoseklumą, vaizdo įrašo bei slapto liudininko parodymų, kaip jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, reikšmę.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pritartina apylinkės teismo padaryta išvadai, jog T. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., yra įrodyta visiškai. Skirtingai nei teigia apeliantė, liudytojais apklausti policijos pareigūnai labai nuosekliai ir smulkiai nupasakojo liudininko, kuriam taikomas anonimiškumas, narkotinių medžiagų pirkimo iš T. S. aplinkybes. Jų parodymai nėra prieštaringi bei atitinka kitus byloje surinktus įrodymus (b. l.137, 144-145). Tas pats pasakytina ir dėl liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų (b. l. 149), kuris, priešingai nei nurodoma skunde, patvirtino iš matymo pažinojęs T. S.. Pasak jo, būtent T. S. pro duryse išpjautą skylę 2013-03-16 už 20 Lt pardavė jam narkotines medžiagas (b. l. 149). Nesant byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šiais liudytojo parodymais ar manyti, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, jie laikytini tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu T. S. kaltę. Spręsdama apeliantės kaltės klausimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu T. S. pati visiškai pripažino savo kaltę bei smulkiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, patvirtindama, kad vaizdo įraše yra užfiksuota būtent ji (b. l. 145).

Nors nuteistoji T. S. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jos padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta. Skirdamas nuteistajai T. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajai bausmę, įvertino jos įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, pavojingumo laipsnį. Vertinant apeliantės asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką T. S. padarė būdama praeityje teista už analogiško sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Tuo tarpu kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnis T. S. teistumas neigiamai charakterizuoja apeliantę bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas tapo jos pragyvenimo šaltiniu. Akivaizdu, jog ankstesnės T. S. paskirtos bausmės tikslai jos atžvilgiu nebuvo pasiekti, kadangi nuteistoji dėl savo neteisėto elgesio jokių tinkamų išvadų nepadarė. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus ir pagrįstai skyrė T. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., padarymą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji bausmė atitinka nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininkės asmenybę, todėl dar labiau švelninti T. S. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.