Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. P., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl 2016 m. balandžio 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir jam pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2015-10-20 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi K. P. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 259 str. 2 d., jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas patenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracijos teikimą ir pratęsė K. P. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, terminą.

Kaip galima suprasti iš skundo, K. P. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir jam taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį gydymą. Nurodo, kad jis yra gydomas žymiai ilgesnį laiką, nei teismas nurodė skundžiamojoje nutartyje, prašo įskaityti ir 7 mėnesių gydymo laiką šioje ligoninėje. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, nori kuo greičiau patekti į (duomenys neskelbtini) namus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai K. P. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymą, todėl tenkinti jo skundą šiuo metu nėra pakankamo pagrindo.

Viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių paskirčių yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant jam medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių panaikinimo, kaip ir dėl taikomos rūšies pakeitimo į švelnesnę, priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti panaikinta ar pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad K. P. serga (duomenys neskelbtini), psichiatrijos ligoninėje stebimas nuo (duomenys neskelbtini). Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo K. P., pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2016-03-22 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gydytojų psichiatrų komisija konstatavo, kad K. P. psichikos sveikatos būsena nors ir gerėjanti, tačiau nėra pakankamai stabili : mąstymas nenuoseklus, stokoja logikos, suicidines mintis neigia, nors pripažįsta, jog įvairiais būdais ne kartą bandė nutraukti sau gyvybę, kritika veikai, ligai – tik formali, emocijos blėsokos. Socialinių ryšių nėra. Atsižvelgus į tai, gydytojų komisija rekomendavo K. P. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, jog teismo posėdyje dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo pacientui dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė teikimą palaikė ir siūlė K. P. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis. Šie duomenys rodo, jog K. P. sveikatos būklė dar nėra pakankamai gera, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog paciento psichinė būklė šiuo metu nėra pakankama taikomą priverčiamąją medicinos priemonę keisti į švelnesnę ar apskritai ją naikinti.

Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, socialinis pavojingumas yra stipriai sumažėjęs ar išvis išnykęs. Matyti, kad jis šiuo metu nėra pakankamai kritiškas nei padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, nei savo sveikatos būklei, nors pripažįsta, kad šaltuoju metų periodu jautėsi prasčiau. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nors K. P. nuotaika psichiatrų komisijos išvadoje įvardijama kaip nebloga, tačiau jis telefonu necenzūriniais žodžiais išvadino kitą pacientą, dėl ko iš K. P. mobilusis telefonas buvo atimtas (duomenys neskelbtini). Abejoti specialistų (jį gydančių ir stebinčių gydytojų) išvada teismas neturi pagrindo.

Tokiu būdu, aukščiau paminėti duomenys rodo, jog K. P. socialinis pavojingumas dar išlikęs, o psichinės sveikatos būklė nėra reikšmingai pagerėjusi. Šių aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą jam ir toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę. Ambulatorinis stebėjimas, kaip skunde nurodo K. P., kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, juo labiau kad su tolesniu stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko ir pats K. P.

Pažymėtina, K. P. skundo argumentas, jog jis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje praleido daugiau nei paskutinį pusmetį yra visiškai pagrįstas, tai neginčijamai konstatuota ne tik VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikime, tačiau ir šioje nutartyje. Visgi, pažymėtina, kad ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo taikyta tik Prienų rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutartimi, todėl gydytojai psichiatrai pagrįstai rekomendavo priverčiamosios medicinos priemonės taikymą pratęsti, kadangi stebimas laikotarpis yra kol kas per trumpas. Nors K. P. taip pat išreiškia norą kuo greičiau patekti į (duomenys neskelbtini) namus, kad jo sveikata gerėja, tačiau, skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodomos priežastys, nepaneigia poreikio K. P. toliau stebėti ir vertinti jo elgesį kaip tai rekomenduoja daryti specialistai, juo labiau, kad teismo posėdžio metu, kaip minėta, jis tam ir neprieštaravo.

Atsižvelgus į aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

K. P. skundą atmesti ir 2016 m. balandžio 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.