- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- eI-568-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02396-16-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Europos socialinio fondo agentūros, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams A. P., M. D., advokatui V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama:
1) Panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 1V-352 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo“ (toliau – ir 2016 m. gegužės 10 d. Įsakymas);
2) Panaikinti 2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 1V-358 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo“ (toliau – ir 2016 m. gegužės 11 d. Įsakymas).
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. Įsakymais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SADM) įgyvendinamam projektui „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose“, projekto kodas VP1-4.2-VRM-03-V-01-093 (toliau – ir Projektas), VRM skirta finansavimo lėšų suma buvo sumažinta atitinkamai 1449,94 Eur ir 45 696,98 Eur.
Pareiškėjos teigimu, skundžiami Įsakymai yra ydingi, nes Projektas yra įgyvendintas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Pažymėdama faktines ginčo situacijos aplinkybes, nurodė, jog SADM ir jai pavaldžiose įstaigose 2010 metais buvo sukurta ir įdiegta vieninga Finansų valdymo ir apskaitos sistema, sudaryta iš tarpusavyje integruotų modulių. Skirtinguose moduliuose registruojama informacija glaudžiai susijusi, todėl įdiegtas centralizuotas sprendimas buvo sukurtas kaip vieninga sistema vienoje Oracle technologinėje platformoje. Projektas buvo įgyvendintas būtent tolesniam FVAS tobulinimui ir palaikymui. Įgyvendinant Projektą visos sąlygos buvo derintos tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), tiek su Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ir ESFA), jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Tačiau pareiškėjai tik įgyvendinus Projektą, ESFA įžvelgė galimus pažeidimus, o VPT taip pat davė prieštaringas, nors ir ne galutines išvadas.
Prieštaravo, jog Įsakymai priimti vadovaujantis tik 2016 m. balandžio 15 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093/IT04 (toliau – ir Išvada Nr. 1) ir 2016 m. balandžio 21 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093/IT03 (toliau – ir Išvada Nr. 2) nurodytomis faktinėmis galimai padaryto pažeidimo aplinkybėmis.
Dėl pirkimų objektų neskaidymo pagal tiekėjų suinteresuotumą nurodė, jog tiek ESFA, tiek VPT ne kartą yra nurodžiusi priežastis, kodėl pirkimo objektai nebuvo skaidomi. Nurodė, kad, siekdama pasikonsultuoti, ar pirkimo objekto neskaidymas yra galimas, kreipėsi į VPT, tačiau VPT, pateikdama atsakymą, nenurodė, kad vykdomas Projektas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei būtų pateiktas priešingas atsakymas, pareiškėja pirkimus pagal Projektą būtų sustabdžiusi ar net nutraukusi.
Nesutiko, kad ESFA įžvelgtas pažeidimas, pasireiškęs tuo, kad, neišskaidžius pirkimo objekto, konkurso sąlygoms galimai atitiko tik vienas ūkio subjektas, susijęs su konkurencijos ribojimu. Šiuo aspektu nurodė, kad norėdama įsitikinti praktine dalyvių specialistų patirtimi, keliamus reikalavimus apibrėžė remdamasi egzistuojančia ir Projekto rėmuose plėtojama FVAS, kurios viena iš dalių (modulių) yra Personalo valdymo ir darbo užmokesčio skaičiavimo informacinė sistema „Paskata“. Tam, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos, t. y. kad konkurse būtų galimybė dalyvauti ne vien tik su „Paskata“ dirbusiems Oracle specialistams, pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad dalyvių patirtis gali būti įgyta ir dirbant su lygiavertėmis sistemomis. Be to, FVAS kūrėja UAB „Affecto Lietuva“ taip pat buvo nurodžiusi, kad kitiems tiekėjams suteiks teises naudotis skaičiavimo sistemos „Paskata“ išeities kodu tam, kad kiti subjektai taip pat galėtų aptarnauti sukurtą sistemą „Paskata“. Pirkimo sąlygos visiems dalyviams, tame tarpe ir dėl reikalaujamos patirties, buvo apibrėžtos vienodai. Pabrėžė, jog pirkimu buvo siekiama užtikrinti FVAS kokybę, todėl buvo priimtas sprendimas neskaidyti pirkimo objekto, o neskaidymo priežastys buvo žinomos tiek VPT, tiek ESFA.
Pažymėjo, kad Išvadose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2015 negali būti precedentu nagrinėjamai situacijai. Šioje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės (perkamas objektas – geležinkelio statybos darbai ir informacinės sistemos) skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos faktinių aplinkybių. Minėtoje nutartyje perkami darbai savo esme skirtingi, todėl jų neskaidymas laikytinas pažeidžiančiu teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje perkami darbai yra glaudžiai susiję. Pažymėjo ir tai, kad civilinėje byloje tiekėjų konkurencija, priešingai nei nagrinėjamu atveju, iš tiesų buvo ribojama. Be to, minėtoje nutartyje buvo konstatuotas projekto vykdytojo priklausomumas nuo potencialių tiekėjų. Pareiškėjos teigimu, aptariamų situacijų faktinių aplinkybių skirtumai lemia precedento taikymo negalimumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, sprendimas pirkimo objektų neskaidyti į dalis buvo priimtas nesant pareiškėjos, kaip Projekto vykdytojos kaltės. Nesant teisės pažeidimo subjektyvinės pusės, negalimas finansavimo sumažinimas. Tokią išvadą pareiškėja darė atsižvelgdama į tai, kad ji pirkimo dokumentų sąlygas derino tiek su VPT, tiek su ESFA, ir jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Pažeidimai buvo konstatuoti tik vėlesnėse Projekto vykdymo stadijose. Mano, jog dėl šios priežasties nepagrįsta pareiškėjai taikyti sankcijas dėl kompetentingų institucijų neveikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimo (I t. b. l. 109–114) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, jog Išvadų Nr. 1 ir Nr. 2 turinys buvo priimtas, atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą, kuri buvo fiksuota Finansų ministerijos raštuose, VPT išvadose, pareiškėjos teikiamuose paaiškinimuose, informacinių technologijų eksperto išvadose bei paaiškinimuose, todėl pareiškėja neteisi teigdama, kad atsakovė, priimdama Įsakymus, rėmėsi vien tik ESFA pažeidimų tyrimo išvadomis, kurių pagrindas vien tik VPT išvados. Šiuo aspektu pažymėjo, kad VPT pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklių 3 ir 16.1 punktus yra įtraukta į ES struktūrinės paramos administravimo schemą ir įpareigota kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) atliekant projektų viešuosius pirkimus, todėl, priešingai nei nurodo pareiškėja, ESFA turėjo pagrindą remtis už pirkimų priežiūrą atsakingos institucijos – VPT – išvadomis.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad Projekto vykdymo metu pareiškėja konsultavosi su VPT dėl objektų neskaidymo pažymėjo, jog pareiškėja, atlikdama pirkimą „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos esamos įrangos modernizavimo ir naujos įrangos pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 2), nesikreipė konsultacijos į VPT, o dėl pirkimo „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos, duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, priežiūros, konstatavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 1) į VPT kreipėsi tik po to, kai ESFA atliko tyrimą. Po ESFA atlikto vertinimo pareiškėja kreipėsi į VPT, kuri 2015 m. gruodžio 31 d. išvadoje Nr. 4S-4383 dėl informacijos stokos pareiškėjai vienareikšmiškai neatsakė, ar objekto neskaidymas VPĮ nuostatų prasme laikytinas pažeidimu, tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, vertinant, ar nebuvo padarytas pažeidimas. Pareiškėjai išsamios informacijos nepateikus, nebuvo galimybės atsakyti į klausimą dėl objektų skaidymo į dalis.
Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad objektą išskaidžius į dalis būtų sudėtinga administruoti bei kontroliuoti tolimesnę finansų valdymo ir apskaitos sistemos veiklą. Pažymėjo, kad tokie argumentai prieštarauja vyraujančiai praktikai. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat turi analogišką apskaitos sistemą, turinčią sistemą „Paskata“. Programos palaikymo bei plėtros paslaugas perka atskirai ir dėl to jokių nepatogumų neturi. Be to, ir viešai skelbiamuose „Paskata“ aprašymuose yra nurodyta, kad ja galima naudotis kaip atskiru produktu arba galima susijungti su kitomis sistemomis. Atsižvelgdama į tai, darė išvadą, kad pareiškėja, neskaidydama pirkimų objektų į dalis, ribojo konkurenciją. Tokia išvada buvo konstatuota ir pirminėse VPT 2013 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. S-790 bei 2015 m. kovo 18 d. išvadoje Nr. 4S-851. Pabrėžė, jog viešasis pirkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, o tuo atveju, kai pirkimo sąlygos parengiamos taip, kad neužtikrinamas net minimalus varžymasis ir lėšos skiriamos subjektui be realios konkurencijos, tokia situacija diskriminuoja tiekėjus ir yra nesuderinama su viešųjų pirkimų principais.
Prieštaravo pareiškėjos argumentams dėl pareiškėjos kaltės nebuvimo. Šiuo aspektu nurodė, kad, priešingai, nei teigia pareiškėja, būtent pareiškėja yra atsakinga už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą. Pirkimų sąlygas patvirtino pareiškėjos sudaryta viešųjų pirkimų komisija, todėl ir pirkimų sąlygos priklausė būtent nuo pareiškėjos valinių veiksmų. Pabrėžė, kad pradiniame pirkimų etape pareiškėja buvo įspėta, kad, neišskaidžius pirkimų objektų į dalis, bus pažeistos VPĮ nuostatos, nes savarankišką pasiūlymą galės pateikti tik vienas rinkos dalyvis – UAB „Affecto Lietuva“, tačiau pareiškėja į pastebėjimus nereagavo. Taigi pareiškėja turėjo galimybę pašalinti pažeidimus, tačiau to nepadarė. Teigti, kad pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės, nėra teisinio pagrindo. Apibendrindama nurodė, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas yra reikšmingas, todėl atsakovė priimtais Įsakymais teisėtai ir pagrįstai taikė finansines korekcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra atsiliepimo (II t. b. l. 1 –11) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Pažymėjo, jog pirkimuose pažeidimai buvo nustatyti ne dėl pažeidimų nustatant kvalifikacinius reikalavimus, tačiau dėl objektų neskaidymo, todėl pareiškėjos teiginiai, kad pirkimo sąlygose buvo numatytas reikalavimas, jog gali dalyvauti ir subjektai, dirbantys su lygiavertėmis sistemomis, su padarytu pažeidimu dėl objekto neskaidymo nesusijęs. Taip pat pažymėjo, kad, priešingai, nei nurodė pareiškėja, pirkimų vykdymo metu UAB „Affecto Lietuva“ nebuvo įsipareigojusi kiekvienam besikreipiančiam tiekėjui suteikti sistemos „Paskata“ išeities kodo, todėl pareiškėjos teiginiai, kad apie tai bendrovė yra raštu nurodžiusi, vertintini nepagrįstais. Sistemos „Paskata“ išeities kodo suteikimas išskirtinai priklausė nuo UAB „Affecto Lietuva“ valios, vadinasi, pirkimų metu buvo ribojama konkurencija. Nepagrįstais vertino ir pareiškėjos argumentus, jog neskaidyti pirkimų objektų pareiškėja nusprendė, siekdama užtikrinti visos Finansų valdymo ir apskaitos sistemos kokybę. Šiuo aspektu pažymėjo, kad tiek eksperto nuomonė, tiek VPT bei kitų organizacijų praktika rodo, jog pareiškėjos pirktos sistemos modulius galima vystyti ir atskirai, galima atskirai pirkti techninę įrangą, todėl technologinės būtinybės neskaidyti objekto nebuvo.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad pirkimų sąlygos iš anksto buvo derinamos tiek su ESFA, tiek su VPT, nurodė, jog pradiniame pirkimų vykdymo etape buvo atkreipę pareiškėjos dėmesį į būtinybę skaidyti pirkimų objektus, tačiau pareiškėja ne tik nereagavo į pastabas, tačiau ESFA pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (dėl sistemos „Paskata“ autorinių sutarčių priklausymo/nepriklausymo UAB „Affecto Lietuva“).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Europos socialinio fondo agentūros atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr.1V-352 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 1V-358 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja Įsakymais įpareigota grąžinti jai išmokėtų lėšų dalis, atitinkamai 2016 m. gegužės 10 d. Įsakymu – 1 449,94 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. Įsakymu – 45 696,98 Eur. Įpareigojimo grąžinti išmokėtas lėšas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja, remdamasi 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.2-VRM-03-V priemonės „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1V-71, bei Europos socialinio fondo agentūros pasiūlymu, pateikė paraišką skirti Europos Sąjungos fondų lėšas projektui „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose“ Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093.
Pareiškėja, kaip Projekto vykdytojas, ir ESFA, kaip Įgyvendinančioji institucija, 2011 m. gegužės 31 d. sudarė projekto „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose“ Projekto kodas Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, finansavimo ir administravimo sutartį (II t. b. l. 12–30). Projektui įgyvendinti pareiškėjai buvo skirta Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansinė parama iki 3 425 500 Lt.
Pareiškėja, įgyvendindama Projektą „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos diegimas“, įvykdė Finansų valdymo ir apskaitos sistemos, duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, priežiūros, konsultavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugų pirkimą (II t. b. l. 55 – 97, Pirkimas Nr. 1). Paslaugų pirkimą laimėjo vienintelė pasiūlymą pateikusi UAB „Affecto Lietuva“ (II t. b. l. 98 – 99, 100 – 101).
Tarp pareiškėjos ir UAB „Affecto Lietuva“ 2014 m. balandžio 17 d. buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis Nr. D4-92/PAR14-22 (II t. b. l. 103 – 110). Šia sutartimi UAB „Affecto Lietuva“ (vykdytojas) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pareiškėjai teikti Finansų valdymo ir apskaitos sistemos, duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, administravimo, priežiūros, konsultavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugas.
Pareiškėja kreipėsi į ESFA dėl Pirkimo Nr. 1 dokumentų įvertinimo, kurie įvertinimui buvo perduoti Informacinių technologijų ekspertams. Eksperto priimtoje 2014 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje buvo konstatuota, kad Pirkimo Nr. 1 sąlygos buvo ribojančios ir diskriminuojančios (nebuvo pagrindo pirkimo objektų neskaidyti į atskiras dalis, II t. b. l. 111).
Atsižvelgdama į eksperto išvadą, ESFA 2014 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti paaiškinimus apie pirkimų neskaidymą į atskiras dalis (II t. b. l. 112). Pareiškėja į paklausimą atsakė 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. spalio 1 d. atsakymais (II t. b. l. 113 – 116, 117).
Pareiškėja su 2014 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (7.1-72)SD-9253 kreipėsi į VPT, prašydama konsultacijos atlikto Pirkimo Nr. 1 teisėtumo klausimu (II t. b. l. 119 – 124). VPT 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 4S-4383 nurodė, jog dėl informacijos trūkumo nėra galimybės pateikti vienareikšmiškos informacijos, kartu atkreipdama dėmesį, kad būtent pareiškėjai tenka pareiga užtikrinti pirkime dalyvaujančių dalyvių konkurenciją ir nediskriminavimą (II t. 125).
ESFA, susipažinusi su VPT 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 4S-4383, pakartotinai kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Pareiškėja į ESFA paklausimą atsakė 2015 m. sausio 27 d. raštu Nr. (4.100.2-90)SD-595 (II t. b. l. 131 – 136). ESFA, įvertinusi pareiškėjos atsakymą, su 2015 m. kovo 13 d. raštu Nr. 4S-790 kreipėsi į VPT dėl dalinio vertinimo išvados pateikimo (II t. b. l. 137).
VPT 2015 m. kovo 13 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-790 konstatavo, kad pareiškėja, neskaidydama Pirkimo Nr. 1 objekto į dalis, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas (II t. b. l. 138 – 139).
ESFA 2015 m. balandžio 24 d. priėmė Pažeidimo tyrimo išvadą, kuria, konstatavusi VPĮ nuostatų pažeidimus, Vidaus reikalų ministerijai pasiūlė Projektui skirtą finansavimą sumažinti netinkama finansuoti 45 696,98 Eur lėšų dalimi (II t. b. l. 140 – 143).
Pareiškėja ESFA Pažeidimo tyrimo išvadą apskundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (II t. b. l. 144 – 149), kuri 2015 m. gruodžio 3 d. raštu įpareigojo ESFA atlikti pakartotinį tyrimą ir kreiptis į VPT dėl papildomų išvadų pateikimo (II t. b. l. 156 – 173).
ESFA, vykdydama Finansų ministerijos nurodymus, pakartotinai kreipėsi į VPT ir ekspertą dėl papildomo Pirkimo Nr. 1 tyrimo atlikimo (II t. b. l. 174 – 175).
Ekspertas, atlikęs pakartotinį vertinimą, priėmė išvadą, kad Pirkimo Nr. 1 neskaidžius į atskiras dalis buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatos (II t. b. l. 177 – 179). VTP 2016 m. kovo 16 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-781 taip pat pakartotinai konstatavo, kad, vykdydama Pirkimą Nr. 1, pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio nuostatas (II t. b. l. 181 – 183).
ESFA, įvertinusi surinktą medžiagą, 2016 m. balandžio 21 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėja, neskaidydama Pirkimo Nr. 1 objekto į dalis ir šio neskaidymo nepagrįsdama objektyviais argumentais, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją, tuo pažeisdama VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bei neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymosi. Šios išvados pagrindu Vidaus reikalų ministerijai buvo pasiūlyta Projektui skirtą finansavimą sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi – 45 696,98 Eur (II t. b. l. 184 – 190).
Vidaus reikalų ministras priėmė 2016 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 1V-358, kuriuo nusprendė sumažinti Projektui skirtą finansavimą 45 696,98 Eur, kartu įpareigodamas pareiškėją grąžinti lėšas į nurodytą sąskaitą (t. I b. l. 101–104, II t. b. l. 194 – 197).
Pareiškėja, įgyvendindama Projektą „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos diegimas“, įvykdė supaprastintą mažos vertės Finansų valdymo ir apskaitos sistemos esamos įrangos modernizavimo ir naujos įrangos pirkimą (II t. b. l. 198 – 232, Pirkimas Nr. 2). Paslaugų pirkimą laimėjo vienintelė pasiūlymą pateikusi tiekėja – UAB „A. I.“ (II t. b. l. 233 – 234).
Tarp SADM ir UAB „A. I.“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis Nr. D4-268/AI-14IN-185, kuria UAB „A. I.“ (vykdytojas) įsipareigojo perduoti pareiškėjai šios sutarties priede Nr. 1 nurodytą Finansų valdymo apskaitos sistemos naują kompiuterinę ir programinę įrangą ir suteikti įrangos modernizavimo paslaugas atitinkančius reikalavimus (II t. b. l. 236 – 246).
Pareiškėja kreipėsi į ESFA dėl Pirkimo Nr. 2 dokumentų įvertinimo. Pateikti dokumentai buvo perduoti įvertinti informacinių technologijų ekspertui. Ekspertas, įvertinęs Pirkimo Nr. 2 dokumentus, pateikė 2014 m. gruodžio 8 d. išvadą, kurioje buvo nustatyta, kad Pirkimo Nr. 2 sąlygos buvo ribojančios ir diskriminuojančios (nebuvo pagrindo pirkimų neskaidyti į atskiras dalis, II t. b. l. 247).
ESFA 2014 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimo pateikimo (II t. b. l. 248). Pareiškėja į paklausimą atsakė 2014 m. gruodžio 23 d. raštu (II t. b. l. 249 – 252).
ESFA, gavusi pareiškėjos paaiškinimą, kreipėsi į ekspertą, prašydama pateikti vertinimą dėl Pirkimo Nr. 2 objekto neskaidymo. Ekspertas, pateikdamas 2015 m. sausio 25 d. išvadą, nurodė, kad, atliekant Pirkimą Nr. 2, buvo dirbtinai sujungti keli pirkimo objektai, taip ribojant ir diskriminuojant potencialius naujos technikos tiekėjus (II t. b. l. 253 – 254).
ESFA, siekdama visapusiškai įvertinti Pirkimo Nr. 2 atitikimą VPĮ nuostatoms, su 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. ESF07-2015-00365 kreipėsi į VPT dėl išvados pateikimo (II t. b. l. 260 – 261).
VPT 2015 m. kovo 18 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-851 konstatavo, kad pareiškėja, neskaidydama Pirkimo Nr. 2 objekto į dalis, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas (II t. b. l. 264 – 265).
ESFA 2015 m. balandžio 24 d. priėmė Pažeidimo tyrimo išvadą, kuria, konstatavusi VPĮ nuostatų pažeidimus, pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai Projektui skirtą finansavimą sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi – 1 449,94 Eur (II t. b. l. 266 – 269).
Pareiškėja ESFA Pažeidimo tyrimo išvadą apskundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (II t. b. l. 270 – 275), kuri 2015 m. gruodžio 3 d. raštu įpareigojo ESFA atlikti pakartotinį tyrimą ir kreiptis į VPT dėl papildomų išvadų pateikimo (II t. b. l. 156 – 173).
ESFA, vykdydama Finansų ministerijos nurodymus, pakartotinai kreipėsi į VPT (II t. b. l. 282 – 284) ir ekspertą dėl papildomo Pirkimo Nr. 2 tyrimo atlikimo.
Ekspertas, 2016 m. balandžio 13 d. paaiškinimuose atsakydamas į klausimus, detalizavo 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. sausio 2 d. išvadose suformuluotus teiginius dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų (II t. b. l. 255 – 259).
VTP 2016 m. kovo 16 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-787 pakartotinai konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą Nr. 2, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas (II t. b. l. 286 – 287).
ESFA, įvertinusi surinktą medžiagą, 2016 m. balandžio 15 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje Vidaus reikalų ministerijai pasiūlė Projektui skirtą finansavimą sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi – 1 449,94 Eur (II t. b. l. 288 – 290).
Vidaus reikalų ministras priėmė 2016 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 1V-352, kuriuo nusprendė sumažinti Projektui skirtą finansavimą 1 449,94 Eur, kartu įpareigodamas pareiškėją grąžinti lėšas į nurodytą sąskaitą (t. I b. l. 12 – 14, II t. b. l. 298 – 301).
Pareiškėja, nesutikdama su priimtais Įsakymais, su skundu kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ekspertas A. P. parodė, kad informacinių technologijų pirkimų vertinime dirba apie tris metus. Per visą darbinės veiklos laikotarpį yra atlikęs apie 300 informacinių technologijų pirkimų vertinimą. Turi 15 metų patirties projektų valdymo veiklos analizės srityje. Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje daugiau kaip 10 metų dirbo informacinių technologijų skyriaus pavaduotoju. Dalyvavęs apie 20 viešųjų pirkimų. Pažymėjo, jog turi didelę patirtį informacinių technologijų pirkimų vertinimo srityje.
Paaiškino, kad teikė išvadas dėl dviejų pirkimų. Dėl Pirkimo Nr. 1 parodė, kad pirkimo dalyviui reikėjo turėti „Paskata“ duomenų bazės patirties, o tai reiškia, kad tai galėjo turėti tik „Paskata“ autorinę sutartį turinti informacinių technologijų įmonė. Nors pagrindinis pirkimas buvo technikos pirkimas, t. y. duomenų saugykla, tačiau perkant technologijas buvo perkamos ir autorinės paslaugos. Todėl kita įmonė ir kreipėsi į VPT, kad sistemos „Paskata“ vystymą gali atlikti tik vienas tiekėjas. Nurodė, jog VPT yra ne kartą pasisakiusi, kad, kai yra perkamos naujos technologijos, kai gali būti konkurencija, naujas technologijas galėtų pateikti ne vienas ir ne du tiekėjai, todėl pirkimo objektas turėtų būti skaidomas. Kaip ir šiuo atveju, išskaidžius pirkimo objektus, būtų didesnė konkurencija, nes ir Oracle atstovų Lietuvoje yra ne vienas. Be to, ir viešojoje erdvėje yra nurodyta, kad „Paskata“ gali integruotis su kitomis sistemomis. Šiuo atveju neskaidžius pirkimo objektų nebuvo galima gauti jokių kitų pasiūlymų, kaip tik iš vieno tiekėjo. Tuo tarpu UAB „ATtree Lietuva“ nurodė 5 tiekėjus, kurie būtų galėję pateikti pasiūlymą. Praktikoje įmonės, suprasdamos, kad yra nepageidaujamos, pirkimuose nedalyvauja. Paaiškino, kad sistemos „Paskata“ palaikymą gali daryti tik tam teises turinti įmonė, nes tam reikėtų žinoti duomenų bazės struktūrą, kuri yra specifinė. „Paskata“ yra autorinis produktas, todėl, norint jį vystyti, reikia turėti išeities kodus. Neturint kodų, „Paskata“ vystymą gali atlikti tik šios posistemės kūrėjas. Nurodė, kad „Paskata“ gali gyvuoti ir be kitų modulių. Atskirai galėtų funkcionuoti kiekvienas iš pareiškėjos nupirktų modulių. Todėl, kaip ir šiuo atveju, aštuoni moduliai galėjo būti nupirkti kartu, o devintas yra autorinis produktas. Nupirkti aštuoni moduliai praktikoje gali atskirai funkcionuoti be modulio „Paskata“. Atitinkamai ir „Paskata“ gali funkcionuoti atskirai nuo kitų modulių. Nurodė, kad, neturint „Paskatos“ autorinių teisių, dalyvavimas pirkimo konkursuose būtų negalimas.
Nagrinėjamo ginčo esmė yra tai, ar pagrįstai atsakovė perkančiosios organizacijos (pareiškėjos) veiksmus, susijusius su pirkimų objektų neišskaidymu, įvertino kaip neteisėtus. Byloje vertintina, ar Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 objektų neskaidymas gali būti laikomas pagrįstu ir tinkamu Projekto įgyvendinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti Projekto tikslus, užtikrinti sklandų Finansų valdymo ir apskaitos sistemos funkcionavimą.
Atsakovė, pritardama priimtoms išvadoms dėl pirkimų objektų skaidymo, argumentuoja, kad, neskaidžius pirkimų objektų, buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, taip pat buvo nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija.
Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykles nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Tai, ar atitinkami pirkimo sąlygose nustatyti kriterijai nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmonių išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad pateisinamas tik toks pirkimo objektų sujungimas, jei jis ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu šio tikslo nebūtų galima pasiekti. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatų, jog perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad, atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje.
Pažymėtina, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijose, patvirtintose Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1S-191, taip pat yra nurodyta, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkimuose, perkančiajai organizacijai rekomenduojama skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis. Platesnis pirkimo dalių dydis suteiks galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o pirkimo dalių turinys labiau atitiks tiekėjų pajėgumus. Tokiu atveju pirkimų skaidymas į dalis, sudarantis sąlygas didelės apimties pirkimuose dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui, paskatins konkurenciją rinkoje.
SADM, vykdydama Projektą, atliko Finansų valdymo ir apskaitos sistemos, duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, priežiūros, konstatavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugų pirkimą. Pirkimo objektą sudarė 9 modulių pirkimas. Pirkimas į atskiras pirkimo dalis nebuvo skaidomas. SADM 2014 m. kovo 20 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolu Nr. A15-29 Pirkimo Nr. 1 laimėtoju buvo pripažinta vienintelė pasiūlymą pateikusi UAB „Affecto Lietuva“. Su laimėtoja buvo sudaryta 2014 m. balandžio 17 d. sutartis Nr. D4-92/PAR14-22. Sutartimi pardavėjas (UAB „Affecto Lietuva“) įsipareigojo SADM teikti FVAS duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, administravimo, priežiūros, konsultavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugas. Galutinėje ESFA 2016 m. balandžio 21 d. išvadoje, kuri priimta, remiantis dviejų atliktų tyrimų surinkta medžiaga, atsižvelgiant į eksperto išvadas, pareiškėjos paaiškinimus, Finansų ministerijos pastabas, buvo konstatuota, kad SADM, atlikdama Pirkimą Nr. 1 ir neskaidydama pirkimo objekto į dalis pagal tiekėjų suinteresuotumą ir nepagrįsdama objekto neskaidymo objektyviais įrodymais, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją ir tuo pažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bei neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų laikymosi. Tokią išvadą ESFA priėmė, atsižvelgusi į tai, kad pirkimą laimėjo įmonė, kuriai pagal autorines teises priklauso vienas iš pirktų 9 modulių, t. y. personalo, darbo laiko valdymo ir darbo užmokesčio skaičiavimo modulis „Paskata“. Modulis „Paskata“ yra autorinis kūrinys, į kurį teises turi tik UAB „Affecto Lietuva“, atitinkamai jam priklauso ir šios sistemos modifikavimo, atnaujinimo teisės. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, ši sistema sėkmingai veikia atskirta nuo kitų sistemų (modulių) ir atvirkščiai. Todėl buvo priimta išvada, kad SADM, pirkdama 9 modulių palaikymo ir plėtros darbus iš vieno tiekėjo ir neskaidydama pirkimo objekto į atskiras dalis, sudarė galimybę paslaugas teikti tik vienam tiekėjui, apribojo tiekėjų konkurenciją.
SADM, vykdydama Projektą, taip pat atliko mažos vertės pirkimą „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos esamos įrangos modernizavimo ir naujos įrangos pirkimas“. Šio pirkimo objektas – FVAS esamos įrangos modernizavimas ir naujos įrangos pirkimas. Pirkimas į atskiras pirkimo dalis taip pat nebuvo skirstomas. Pirkimo tikslas – užtikrinti SADM veiklos tęstinumą, FVAS našumo gerinimą. Šiuo pirkimu SADM siekė įsigyti duomenų archyvavimui reikalingą papildomą techninę, sisteminę programinę virtualizavimo įrangą ir jos diegimo darbus. SADM 2014 m. liepos 25 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolu Nr. A16-27 Pirkimo Nr. 2 laimėtoju buvo pripažinta vienintelė pasiūlymą pateikusi UAB „A. I.“, sudariusi jungtinės veiklos sutartį su UAB „Affecto Lietuva“. Su laimėtoja buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 29 d. sutartis Nr. D4-268/AI-14IN-185. Sutartimi pardavėjas (UAB „A. I.“) įsipareigojo SADM parduoti Finansų valdymo apsaugos sistemos naują kompiuterinę ir programinę įrangą, taip pat suteikti esamos įrangos modernizavimo paslaugas. Galutinėje ESFA 2016 m. balandžio 15 d. išvadoje, kuri priimta remiantis dviejų atliktų tyrimų surinkta medžiaga, atsižvelgiant į eksperto išvadas, pareiškėjos paaiškinimus, Finansų ministerijos pastabas, buvo konstatuota, kad SADM, atlikdama Pirkimą Nr. 2 ir neskaidydama pirkimo objekto į dalis, nors pirko savo turiniu skirtingas prekes bei paslaugas, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją bei neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų laikymosi. Pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog SADM jau yra įdiegta Oracle suit programa, kurios migravimą dėl šios programos sudėtingumo galėtų atlikti tik šios programos kūrėjas ir diegėjas. Atitinkamai ir autorinės sistemos „Paskata“ migravimo į naują versiją paslaugą galėjo atlikti tik sistemos „Paskata“ autorinių teisių savininkas (šiuo atveju UAB „Affecto Lietuva“). Tačiau Pirkimu Nr. 2 buvo perkama ir nauja techninė įranga, o tai yra visai skirtinga paslauga ir tokias paslaugas galėtų atlikti bet kuris informacinių technologijų tiekėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo nustatyta, kad neskaidžius pirkimo objektų buvo ribojama tiekėjų konkurencija.
Byloje iš esmės nėra ginčo dėl aptartų faktinių aplinkybių (pirkimų laimėtojai, sutarčių sudarymas, prisiimti įsipareigojimai, autorinis kūrinys, kūrėjo teisės į kūrinį, pirkimų objektų neskaidymas į dalis). Pareiškėja, prieštaraudama skundžiamų Įsakymų teisėtumui, argumentus iš esmės grindžia keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjos teigimu, ji pirkimų sąlygas derino tiek su VPT, tiek su ESFA, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, todėl pareiškėja negali būti baudžiama dėl kompetentingų institucijų netinkamo veikimo. Sprendimą neskaidyti dviejų pirkimų objektų į dalis taip pat grindžia tuo, kad, pirmiausia, UAB „Affecto Lietuva“ raštu buvo nurodžiusi, kad kitiems potencialiems tiekėjams suteiks teises naudotis sistemos „Paskata“ išeities kodu, tam, kad kiti tiekėjai taip pat galėtų aptarnauti šią sistemą, taigi šiuo aspektu konkurencija nebuvo ribojama. Kiti argumentai, kuriais grindžia tokio sprendimo (neskaidyti pirkimo objektų) priėmimą, susiję su pareiškėjos, kaip perkančiosios įmonės, poreikiai. Pareiškėja skundo argumentais akcentavo, kad, pirkimo objektus išskaidžius į atskiras dalis, t. y. tuo atveju, jei skirtingus darbus atliktų skirtingi tiekėjai, būtų sudėtinga užtikrinti visos FVAS kokybę, tinkamą darbų atlikimą bei viešąjį interesą. Be to, pirkimo sutarties vykdymas gali tapti per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu. Galima ir tokia situacija, kad, suskaidžius pirkimo objektą į dalis, kiltų rizika, kad tarpusavyje nepriklausomi tiekėjai nesugebėtų efektyviai užtikrinti sklandaus sistemos funkcionavimo, dėl ko nebūtų užtikrintas sklandus ministerijos ir jos pavaldžių įmonių darbas. Vienas tiekėjas, atlikdamas įrangos pirkimo ir programinės įrangos darbus, tinkamiau parinktų ir suderintų techninės ir programinės įrangos veikimą, ko negalėtų užtikrinti ir garantuoti keli tiekėjai.
Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad pareiškėja dėl Pirkimo Nr. 1 į VPT dėl Pirkimo Nr. 1 objekto neskaidymo kreipėsi su 2014 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (7.1-72)SD-9253 (II t. b. l. 119 – 124), t. y. jau po to, kai ESFA buvo atlikusi tyrimą. ESFA, atlikdama tyrimą, į pareiškėją dėl paaiškinimo, kodėl perkamas objektas nebuvo skaidomas į dalis, kreipėsi dar 2014 m. rugsėjo 3 d. (II t. b. l. 112). Pareiškėja dėl tokio sprendimo ESFA pateikė 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakymą (II t. b. l. 113), kuriame nurodė, jog buvo priimtas sprendimas neskaidyti pirkimo objektų, tačiau ši aplinkybė netrukdė paslaugų teikėjams teikti perkamas paslaugas ir konkuruoti lygiais pagrindais. Taigi, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, į VPT dėl konsultacijos kreipėsi jau po ESFA atlikto tyrimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl Pirkimo Nr. 2 pareiškėja kreipėsi konsultacijos į VPT ir ESFA. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja nepagrįstai atsakomybės naštą dėl galimai laiku nesuteiktos konsultacijos perkelia vėliau pareiškėjai nepalankias išvadas priėmusioms institucijoms.
Pareiškėja sprendimą neskaidyti Pirkimo Nr. 1 objektų į dalis grindžia tuo, kad UAB „Affecto Lietuva“ raštu buvo nurodžiusi, kad kitiems potencialiems tiekėjams suteiks teises naudotis sistemos „Paskata“ išeities kodu tam, kad kiti tiekėjai taip pat galėtų aptarnauti šią sistemą, todėl konkurencija nebuvo ribojama. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, esant būtent tokiai faktinei situacijai užtikrinti tinkamą sistemos „Paskata“ veikimą būtų galima tik būnant „Paskata“ licencijos turėtoju arba sudarius susitarimą su UAB „Affecto Lietuva“, kuris suteiktų teisę kitam tiekėjui naudotis išeities kodu (suteiktų teisę naudotis sistema). Esant tokiai situacijai, kai teisė naudotis minėta programa suteikta tik UAB „Affecto Lietuva“ arba kitam subjektui, jeigu su juo būtų sudarytas susitarimas, pripažintina, kad pareiškėja, neskaidžiusi Pirkimo Nr. 1 objektų į dalis, suvaržė konkurencijos laisvę rinkoje. Konkurencijos varžymas atsiranda ne tik dėl to, kad nebuvo išskirti Pirkimo Nr. 1 objektai, tačiau ir dėl to, kad kitų subjektų dalyvavimą pirkimuose padaro priklausomą nuo susitarimo su „Paskata“ autorinių teisių turėtoja UAB „Affecto Lietuva“. Todėl sutiktina su VPT, ESFA priimtomis išvadomis ir atsakovės argumentais, kad tokiu atveju yra akivaizdus konkurencijos laisvės varžymas, o pareiškėjos argumentai, kad konkurencija nebuvo ribojama, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tiekėjų konkurencijos laisvė – iš VPĮ tikslų išplaukiantis reikalavimas, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-249/2011).
Pareiškėja sprendimą neskaidyti pirkimo objektų priėmė taip pat atsižvelgdama ir į savo, kaip perkančiosios įmonės, poreikius. Pareiškėja akcentavo, kad tuo atveju, jei būtų išskaidyti pirkimo objektai ir skirtingus darbus atliktų skirtingi tiekėjai, būtų keblu užtikrinti viešą interesą, visos FVAS kokybę, tinkamą darbų atlikimą. Pareiškėjos argumentus vertinant viešo intereso apsaugos aspektu, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, kurioje išaiškinta, kad galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto pripažinti prioritetiniu viešojo intereso dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi atžvilgiu turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, kaip išimtis. Šio išaiškinimo kontekste darytina išvada, kad viešojo intereso apsauga, kaip vienas iš teisinių pagrindų, pateisinančių perkančiosios organizacijos veiksmus jungiant pirkimo objektus į vieną, nėra absoliutus. Kita vertus, pareiškėja skunde tik bendrai pabrėždama viešojo intereso apsaugą, įtikinamai neįrodė, kad tik pirkimo objektų sujungimu į vieną būtų galima užtikrinti viešąjį interesą ir, priešingai, kad, išskyrus savo pobūdžiu skirtingus objektus, viešojo intereso apsaugos tikslai bus nepasiekti.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, išskyrus pirkimo objektus, galima ir tokia situacija, kad tarpusavyje nepriklausomi tiekėjai nesugebėtų efektyviai užtikrinti sklandaus sistemos funkcionavimo, dėl ko nebūtų užtikrintas sklandus ministerijos ir jos pavaldžių įmonių darbas. Pažymėtina, kad sklandus sistemos funkcionavimas, atsakomybės paskirstymas tarp skirtingų tiekėjų iš esmės susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nelaikytinos išimtinėmis ar galinčiomis pateisinti skirtingų objektų sujungimą. Atsakomybės tarp skirtingų ūkio subjektų paskirstymo sunkumai negali pateisinti tiekėjų varžymosi galimybių ribojimo. Taigi pareiškėjos argumentai dėl negalimumo koordinuoti (užtikrinti) kelių skirtingų tiekėjų darbus taip pat vertintini kritiškai. Pareiškėja skundo argumentais nepaneigė galimybės keliems skirtingiems tiekėjams organizuoti bendrą darbą.
Pareiškėjos teigimu, pirkimų objektų skaidymas į dalis gali tapti per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu. Šie pareiškėjos argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat negali būti priskirti prie pirkimo objektų sujungimą pateisinančių pagrindų. Argumentas, kad objektų skaidymas į dalis gali tapti per daug brangus, vertintinas hipotetiškai. Pareiškėja nepateikė jokių realių įrodymų (paskaičiavimų, ar pan.), kad pirkimų objektų išskaidymas į dalis pareiškėjai kainuotų brangiau. Priešingai, pvz., dėl vienos iš pirkimų objektų dalies dalyvaujant daugiau nei vienam tiekėjui, pareiškėja turėtų teisę rinktis mažesnę siūlomą paslaugos kainą ir tai būtų susiję su racionaliu lėšų panaudojimu. Taigi šių argumentų pareiškėjai nepagrindus objektyviais duomenimis, jie vertintini nepagrįstais.
Dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, susijusių su žmogiškaisiais faktoriais, pažymėtina, kad šiuo aspektu pareiškėja taip pat tik hipotetiškai aiškina būsimų klaidų atsiradimo tikimybę. Be to, galimybę išvengti tokios rizikos taip pat gali būti užtikrinama organizacinėmis, gero administravimo priemonėmis.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pareiškėjai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungiant kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog pareiškėja pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiami Įsakymai, kuriais pareiškėja įpareigota grąžinti jai išmokėtų lėšų atitinkamas dalis, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.