Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-2071/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-01
Bylos Nr.: 2-2071/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Kreditorius: E. K.

Kategorijos

126.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2071/2011

2-56-3-00772-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „STA projektai“ bankroto byloje patikslintas kreditoriaus E. K. finansinis reikalavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „STA projektai“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių pripažino netesėtu E. K. atleidimą iš darbo UAB „STA projektai“ direktoriaus įsakymu Nr. P-85 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, į darbą negrąžino, laikė jog ieškovas yra atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei priteisė E. K. iš atsakovo UAB „STA projektai“ 8 880,30 Lt darbo užmokesčio, 9 149,25 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 15 444 Lt išeitinės išmokos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 365,97 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2009-05-07 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (60 751,02 Lt), 1 500 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 33 473,55 Lt sumos nuo 2009-05-07 iki 2009-09-28. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi patikslino BUAB „STA projektai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukiant į jį 96 389,46 Lt kreditoriaus E. K. finansinį reikalavimą. 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

Šalies argumentai

Kreditorius E. K. pateikė teismui prašymą dėl finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje patikslinimo, kuriuo prašė patvirtinti papildomą 123 521,37 Lt finansinį reikalavimą. Nurodė, kad reikalavimą sudaro 24 275,43 Lt neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2009 m. vasario 28 d., 4 044,86 Lt darbo užmokestis už 2009 m. kovo mėnesį, 3 861 Lt dydžio darbo užmokestis už 2009 m. kovo mėnesio atostogas, 91 126,53 Lt dydžio išmoka dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. gruodžio, 2008 m. rugpjūčio ir 2009 m. kovo mėnesių atostogas, 213,55 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, taip pat prašė patvirtinti penkių procentų dydžio nuo 123 521,37 Lt sumos metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 28 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino iš dalies, patvirtino jo 99 444,48 Lt finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį ir perdavė kreditorius E. K. kreditorinio reikalavimo bankrutuojančios UAB „STA projektai“ bankroto byloje tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi kreditoriaus E. K. prašymą tenkino iš dalies. UAB „STA projektai“ bankroto byloje kreditoriui E. K. papildomai patvirtino ir įtraukė į finansinio reikalavimo sudėtį šias sumas: 24 275,43 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2009 m. vasario 28 d. (priskaičiuota suma neišskaičiavus mokesčių); 352 Lt avanso (priskaičiuota suma neišskaičiavus mokesčių); 4 044,86 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. kovo mėnesį (priskaičiuota suma neišskaičiavus mokesčių); 213,55 Lt bylinėjimosi išlaidų; 126,40 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų. Likusią kreditoriaus prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių nustatyta, kad kreditoriaus vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 7 722 Lt. Kreditoriaus prašomas patvirtinti 24 275,43 Lt dydžio neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2009 m. vasario 28 d. yra skirtumas tarp 7722 Lt sumos ir faktiškai jam mokėto darbo užmokesčio, todėl ši suma tvirtintina. Atsakovas neįrodė, kad 352 Lt kreditoriaus 2008 m. gruodžio mėnesio atsiskaitymo lapelyje nurodytas avansas buvo kreditoriui išmokėtas, todėl ši avanso suma taip pat tvirtintina. Atsakovas pripažino, kad už 2009 m. kovo mėnesį (už 11 darbo dienų) atsakovas yra skolingas kreditoriui 4044,86 Lt darbo užmokesčio. Nesant ginčo ši suma taip pat tvirtintina. Kreditoriaus prašymas patvirtinti 3 861 Lt dydžio darbo užmokestį už 2009 m. kovo mėnesio atostogas yra atmestinas. Dėl šios sumos jau pasisakė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje byloje priimtoje 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje, kurioje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą patvirtinti šią sumą. Tvirtinti kreditoriaus prašomą 91 126,53 Lt dydžio išmoką dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. gruodžio, 2008 metų rugpjūčio ir 2009 metų kovo mėnesių atostogas pagrindo nėra, nes tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas reikštų darbo užmokesčio priteisimą antrą kartą. Kreditoriaus prašymas patvirtinti 213,55 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas bei 126,40 Lt bendrąsias vykdymo išlaidas yra pagrįstas ir šios sumos tvirtintinos. Kreditorius prašymas patvirtinti penkių procentų metines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atmestinas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas E. K. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį pakeisti ir papildomai patvirtinti 91 126,53 Lt dydžio išmoką dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. gruodžio, 2008 m. rugpjūčio ir 2009 m. kovo mėnesių atostogas; patvirtinti 0,06 procento dydžio delspinigius, kurių bendra suma yra 5 770,82 Lt nuo teismo priteistos 24 275,43 Lt sumos, susidariusios už laikotarpį nuo 2008-02-13 iki 2009-02-28, ir skaičiuotinus nuo 2008-02-20 iki 2009-09-28; patvirtinti 0,06 procento dydžio delspinigius, kurių suma sudaro 439,27 Lt nuo teismo priteistos 4 044,86 Lt sumos už neišmokėtą darbo užmokestį už 2009 m. kovo mėnesį ir skaičiuotinus nuo 2009-04-01 iki 2009-09-28; patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvas, kad 91 126,53 Lt finansinio reikalavimo dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio pagal DK 176 straipsnio 2 dalį patvirtinimas reikštų darbo užmokesčio priteisimą antrą kartą, kas prieštarautų DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems principams, yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai analogiškose bylose (3K-3-121/2000, 3K-3-54/2001, 3K-3-177/1999), be to teismui nėra suteikta kompetencija vertinti vienos teisės normos prieštaravimą kitos teisės normos atžvilgiu. Teismas, dar teismo posėdžių metu užimdamas minėtą poziciją, pažeidė pareigą būti nešališkam, tapo atsakovo advokatu. Atsakovas pažeidė DK 176 straipsnio 2 dalį, nes už atostogas nuo 2008-08-25 iki 2008-08-29 atsiskaitė tik 2008-09-18, už atostogas nuo 2008-12-24 iki 2009-01-04 atsiskaitė tik 2009-01-16, o už atostogas nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18 iš viso neatsiskaitė, taigi iki Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo įsiteisėjimo atsakovas uždelsė atsiskaityti 214 dienų. Apelianto kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti byloje nenustatyta, todėl jis įgijo teisę į atostogų pratęsimą tiek dienų, kiek buvo delsiama atsiskaityti. Atostogos jam pratęstos nebuvo, todėl atostogos turėjo būti pridėtos prie neišnaudotų kasmetinių atostogų, o atleidžiant apeliantą iš darbo jam turėjo būti sumokėta kompensacija už visas nepanaudotas atostogas. 2009-04-20 bei 2009-04-30 prašymais apeliantas prašė atsakovo pašalinti darbo sutarties pažeidimus, sudaryti darbo ginčų komisiją, tačiau atsakovas į šiuos prašymus nereagavo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė, visų byloje esančių įrodymų neištyrė. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad minėto reikalavimo tvirtinimas pažeistų kitų kreditorių teises. Pats reikalavimo faktas jokių interesų nepažeidžia, o priteista suma nepažeistų kitų atsakovo kreditorių finansinių interesų, nes atsakovas yra pripažintas bankrutavusiu, o pardavus jo turtą nebuvo ir nebus mokamos kreditoriams jokios sumos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl apelianto prašymo priteisti delspinigius pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą. Dar 2011 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu apeliantas prašė teismo priteisti ne palūkanas, o jau 0,06 procento dydžio delspinigius nuo pavėluotos išmokėti bei teismo patvirtintos 24 275,43 Lt sumos ir 4 044,86 Lt sumos, delspinigius skaičiuojant iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tai yra 2009 m. rugsėjo 28 d. Aplinkybė, kad darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, neatima iš apelianto teisės gauti delspinigius už laikotarpį, kol šalis siejo darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2001).

3. Teismas, skundžiama nutartimi tik patvirtindamas iš dalies apelianto finansinius reikalavimus, nenurodė bendros patikslintos finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje sumos. Teismas privalėjo nurodyti ne tik papildomai tvirtinamas finansinio reikalavimo sumas, bet kartu pridėti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintą sumą.

Atsiliepimas

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad UAB „STA projektai“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių panaikinta UAB „STA projektai“ direktoriaus 2009-05-07 įsakymu Nr. P-86 E. K. paskirta drausminė nuobauda, jo atleidimas iš darbo 2009-05-07 įsakymu Nr. P-85 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus pripažintas neteisėtu, laikyta, jog E. K. atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, jam iš UAB „STA projektai“ priteista 8 880,30 Lt darbo užmokesčio, 9 149,25 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 15 444 Lt išeitinės išmokos, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 365,97 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2009-05-07 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 1 500 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 33 473,55 Lt sumą, skaičiuotinas nuo 2009-05-07 iki 2009-09-28. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintas E. K. 96 389,46 Lt finansinis reikalavimas, kurį sudaro 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių priteista suma, UAB „STA projektai“ bankroto byloje. Kreditorius (apeliantas) E. K. prašė patvirtinti jo papildomą finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 24 275,43 Lt neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2009 m. vasario 28 d., 4 044,86 Lt darbo užmokestis už 2009 m. kovo mėnesį, 3 861 Lt dydžio darbo užmokestis už 2009 m. kovo mėnesio atostogas, 91 126,53 Lt dydžio išmoka dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. gruodžio, 2008 m. rugpjūčio ir 2009 m. kovo mėnesių atostogas, 213,55 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, taip pat prašė patvirtinti penkių procentų dydžio nuo 123 521,37 Lt sumos metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas papildomai patvirtino ir įtraukė į finansinio reikalavimo sudėtį 24 275,43 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2009 m. vasario 28 d. (priskaičiuota suma neišskaičiavus mokesčių); 352 Lt avanso (priskaičiuota suma neišskaičiavus mokesčių); 4 044,86 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. kovo mėnesį (priskaičiuota suma neišskaičiavus mokesčių); 213,55 Lt bylinėjimosi išlaidų; 126,40 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų; likusią kreditoriaus prašymo dalį, tai yra reikalavimus dėl 91 126,53 Lt dydžio išmokos dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. gruodžio, 2008 m. rugpjūčio ir 2009 m. kovo mėnesių atostogas, 3 861 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. kovo mėnesio atostogas, 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, atmetė. Apeliantas skundžia nutarties dalį, kuria atmesti jo reikalavimai dėl 91 126,53 Lt sumos bei palūkanų patvirtinimo. Reikalavimą dėl 91 126,53 Lt sumos patvirtinimo apeliantas grindžia DK 176 straipsnio 2 dalimi. Nurodo, kad jis atostogavo nuo 2008-08-23 iki 2008-08-29, darbo užmokestis už šias atostogas jam buvo išmokėtas 2008-09-18, tai yra pavėlavus 19 darbo dienų. Jis taip pat atostogavo nuo 2008-12-24 iki 2009-01-04, atsiskaityta už atostogas su juo buvo tik 2009-01-16, tai yra pavėlavus 16 darbo dienų, o už atostogas nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18 su juo iki šiol neatsiskaityta, taigi nuo 2009-03-02 iki 2009-12-31 vėluojama atsiskaityti 214 darbo dienų. Darbdavys, vėluodamas su apeliantu atsiskaityti, jam atostogų nepratęsė, nors ir buvo prašomas. Kadangi apelianto kaltės dėl pavėluoto darbo užmokesčio už atostogas mokėjimo nėra, pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, privalėjo kasmetines atostogas pratęsti tiek dienų, kiek buvo delsiama atsiskaityti ir už šį laiką priteisiant mokėti kaip už atostogas.

Pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimą patvirtinti 91 126,53 Lt dydžio finansinį reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas reikštų darbo užmokesčio priteisimą antrą kartą, kas prieštarautų DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems principams bei pažeistų kitų kreditorių interesus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia teismo išvada.

DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Ši įstatymo norma yra garantija darbuotojui, kad vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas būtų sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios, nes darbuotojui tinkamai pasirengiant atostogoms yra reikalingos lėšos. Darbdaviui neatlikus šios pareigos, darbuotojo pareiškimu jis privalo pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo pavėluota sumokėti už kasmetines atostogas. Pratęsus kasmetines atostogas, vidutinis darbo užmokestis sumokamas už visą pratęstų kasmetinių atostogų laiką. Jeigu darbuotojas nepageidauja pratęsti atostogų, jos pridedamos prie nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo priteisti jam darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaitymą už kasmetines atostogas laikotarpiais nuo 2008-08-23 iki 2008-08-29, nuo 2008-12-24 iki 2009-01-04 bei nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18. Iš atsakovo bankroto administratoriaus į bylą pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad apeliantas atostogavo laikotarpiais nuo 2008-08-25 iki 2008-08-29 bei nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18. Pagal pateiktus dokumentus apeliantas laikotarpiu nuo 2008-12-24 iki 2009-01-04 neatostogavo. Pagal 2008 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį apeliantas 2009-12-24 dirbo 5 darbo valandas, 2009-12-29 ir 2009-12-30 darbo dienas jis dirbo po 6 valandas, 2009-12-31 apeliantas dirbo 5 darbo valandas. Pagal 2009 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį nuo 2009-01-01 iki 2009-01-04 nei apeliantas, nei kiti atsakovo darbuotojai nedirbo, nes įmonėje tai buvo poilsio dienos. Už 2008 m. gruodžio mėnesį apeliantui buvo apskaičiuotas 5 791 Lt (prieš mokesčius) darbo užmokestis, o išmokama suma 352 Lt (avansas) ir 4 471,92 Lt. 4 471,92 Lt darbo užmokestis apeliantui buvo sumokėtas 2009-01-16 banko mokėjimo nurodymu Nr. 225, o 352 Lt avansas yra priteistas skundžiama nutartimi ir šios nutarties dalies apeliantas neskundžia. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus apeliantas nuo 2008-12-24 iki 2009-01-04 neatostogavo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto reikalavimas priteisti 5 855,52 Lt darbo užmokestį už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už kasmetines atostogas nuo 2008-12-24 iki 2009-01-04 yra nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas atostogavo nuo 2008-08-25 iki 2008-08-29 bei nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18. Aplinkybę, kad už 2008-08-25 iki 2008-08-29 kasmetines atostogas su apeliantu buvo atsiskaityta pavėluotai, o už kasmetines atostogas 2009-03-04 iki 2009-03-18 su juo iš viso nebuvo atsiskaityta, patvirtina tiek pats atsakovo bankroto administratorius, tiek byloje esantis Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2009-04-27 raštas Nr. 3D-9972 (1 t., 65-69 b.l.). Apelianto kaltė dėl pavėluoto atsiskaitymo bei neatsiskaitymo už kasmetines atostogas byloje neįrodyta. Apelianto 2009-04-20 prašymas pašalinti darbo sutarties sąlygų pažeidimus ir 2009-04-29 prašymas dėl kasmetinių atostogų pratęsimų, darbo sutarties sąlygų vykdymo, darbo ginčų komisijos sudarymo ir dokumentų pateikimo (civilinė byla 2-12311-638/2009, 11-13, 59-61 b.l.) patvirtina, kad apeliantas prašė atsakovo pašalinti darbo sutarties pažeidimus ir pratęsti jam kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo delsiama atsiskaityti, už pratęstą laiką sumokant darbo užmokestį kaip už kasmetines atostogas. Atsakovas kasmetinių atostogų apeliantui nepratęsė. Kadangi kasmetinės atostogos apeliantui pratęstos nebuvo, jos turėjo būti pridėtos prie nepanaudotų kasmetinių atostogų. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis DK 176 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaitymą už kasmetines atostogas priteisimas nagrinėjamu atveju nėra antro darbo užmokesčio priteisimas.

Už kasmetines atostogas nuo 2008-08-25 iki 2008-08-29 su apeliantu turėjo būti atsiskaityta vėliausiai 2008-08-22. Darbo užmokestis už minėtas kasmetines atostogas apeliantui buvo išmokėtas 2008-09-18, tai yra pavėlavus 19 darbo dienų. Tiek dienų turėjo būti pratęstos apelianto kasmetinės atostogos, o jų nepratęsus, jos turėjo būti pridėtos prie nepanaudotų kasmetinių atostogų, už jas mokant darbo užmokestį kaip už kasmetines atostogas. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija (DK 177 str. 1 d.). Kompensacija už pavėluotą darbo užmokesčio už kasmetines atostogas nuo 2008-08-25 iki 2008-08-29 apeliantui Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių priteista nebuvo. Minėtu sprendimu nustatyta, kad apelianto vidutinis darbo užmokestis už vieną darbo dieną buvo 365,97 Lt, todėl už 19 darbo dienų apeliantui priklauso 6 953,43 Lt darbo užmokestis.

Už kasmetines atostogas nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18 su apeliantu turėjo būti atsiskaityta vėliausiai 2009-03-01, tačiau kadangi ši diena buvo sekmadienis, darbo užmokestis už atostogas turėjo būti išmokėtas paskutinę darbo dieną prieš savaitgalį, tai yra 2009-02-27. Už šias kasmetines atostogas su apeliantu atsiskaityta nebuvo. Uždelsimo atsiskaityti laikas skaičiuojamas nuo 2009-03-02 iki 2009-09-28, tai yra iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Su apeliantu buvo uždelsta atsiskaityti 145 darbo dienas, tiek dienų turėjo būti pratęstos apelianto kasmetinės atostogos, o jų nepratęsus, jos turėjo būti pridėtos prie nepanaudotų kasmetinių atostogų, už jas mokant darbo užmokestį kaip už kasmetines atostogas. Kompensacija už neišmokėtą darbo užmokestį už kasmetines atostogas nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18 apeliantui Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių priteista nebuvo, todėl už 145 darbo dienas apeliantui priklauso 53 065,65 Lt darbo užmokestis. Taigi iš viso už pavėluotą atsiskaitymą bei neatsiskaitymą už kasmetines atostogas apeliantui priklausytų 60 019,08 Lt (6 953,43 Lt + 53 065,65 Lt) darbo užmokesčio. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių apeliantui buvo priteista kompensacija už visas nepanaudotas kasmetines atostogas – už apeliantui priklaususias 36 kalendorines kasmetinių atostogų dienas, tai yra už 25 darbo dienas – 9 149,25 Lt dydžio kompensacija. Tačiau apeliantas faktiškai panaudojo 15 kasmetinių atostogų darbo dienų (5 darbo dienas jis atostogavo nuo 2008-08-25 iki 2008-08-29 ir 10 darbo dienų nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18), todėl 60 019,08 Lt suma mažintina 5 489,55 Lt (15*365,97 Lt) suma, priteista Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių, tai yra apeliantui priklausytų 54 529,53 Lt suma. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėju kolegija atsižvelgia į tai, kad DK 176 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas įvyko 2008-2009 metais, šalies ekonominės krizės laikotarpiu, kai darbo užmokestis (taip pat ir darbo užmokestis už kasmetines atostogas) atsakovo įmonėje pavėluotai buvo mokamas dėl sunkios įmonės finansinės padėties ne tik apeliantui, bet ir kitiems įmonės darbuotojams, ką patvirtina byloje esantys darbo užmokesčių mokėjimų žiniaraščiai bei tai, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovui yra iškelta bankroto byla, o 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad apeliantas su prašymu dėl kasmetinių atostogų pratęsimo į atsakovą kreipėsi tik 2009-04-20, tai yra tik tada, kai tarp apelianto ir atsakovo kilo konfliktas dėl darbo santykių bei atsakovui jau esant faktiškai nemokiam (pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo Kauno apygardos teisme buvo gautas 2009-06-16, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). 54 529,53 Lt dydžio sumos priteisimas atsakovo atžvilgiu būtų neproporcingai didelis ir neadekvatus, pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl ši suma mažintina, priteisiant apeliantui 6 000 Lt darbo užmokestį už pavėluotą atsikaitymą už kasmetines atostogas nuo 2008-08-25 iki 2008-08-29 bei neatsiskaitymą už kasmetines atostogas nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18.

Apeliantas atskiruoju skundu taip pat, remiantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu, prašo patvirtinti 0,06 procento dydžio delspinigius, kurių bendra suma yra 5 770,82 Lt, nuo teismo skundžiama nutartimi priteistos 24 275,43 Lt sumos ir skaičiuotinus nuo 2008-02-20 iki 2009-09-28; patvirtinti 0,06 procento dydžio delspinigius, kurių suma sudaro 439,27 Lt, nuo teismo skundžiama nutartimi priteistos 4 044,86 Lt sumos ir skaičiuotinus nuo 2009-04-01 iki 2009-09-28. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas prašyme patikslinti kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje tokio reikalavimo nekėlė. Jis prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos prašomos priteisti sumos, jas skaičiuojant nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo (nutarties) visiško įvykdymo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šį apelianto reikalavimą pagrįstai atmetė remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu. Apeliantas šią nutarties dalį ginčija, nurodydamas, kad 2011-05-27 teismo posėdžio metu jis jau prašė priteisti ne 5 procentų dydžio metines palūkanas, o būtent delspinigius. Šį apelianto teiginį paneigia byloje esantis 2011-05-27 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, jog teismo posėdžio metu apeliantas prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, o ne delspinigius. Kadangi apeliantas delspinigių priteisti neprašė, o tokį gynybos būdą apeliantas pasirinko pats, teismas neturėjo pareigos pasisakyti šiuo klausimu. Reikalavimą priteisti nurodyto dydžio delspinigius apeliantas pareiškė tik atskirajame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo priteisti apelianto atskiruoju skundu prašomus delspinigius. Pažymėtina, kad procesinės palūkanos ir delspinigiai, įmonei iškėlus bankroto bylą, nėra skaičiuojami nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo (nutarties) visiško įvykdymo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Kadangi apeliantas tikslindamas kreditorinį reikalavimą prašė priteisti procesines palūkanas būtent nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį jo prašymą atmetė ir nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirąjį skundą šioje dalyje.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties dalimi atmesdamas apelianto prašymą patvirtinti darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaitymą bei neatsiskaitymą už kasmetines atostogas, netinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri šioje dalyje yra naikintina ir šis klausimas išsprendžiamas iš esmės tenkinant iš dalies minėtą apelianto prašymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kurią atmestas kreditoriaus E. K. prašymas patvirtinti 91 126,53 Lt dydžio išmoką dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. rugpjūčio, 2008 m. gruodžio ir 2009 m. kovo mėnesių kasmetines atostogas ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditoriaus E. K. papildomą 6 000 Lt (šešių tūkstančių Lt 00 ct) dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro darbo užmokestis už pavėluotą atsikaitymą už kasmetines atostogas nuo 2008-08-25 iki 2008-08-29 bei neatsiskaitymą už kasmetines atostogas nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18, uždarosios akcinės bendrovės „STA projektai“ bankroto byloje.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad kreditoriaus E. K. finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „STA projektai“ bankroto byloje sudaro:

96 389,46 Lt (devyniasdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių Lt 46 ct) dydžio finansinis reikalavimas, patvirtintas Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi;24 275,43 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt penkių Lt 43 ct) darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2009 m. vasario 28 d. (priskaičiuota suma neišskaičiavus mokesčių);352 Lt (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų Lt 00 ct) avansas (priskaičiuota suma neišskaičiavus mokesčių);4 044,86 Lt (keturių tūkstančių keturiasdešimt keturių Lt 86 ct) darbo užmokestis už 2009 m. kovo mėnesį (priskaičiuota suma neišskaičiavus mokesčių);213,55 Lt (dviejų šimtų trylikos Lt 55 ct) bylinėjimosi išlaidos;126,40 Lt (vieno šimto dvidešimt šešių Lt 40 ct) bendrosios vykdymo išlaidos; 6 000 Lt (šešių tūkstančių Lt 00 ct) darbo užmokestis už pavėluotą atsikaitymą už kasmetines atostogas nuo 2008-08-25 iki 2008-08-29 bei neatsiskaitymą už kasmetines atostogas nuo 2009-03-04 iki 2009-03-18.

TeisėjaiAudronė JarackaitėDanutė MilašienėEgidijus Žironas