Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam V. G., nukentėjusiosios Ū. G. atstovui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2024 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį galutine 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ? uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus ir turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6190,00 Eur, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2024 m. gruodžio 16 d. apie 22 val. gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios kambaryje rankos plaštaka vieną kartą sudavė į veidą, sėdinčiai ant lovos, kartu gyvenusiai dukrai Ū. G., gim. (duomenys neskelbtini), taip mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

- 2025 m. vasario 23 d. raštu, kuriame nurodyta, kad J. G. gavo už Ū. G. žalos atlyginimą 200 Eur (t. 2, b. l. 43).

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam V. G. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo dukros Ū. G. atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. G. 2024 m. gruodžio 16 d. apie 22 val. gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios kambaryje rankos plaštaka vieną kartą sudavė į veidą dukrai Ū. G., taip mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios Ū. G. bei liudytojos J. G. parodymai, įvykio vietos, kitų objektų protokolas bei foto lentelės ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai bei jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusios, taip pat iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė pripažinti V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybę, jog jis veiką padarė būdamas recidyvistas, nes veiką padarė būdamas teistas ir praėjus vos keturioms dienoms nuo jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Kaltinamasis V. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 125-127, 130-141), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 144-148), nedirbantis (t. 1, b. l. 153-154), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 156), išsituokęs bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 123-124), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre neregistruotas (t. 1, b. l. 152).

Įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2024 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme jas visiškai sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir V. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė – areštas.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019, 2K-95-511/2022).??? ???

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju pozityvūs kaltinamojo požiūrio pokyčiai, pastangos keisti savo gyvenimo būdą teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo įkalintų asmenų poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino smurtavęs prieš savo dukrą, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, nurodė, jog tai yra jo netinkamas vaiko auklėjimo pavyzdys, jog pirmą kartą smurtavo prieš savo dukrą, jog veika buvo padaryta spontaniškai, atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat iš dalies savo noru atlygino padarytą neturtinę žalą, t. y. 200 Eur (t. 2, b. l. 43). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nors ir nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad siekia pasitaisyti bei patvirtino, jog lanko pozityvios tėvystės kursus bei visiškai nebevartoja alkoholio, laikosi probacijos sąlygų.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. V. G. elgesys po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad jis turi norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti, t. y. nebevartoja alkoholio, laikosi probacijos sąlygų bei lanko pozityvios tėvystės kursus. V. G. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė bei šiuo metu jo atžvilgiu vykdoma probacija turi teigiamą įtaką jo elgesiui.

Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio V. G. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus arešto bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. V. G. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams be intensyvios priežiūros bei paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, tai yra pasirūpinti priklausomybės gydymu, taip pat maksimaliai užtikrins, kad V. G. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo, atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. G. išaiškintina, jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Kaltinamajam V. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 19 d. paskirta bei 2025 m. vasario 10 d. nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ū. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu (t. 1, b. l. 190-191, t. 2, b. l. 28-29).

Išaiškintina kaltinamajam bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2025 m. sausio 28 d. nukentėjusios Ū. G. įstatyminė atstovė J. G. ir įgaliota atstovė advokatė K. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. G. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 56-58). Iš byloje esančio rašto nustatyta, jog dalis neturinės žalos, t. y. 200,00 Eur, nukentėjusiajai Ū. G. yra atlyginta (t. 2, b. l. 43). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-16/2004).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusioji Ū. G. dėl neteisėtų kaltinamojo V. G. veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nes smūgį gavo netikėtai iš savo tėvo. Paminėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, jog joks gydymas nukentėjusiajai nebuvo taikytas bei nenustatytas kūno sužalojimas, nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai ir nėra duomenų, kad jos sveikatai ateityje kils nepageidaujamų pasekmių, nusikalstama veika truko trumpą laiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajai Ū. G. priteistina 500,00 Eur dydžio neturtinė žala, sprendžiant, jog būtent toks priteistos žalos dydis kompensuos nukentėjusiajai jos patirtus neigiamus išgyvenimus dėl neteisėtų kaltinamojo V. G. veiksmų, atliktų jos atžvilgiu (BPK 115 straipsnis).

Kaip minėta, byloje yra duomenys, jog kaltinamasis nukentėjusiajai savanoriškai yra atlyginęs 200,00 Eur neturinę žalą (t. 2, b. l. 43), todėl procesas dėl 200,00 eurų nutrauktinas, o iš kaltinamojo V. G. priteistina 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, nepilnametei nukentėjusiajai skirtas atstovas, kurį parinks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo ir parinkimo skyrius (t. 2, b. l. 28-29). 2025 m. vasario 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrius nukentėjusiajai Ū. G. parinko atstovą advokatą Modestą Švažą (t. 2, b. l. 38). Teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi nukentėjusiajai Ū. G. paskyrė atstovą advokatą Modestą Švažą (t. 2, b. l. 39).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025 m. vasario 26 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-02525, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už Ū. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 687,50 Eur (t. 2, b. l. 50).

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. G. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, savo vardu neturi registruoto kilnojamojo turto (t. 1, b. l. 157, 159), turi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, t. y. butą, kuriam taikomas areštas, hipoteka bei įsiskolinimas už įsigytą turtą (t. 1, b. l. 161-163), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo turtinę padėtį, nepriteistinos Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teiktos nukentėjusiajai, iš kaltinamojo V. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 CD su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais bei nepilnametės Ū. G. apklausos vaizdo ir garso įrašu, kurie yra vokuose prisegtuose prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. skirti sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta arešto bausme jas visiškai sudedant ir V. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, V. G. paskirtos 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą V. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. G. privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. G. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesiartinti prie nukentėjusios.

Procesą dėl nukentėjusios Ū. G. atstovių pateikto civilinio ieškinio dalyje dėl 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiosios Ū. G. atstovių pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. G. 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos.

J. G. paskirti nukentėjusiosios Ū. G. priteistos neturtinės žalos tvarkytoja uzufrukto teise.

Nepriteisti iš V. G. nukentėjusiajai Ū. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų Valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - 2 (du) CD su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais bei nepilnametės Ū. G. apklausos vaizdo ir garso įrašu, kurie yra vokuose prisegtuose prie bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.